Nebepakanka vien diagnozuoti ir skirti vaistą
Žmogus nėra toks paprastas, be to, gyvename gana įtemptu laikotarpiu, kuriame daug skubėjimo, todėl visavertiškai nebepailsime, nebepavalgome, per mažai judame, o elementariai sveikatos problemai nebepakanka elementaraus sprendimo, laidoje „Sveikatos receptas“ teigė Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, akupunktūros specialistas Mindaugas Liškauskas.
Nebeužtenka nustatyti diagnozę ir skirti vaistą, reikia keisti ir gyvenimo būdą – mitybą, fizinį aktyvumą ir poilsį. Šiuos aspektus M. Liškauskas vadina trimis banginiais, ant kurių laikosi žmogaus sveikata: „Kaip juos sugrupuosi, kaip jais rūpinsiesi, tokią sveikatą ir turėsi.“
Gydytojo teigimu, serga ne organas, serga žmogus – tam tikrame organe išsivysto liga, tačiau reikia gydyti visą žmogų ir koreguoti jo gyvenseną.
Apskritai holistinis požiūris į žmogaus kūną ir sveikatą darosi vis populiaresnis ir Vakarų medicinoje, ji taip pat vis labiau linkusi konstatuoti, kad „be galo daug ligų yra psichosomatinio pobūdžio“. Kai ateina pacientai su keistais, neįprastais nusiskundimais, jis visų pirma pataria jiems pasidaryti vienokius ar kitokius tyrimus ir neatmeta Vakarų medicinos, kurioje „be galo daug gerų dalykų, mokslu pagrįstų dalykų, kurie puikiai veikia“.
„Galų gale vis labiau ir labiau suprantu, kad gydymas yra ne vakarų, ne rytų, ne pietų ir ne šiaurės, gydymas yra žmogaus. Kuo daugiau įrankių aš turiu, tuo lengviau man patį žmogų suprasti ir jam padėti“, – teigė gydytojas, savo kasdieniame darbe derinantis tiek Vakarų, tiek Rytų medicinos žinias.
Neigiame tikruosius kūno poreikius ir pojūčius
Žmogaus kūnas veikia per penkis jutimus, tai – rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. Yra ir nuojauta, neretai vadinama šeštuoju pojūčiu, būtent ji ir siunčia pirmuosius signalus apie negalavimus. Gimstame mokėdami naudotis šiuo pojūčiu, tačiau gyvenimo prarandame šį įgūdį, išmokstame gyventi tariamai teisingai ir nebekreipiame dėmesio į savo vidinius pojūčius, teigė laidos pašnekovas.
Jis pateikė pavyzdį – eilinę savaitės dieną nuo ryto iki pietų žmonės nudirba darbų, o antroje dienos pusėje pajunta nuovargį, darosi sunkiau susikaupti. Ką tuomet daro dauguma žmonių? Geria kavos, nors kūno poreikis yra pailsėti, o „kava poilsio neduoda, kava yra stimuliantas, kuris mus užkuria“, kad galėtume dar vieną ar dvi valandas aktyviai padirbėti.
„Kūnui reikia atsistatyti savo išteklius, tačiau mes jų neatstatome, mes duodame stimulianto, kuris tuos išteklius dar labiau degina. Ir taip diena iš dienos. <...> Prasideda panikos atakos, nemiga, nebemokame ilsėtis, kūnas įvedame į tokią būseną, kai nebekreipiame į jį dėmesio. Jeigu kūnas sako „aš pavargau“, galiu 15 minučių pasnausti, nes lygiai tiek laiko gersiu kavos puodelį, bet poveikis kūnui bus visiškai skirtingas“, – sakė M. Liškauskas.
Kitas pavyzdys, rodantis, kaip išmokstame neigti savo kūną, yra valgymas.
„Matome, kad be proto skaniai atrodo, be proto skaniai kvepia ir puolame valgyti. Tik nepaklausiame savęs: „Ar aš to noriu? Ar apskritai šią akimirką noriu valgyti?“ Kitas aspektas: identifikuoju, kad noriu valgyti, tuomet turėčiau savęs paklausti, o ko norėčiau valgyti, o ne čiupti, kas papuola“, – pabrėžė savęs klausimo, savęs klausymosi ir tikrųjų kūno poreikių patenkinimo svarbą gydytojas.
Masažuodami tam tikrus taškus, galime sau padėti
Kinų medicinoje teigiama, kad žmogaus kūne energija teka ne chaotiškai, o tam tikrais kanalais – meridianais, kuriuose yra išsidėstę biologiškai aktyvūs taškai, o ligos atsiranda dėl energijos trūkumo arba dėl sutrikusios jos apykaitos, aiškino laido svečias.
Vakarų gyventojams, pasak M. Liškausko, tai skamba šiek tiek mistiškai, vis dėlto nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradėti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia taškai: matuotas jų elektrinis laidumas, magnetinis laukas ir pastebėta, kad jie yra aktyvesni negu gretimos zonos, todėl buvo pavadinti biologiškai aktyviais taškais.
Po 2000-ųjų metų atsiradus funkciniam magnetiniam rezonansui ir galimybė realiu laiku įvertinti smegenų ir organų aktyvumą, pastebėta, kad vienaip ar kitaip stimuliuojant minėtus taškus, smegenų aktyvumas gali kisti – tam tikra jų dalis arba aktyvėja, arba jos aktyvumas silpsta. Akivaizdu, sveikatos specialisto teigimu, kad biologiškai aktyvūs taškai tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą.
„Centrinė nervų sistema – pagrindinis kompiuteris, kuris valdo ir endokrinines liaukas, ir imuninę sistemą, ir simpatinę bei parasimpatinę nervų sistemas. <...> Veikdami kūną periferijoje, t. y. nutolusius taškus, mes duodame impulsą centrinei nervų sistemai ir ji pradeda save keisti – tai neuromoduliacinis mechanizmas, kai pačios smegenys dėl impulsų iš kūno geba keisti signalus, kuriuos siųs į kūną“, – pasakojo, apie kūne esančių biologinių taškų ir smegenų sąveiką medikas.
Įvairūs kilimėliai su adatėlėmis taip pat veiksmingi, nes jie stimuliuoja odos paviršiuje esančius daugybę receptorių, o smegenys gauna impulsą, kad tam tikra sritis yra veikiama ir joje aktyvinama kraujotaka.
Įdomu, „jog pagulėjus ant tokio kilimėlio 5 minutes, poveikis bus aktyvinamasi, o po 5–10 minučių kūnas supranta, kad gaunamas stimulas nekenkia, vadinasi, galiu nekreipti į jį dėmesio“. Tokiu būdu po stiprios įtampos kurioje nors kūno srityje įvyksta atsipalaidavimas. Esant raumenų spazmui, gydytojas rekomenduotų gulėti ant duriančių kilimėlių 15–20 minučių, kad raumenys atsipalaiduotų, o norint žvalumo, pakaks porą minučių patrepsėti ant tokio kilimėlio – tokia minimankšta bus puiki kavos alternatyva.
Kaip pagerinti virškinimą?
Masažuojant tam tikrus taškus kūne, galima paskatinti virškinimo procesus, paaiškino gydytojas; jis nurodė po kelio girnele išorinėje pusėje esantį tašką ir patarė pamasažuoti šį tašką paraleliai abiejose kojose.
„Jei jaučiate sunkumą skrandyje, tarp bambos ir krūtinkaulio kardinės ataugos per vidurį yra taškas, kurį taip pat galima pasimasažuoti“, – tęsė laidos pašnekovas, nes šis taškas „atsakingas už visus organus, kurie yra tarp diafragmos ir mažojo dubens, t. y. už skrandį ir žarnyną“.
Esant vidurių užkietėjimui ar sutrikus virškinimui, specialistas patarė lengvais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuoti pilvo sritį.
Apskritai glostymas ramina, nes „glostant veikiami tam tikri odoje esantys receptoriai, kurie keliauja per nugaros smegenis į galvos smegenis ir gali net užblokuoti skausmą“.
Skauda nugarą ar vargina nemiga
Kai skauda nugarą, akupunktūros specialistas nurodė susirasti vieną tašką tarp smiliaus ir didžiojo piršto bei kitą – tarp bevardžio ir mažojo piršto delnakaulių (toje vietoje, kur jie atsiremia į riešo kaulus). Tai – pagrindiniai savipagalbos taškai, esant nugaros skausmui, nes kitų, nugaroje esančių taškų, patys sau nepasiekiame.
Miego svarbą akcentuoja tiek Rytų, tiek Vakarų medicina. M. Liškausko teigimu, yra daugybė biologiškai aktyvių taškų, kuriuos galima aktyvinti ir taip sau padėti nemigos atveju, tik kiekvienam žmogui reikia rasti sau tinkamą tašką.
Jeigu sukasi įkyrios mintys, paspaudinėkite tašką, esantį kaktoje tarp antakių. Jei žmogus negali užmigti dėl apėmusio nerimo, reikėtų masažuoti vidinę dilbio pusę – uždėkite tris pirštus ant riešo, o po trečiu pirštu tarp sausgyslių rasite reikiamą tašką, kurį akupunktūros specialistas rekomenduotų masažuoti patį pirmą, jei žmogų pykina ar yra apėmęs nerimas.
Kitas, vidinėje riešo pusėje, po mažuoju pirštu esantis taškas ramina širdį ir taip pat padeda gerinti miego kokybę.
„Yra daugybė taškų kombinacijų, tik reikėtų žiūrėti, dėl ko tai nemiga, įtampa] įvyko. Galbūt žmogus tiek daug dirbo, kad nebesugeba išsijungti iš simpatinės nervų sistemos ir pereiti į parasimpatinę nervų sistemą“, – atkreipė dėmesį gydytojas.