Dėl kokių priežasčių gali tekti taip ilgai laukti konsultacijos, kur padėtis sudėtingiausia ir ar ji sprendžiama, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja ir šeimos gydytoja Toma Kundrote bei Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskiene.
Eilės ilgėja dėl administracinių darbų
Kaip pasakojo T. Kundrotė, eilės pas šeimos gydytojus tikrai didelės.
„Iš savo patirties, kiek aš dirbu, tai eilės tikrai yra didžiulės, bet ir seniau jos buvo didelės. Per karantiną daugiau buvo skambinančių, dabar daug ir atvykstančių. Su atvykstančiu visada konsultacija būna ilgesnė, todėl eilės ilgėja“, – sakė T. Kundrotė.
Tačiau gydytojo nemano, kad taip nutiko būtent dėl koronaviruso. Kaip vieną pagrindinių priežasčių pašnekovė įvardija didžiulius krūvius, tenkančius šeimos gydytojams, mat jie turi sutvarkyti daugybę biurokratinių reikalų.
„Žmonės kreipiasi dėl įvairių dalykų į gydytoją, net dėl tokių, dėl kurių nereikėtų kreiptis ir juos galėtų išspręsti žemesnio lygio personalas. Pavyzdžiui, slaugytoja, kai kurie dalykai gali būti išsprendžiami registratūroje. Bet visi jie kreipiasi į gydytoją, taip ir susidaro eilės.
Kreipiasi ir dėl įvairių su koronavirusu susijusių reikalų. Pavyzdžiui, kai nereikalinga gydytojo priežiūra, bet reikalingas nedarbingumas, izoliacijos užbaigimas. Tokių žmonių vis daugėja ir daugės. Taip pat prisidėjo peršalimo sezonas“, – kalbėjo pašnekovė.
Kitos laidos pašnekovės, SAM atstovės B. Kavaliauskienės teigimu, ministerija šią problemą taip pat pastebi ir stengiasi reaguoti.
„Šios Vyriausybės programoje numatyta didinti šeimos gydytojo komandos įgaliojimus. Šeimos gydytojas turi tikrai rimtą specialistų komandą, tai yra slaugytojos, išplėstinės praktikos ir bendrosios, akušerė, gyvensenos specialistas, socialinis darbuotojas. Visa ši komanda galėtų prisidėti tinkamai įstaigoje organizuojant vadybą, „nukrauti“ šeimos gydytoją vizitais, kuriuose sprendžiamos socialinės problemos.
Tikrai šia linkme ministerijoje dirbama, kuriami aprašai, kaip slaugytojos galėtų teikti visiškai savarankiškas paslaugas, čia reikės ieškoti ir papildomo finansavimo galimybių. Aišku, tada šeimos gydytojai daugiau dėmesio galės skirti diagnostikai bei ligų gydymui. Tikimės, kad tada ir sumažėtų eilės“, – sakė B. Kavaliauskienė.
Per dieną – po 40 pacientų
Pasak T. Kundrotės, laukti eilėje pas šeimos gydytoja gali tekti įvairiai. Kai kur eilė gali būti ir 2 ar 3 savaites.
„Dabar kaip tik turiu atsidariusi savo grafiką, tai anksčiausiai galėčiau priimti žmogų gyvai ketvirtadienį (aut. past. – laida buvo filmuota penktadienį)“, – sakė gydytoja.
Visgi, medikė priminė, jog pacientai visada yra skirstomi į skubius ir neskubius. Neskubūs yra tie, kuriems reikia planine tvarka patekti pas specialistą, kuriam baigėsi vaistai: „Jei žmogus mato, kad jam jau baigiasi vaistai, kuriuos vartoja nuolat, jis turėtų registruotis iš anksto, o ne pabaigęs paskutinę tabletę.“
Skubūs pacientai, pasak pašnekovės, neabejotinai turi būti konsultuojami tą pačią dieną, nuotoliu ar gyvai.
„Tikrai žmogus su skaudančiu pilvu negali laukti iki ketvirtadienio ir tai visi suprantame. Taip susidaro didžiulis krūvis. Būna pilna diena pacientų, registruotų vaistų pratęsimams, siuntimams ir panašiai. Ir dar atsiranda skubių pacientų. O dar yra tokių, kurie tiesiog piktybiškai kreipiasi paskutinę dieną, kad išrašytų gydytojas vaistų, jei nepriimame, tai rėkia, rašo skundus. Tada darbdavys, kad nebūtų skundų, liepia gydytojui šiandien išrašyti vaistus“, – sakė T. Kundrotė.
Gydytoja pasakoja, kad per dieną jai tenka pakonsultuoti apie 40-50 pacientų: „Retai, kada būna mažiau nei 40. Realiai žmogui reikėtų bent pusvalandžio, o dabar turime 10 minučių.“
Situacija nesikeičia jau ilgą laiką
Kur tiksliai eilės didžiausios, B. Kavaliauskienė atsakyti negalėjo. Pasak jos, išankstinė pacientų registravimo sistema (IPR) neatspindi realios situacijos, nes šiuo metu yra sudaryta šiek tiek daugiau nei 600 sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis, bet tik 400 iš jų yra prisijungusios.
„Lyginant 2019 ir 2021 metus, pailgėjo laukimo trukmė, bet nėra taip jau dramatiškai. Pagal Valstybinės ligoninių kasos duomenis, maždaug 10 proc. sumažėjo įstaigų, kuriose laukimo eilė viršija 7 dienas planinėms paslaugoms. Jei rajone mažiau specialistų, gali būti, kad tenka laukti ilgiau.
Yra viena iš priemonių, kuria pacientai turėtų naudotis, tai kad siuntimas galioja pas specialistą, o ne į konkrečią įstaigą. Tikrai galima pasirinkti bet kurią kitą Lietuvoje veikiančią įstaigą, kuri teikia tokias pat paslaugas, o ne pati artimiausia poliklinika“, – sakė B. Kavaliauskienė.
Pasak T. Kundrotės, pacientai vis dar labai noriai konsultuojasi nuotoliu ir dažnai patys prašo būtent tokių konsultacijų.
„Net būna taip, kad prašo nuotoliniu būdu parašyti pažymą vairuotojo teisėms, nes gyvai pasikonsultuoti negali atvykti. Kai pasakau, kad reikėtų atvykti, pradeda sakyti, kad neturi laiko, netinka diena ir panašiai arba, kad išrašytume pažymą, o jie kažkada užbėgs pasiimti. Tokia pažyma išvis neturėtų galioti“, – kalbėjo gydytoja.
T. Kundrotės teigimu, gali būti, kad nuo šeimos gydytojų pečių pašalinus visą administracinę naštą, jų trūkumo nebebūtų.
„Dabar medikams užkrauti įvairūs dalykai, kuriems nereikia gydytojo. Jei tuos dalykus nuimtume, galbūt gydytojų trūkumo nebebūtų. Taip, atokesnėse vietose gydytojų trūksta, bet didžiuosiuose miestuose tikrai taip nėra. Tik beprotiškai visi turi daug administracinių darbų“, – sakė gydytoja.
Vienas iš tokių administracinių darbų – neįgalumo grupės suteikimas. Apie šią problemą medikai kalba jau ketverius metus, tačiau niekas nesikeičia.
„Gydytojas siunčia žmogų pas specialistus, tada specialistai surašo išvadas apie šį žmogų, šeimos gydytojas jas gauna ir jas perrašo į tam tikrą formą, kurią nuneša į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Tai yra visiškai absoliučiai sekretorinis darbas. Be to, viskas jau yra e.sveikatoje ir NDNT jau gali matyti tą dokumentaciją. Bet vis tiek reikalauja iš gydytojo siuntimo, kopijų, antspaudo. Tokiam žmogui tenka skirti bent kelias valandas“, – sakė pašnekovė.
Pasak T. Kundrotės, ši problema jau yra sena ir visiems žinoma, medikai siūlo įvairius sprendimus, tačiau niekas ir toliau nesikeičia.