Paprastai dėl pigmentinių dėmių atsiradimo kaltinamas ilgas buvimas saulėje be apsauginių priemonių. Vis dėlto gydytoja dermatologė Andrė Lideikaitė sako, kad saulė – svarbi, tačiau tikrai ne vienintelė padidėjusios odos pigmentacijos priežastis.
Kada atsiranda „saulės bučinukai“?
Gydytoja A. Lideikaitė Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ aiškino, kad odos pigmentacija yra natūralus organizmo procesas.
„Turbūt labiausiai mes šį procesą žinome kaip įdegį, kuomet vasaros metu mėgaujamės saule ir mūsų oda įgauna rusvesnę spalvą. Tai įvyksta dėl to, kad mūsų odoje esančios ląstelės – melanocitai – ima gaminti melaniną, kuris ir suteikia mūsų odai spalvą.
Jeigu kalbame apie padidėjusią pigmentaciją, pvz., pigmentines dėmes, tada sutrinka natūralus pigmento gaminimas ir lokaliai jis tampa intensyvesnis dėl melanocitų pagausėjimo, arba tiesiog melaninas vietiškai kaupiamas odoje, todėl jau turime ryškesnes, „saulės bučinukais“ vadinamas pigmentines dėmes“, – sakė gydytoja dermatologė.
Pigmenintinės dėmės, kaip aiškino medikė, yra daugiau estetinė problema. Savaime jos negali supiktybėti, taigi nėra pavojingos.
„Pigmentinės dėmės daugiau mūsų, dermatologų, yra laikomos gerybiniu dalyku. Bet jeigu oda yra pigmentuota, tai mes iš karto suprantame, kad per gyvenimą ji yra gavusi labai daug saulutės, turi tą pažaidą surinkusi ir faktas, kad tokioje odoje jau mes galime rasti arba tikėtis, kad su laiku atsiras kažkokių jau galbūt ir piktybinių dalykų. Bet ne pati pigmentinė dėmė yra piktybinė“, – patikslino laidos viešnia.
Paklausta, ar apgamai irgi yra pigmentinės dėmės, gydytoja A. Lideikaitė sakė, kad tai yra gerybinės kilmės odos navikėliai, kurie su pigmentu nesusiję.
„O strazdanos jau yra būtent įgimtas pigmentas, kuomet mes turime padidėjusį melanino vietišką kaupimą, bet melanocitų kiekis odoje nepakinta. Taigi iš esmės strazdanos todėl yra ir laikomos jaunystės simboliu, grožio etalonu, nes me tas jas jau matome ir vaikų, ir jaunų žmonių amžiuje. Tai irgi nėra kažkoks piktybinis dalykas“, – pasakojo gydytoja A. Lideikaitė.
Saulė – ne vienintelė kaltininkė
Kai kurie žmonės genetiškai paveldi didesnį polinkį į pigmentines dėmes, bet paveldėjimas nėra vienintelė didesnės pigmentacijos priežastis.
„Tai labai priklauso nuo to, kaip mes patys elgiamės ir kaip prižiūrime pačią odą – ar mes saugomės nuo saulės, ar kaip tik stengiamės kuo daugiau įdegti vasaros metu ir panašiai“, – paaiškino gydytoja A. Lideikaitė.
Visgi ne tik saulė gali lemti didesnę odos pigmentaciją.
„Tam tikri vartojami vaistai, tarkime pakaitinės hormonų terapijos, tie patys kontraceptikai irgi gali pabloginti arba išprovokuoti pigmentaciją, lygiai taip pat tam tikri chemoterapiniai vaistai, antimaliariniai, antibiotikai. Taip pat ir natūraliomis sąlygomis, pavyzdžiui, melazmos atveju, mes turime jaunas moteris, kurioms nėštumo, žindymo laikotarpiu dėl normalių hormoninių pokyčių išsiprovokuoja pigmentacija.
Taigi [pigmentacijos kaltininkė] nebūtinai yra saulė, bet saulė bet kokiu atveju ją išprovokuoja ir paryškina“, – pastebėjo gydytoja A. Lideikaitė.
Gydytoja atkreipė dėmesį į tai, kad pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje. Tai rodo, kad mūsų oda turi atmintį.
„Tai, ką mes veikiame jaunystėje, būdami 20–30 metų, viso to žalą mes pradedame matyti jau vėlesniame amžiuje, maždaug nuo 40–60 metų. Tada jau oda parodo tai, ką mes nuveikėme su ja per visą gyvenimą“, – sakė gydytoja A. Lideikaitė.
Yra ne tik hiper-, bet ir hipopigmentacija
Pigmentacija laikomos ne tik atsirandančios rudos, bet ir baltos dėmelės.
„Jeigu mes kalbame apie dermatologiją ir pigmentacijos sutrikimus, tai turime dvi skirtingas puses – padidėjusią pigmentaciją – tai yra kažkokios tamsesnės už natūralų odos ar ne atspalvį dėmelės. Tada turim tokią vadinamą hiperpigmentaciją.
Bet lygiai taip pat turim hipopigmentaciją – tai yra atvirkštinis dalykas, kuomet turime baltesnes, šviesesnes dėmeles, negu pati kūno oda. Lygiai taip pat tos dėmelės atsiranda vyresniame amžiuje ir tai irgi yra saulės pažaidos išraiška“, – paaiškino gydytoja A. Lideikaitė.
Geriausias laikas kovai su pigmentacija
Tinkamiausias metas kovai su pigmentacija yra ruduo, žiema ar ankstyvas pavasaris, kada yra šalta ir mažiau saulės.
„Pigmentacijai naikinti dažniausiai mes naudojame kažkokius jau aktyvius preparatus – gali būti serumai, kremai, jeigu tą darome namuose, bet lygiai taip pat atlikinėjame įvairias procedūras – arba lazerines, arba rūgštinius pylingus. Jos visos pakankamai žeidžia odos barjerą. Jeigu su tokia oda mes po procedūros nukeliaujame į saulę, pavyzdžiui, vasaros metu iškeliaujame į atostogas ar prie jūros savaitgaliui, galime gauti atvirkštinį rezultatą, kai pigmentaciją mes dar labiau paprovokuojame, o ne ją sumažiname.
Didžiausias minusas tarp lietuvių yra tai, kad mes iki galo nesisaugome, taisyklingai neprižiūrime odos ir dažnu atveju nenaudojame kremų. Todėl apsaugodami tiek save, tiek pacientą šitas aktyvesnes, agresyvesnes procedūras rekomenduojame daryti rudens, žiemos, ankstyvo pavasario laikotarpiu. Tada, kada mes natūraliai tos saulės turime mažiau“, – sakė gydytoja A. Lideikaitė.
Gydytoja pabrėžė, kad labai svarbu atlikus procedūras nepamiršti vėliau vasarą pratęsti taisyklingą odos priežiūrą.
„Jeigu atlikinėjome procedūras, o vasaros metu vėl mėgaujamės saule, nenaudojame kremų, tai mes tiesiog rudenį grįžtame į tą patį tašką. Labai svarbus yra ne tik mūsų, kaip gydytojų, įdėtas darbas, bet ir pacientų, tam, kad mes turėtumėme abipusį fainą rezultatą ir juo galėtumėm ilgesnį laiką pasidžiaugti“, – patarė gydytoja A. Lideikaitė.