Tačiau gydytojas dermatologas-trichologas Tadas Raudonis Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ įspėjo, kad plaukų persodinimo operacijos tinka toli gražu ne visiems, jų rezultatas tikrai nėra amžinas, o besirinkdami abejotinos kokybės paslaugas Turkijoje žmonės labai rizikuoja savo sveikata.
Vyrai plinka vis jaunesni
Vyrų nuplikimą dažniausiai nulemia androgeninė alopecija, kuomet dėl genetinio polinkio plaukai metams bėgant palaipsniui ima retėti. Anot gydytojo T. Raudonio, su tuo anksčiau ar vėliau tenka susidurti turbūt net iki 80–90 proc. vyrų.
Nors paprastai praplikusių tėvų sūnūs taip pat nuplinka, tai nėra taisyklė. Gali būti ir taip, kad vyrui, kurio tėvas praplikęs, pavyks išsaugoti savus plaukus.
„Tai nėra vieno geno nulemta liga. Ją nulemia daugelis veiksnių. Nuo to, kokį gyvenimo būdą žmogus gyvena, kaip greitai eikvoja savo vidinius resursus, irgi priklauso, kaip greitai pasireikš nuplikimas“, – paaiškino gydytojas T. Raudonis.
Jeigu plikimas perduodamas genetiškai, neretai kiekvienoje kartoje vyrai pradeda plikti visi jaunesni.
„Apskritai daugelis ligų yra linkusios jaunėti ir ūmėti iš kartos į kartą. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Viena vertus mūsų išoriniai veiksniai, mūsų aplinka darosi toksiškesnė.
Kita vertus atsiranda ir geresnė diagnostika – mes greičiau sugebame atpažinti ligas, daugiau turime gydymo. Anksčiau daugelis priemonių neegzistavo ir būdavo tiesiog priimtina, kad jeigu jau plinku, tai plinku, reikės skųstis anksčiau ar vėliau galvą ir viskas“, – pastebėjo gydytojas T. Raudonis.
Dėl plaukų netekimo kreipiasi ir moterys
Plaukai slenka ne tik dėl androgeninės alopecijos. Alopeciją – taip mediciniškai vadinamas plaukų slinkimas – sudaro dvi stambios grupės randinės ir nerandinės alopecijos.
„Būtent androgeninė, yra priskiriama, nerandėjančioms alopecijoms. O randėjančios alopecijos yra ganėtinai retos ligos, bet jos yra pavojingos tuo, kad jų sukeltas išplikimas visada bus negrįžtamas. Tokios ligos yra diskoidinė raudonoji vilkligė, planopiliarinė kerpligė, frontalinė fibrozuojanti alopecija. Šios specifinės ligos yra pakankamai retos, joms reikalingas gana agresyvus gydymas ir, deja, jų atveju mes kalbame tiktai apie ligos sustabdymą, ne apie plaukų grąžinimą“, – apgailestavo gydytojas T. Raudonis.
Plinka ne tik vyrai, bet ir moterys. Tiesa, androgeninė alopecija moteris paveikia ne taip dažnai, kaip vyrus.
„Maždaug pusė moterų per savo gyvenimą irgi susidurs su šita problema, tačiau androgeninė alopecija moterims labiau linkusi pasireikšti jau po menopauzės, kai prasideda intensyvesni hormoniniai pokyčiai.
Dažniau moterys į medikus kreipiasi dėl vadinamojo sezoninio arba streso sukelto plaukų slinkimo – tai gausus, greitai užeinantis ir įprastai trunkantis apie keletą mėnesių plaukų kritimas, po kurio plaukai yra linkę ataugti“, – teigė laidos svečias.
Klinikos Turkijoje be medikų
Galvojančius apie plaukų transplantaciją gydytojas T. Raudonis įspėjo, kad ji tikrai nėra tinkama ir reikalinga kiekvienam plinkančiam vyrui.
„Tam reikalinga gydytojo trichologo konsultacija, kad mes įvertintume visų pirma dėl ko žmogus plinka – nebūtinai jam bus tik androgeninė alopecija, kartais būna ir keletas ligų.
Gydytojas įvertina, ar nėra kažkokio uždegimo galvos odoje, kitų ligų, ar tinkama jo donorinė zona – tai yra tie plaukai galvos gale, iš kur jie būtų imami, nes kartais ir ten plikimas jau būna prasidedantis.
Kitas dalykas – niekada nebus taip, kad nebereikės daugiau gydymo. Net ir po transplantacijos, norint išsaugoti tuos plaukus, kurie dar buvo iki jos ant galvos, ir toliau reikia vartoti vaistus, siekiant, kad jie liktų, nes kitaip liks tik įsodinti plaukai“, – paaiškino gydytojas T. Raudonis.
Anot laidos pašnekovo, plaukų transplantacija Turkijoje yra labai pigi todėl, kad ten procedūras paprastai atlieka ne medikai, o dažniausiai jokio medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie gali dirbti smulkmenišką darbą, panašų į siuvėjos.
Be to, esą Turkijos klinikų atstovai orientuoti į pardavimus, ne ilgalaikius rezultatus.
„Lygiai tas pats su visa likusia plastine chirurgija, odontologija Turkijoje – tikslas yra parduoti ir tiek. Tai, kaip tas žmogus atrodys praėjus keleriems metams, jiems neįdomu, nes, tikėtina, tu nebegrįši dar kartą ten savo komplikacijų ar problemų parodyti.
Man vienas draugas atsiunčia nuorodą ir sako: „Pasižiūrėk, ar čia yra gera klinika?“ Nežinau, į ką žiūri paprastas žmogus, bet gydytojas visų pirma pasižiūri, kokie gydytojai ten dirba, koks yra personalas, kur jie kvalifikuojasi ir ko pasiekę. Tai viena iš tų „gerų“ klinikų turėjo vienintelį gydytoją, kuris specializuojasi tuberkuliozės gydyme, tačiau per pastaruosius keletą metų pakeitė savo kryptį į plaukų transplantaciją. Daugiau nėra visiškai jokio personalo nurodyto klinikoje. Tai būtent ir parodo, kur ten galima papulti. Nesakau, kad ten nėra gerų klinikų – tikrai yra, tiesiog reikia labai protingai ieškoti ir ne apie kainą turi būti kalba visų pirma“, – atkreipė dėmesį gydytojas trichologas.
Nevykusios transplantacijos pasekmės
Paklaustas apie galimas plaukų transplantacijos neaiškioje Turkijos klinikoje pasekmes, gydytojas T. Raudonis sakė: „Būtent pirmi 3 mėnesiai po procedūros yra kritiškai svarbūs, nes nuo jų priklauso, kaip gerai prigis persodinti plaukai. Ką mes dažnai matome – per pirmuosius mėnesius prasideda ganėtinai stiprus skalpo odos uždegimas ir tokių pacientų ne vienas tikrai yra sugrįžęs su visa raudona galva. Būna jau trečias mėnuo, o ant galvos būna brūkšnys, žmogus atrodo kaip išnešiotas viščiukas, visur vaikšto tik su kepure. Tokiems pacientams išrašo 5–6 skirtingus vaistus. Jie grįžta namo su maišu vaistų ir po keletą mėnesių geria antibiotikus ir naudoja kitas priemones“.
Problemų kyla ir dėl ilgalaikio rezultato. Dažniausiai pacientų plaukų linija būna per daug taisyklinga. Dėl to plaukai atrodo nenatūraliai, kaip lėlės.
„Dėl to ne kartą teko pacientams po to naikinti tuos persodintus plaukelius, nes pacientas, nors ir turi persodintus plaukus, bet vaikšto su kepure, nes jam yra gėda, kaip atrodo“, – sakė gydytojas T. Raudonis.
Kartais persodintų plaukų linija yra padaroma per žemai ir pacientui mimikuojant, kilnojant antakius plaukai kartu su jais irgi kilnojasi.
Svarbiausia – pacientai nėra informuojami, kad jiems po transplantacijos teks vartoti vaistus visą likusį gyvenimą, nes kitaip vietos, kur plaukai nebuvo persodinti, retės toliau.
Plaukų transplantacijų skaičius negali būti begalinis – per gyvenimą galima plaukus persisodinti du ar tris kartus, nes donorinėje galvos zonoje visi resursai bus išnaudoti ir nebeliks iš kur paimti naujų plaukų folikulų
Medikas įspėjo, kad plaukų transplantacijų skaičius negali būti begalinis – per gyvenimą galima plaukus persisodinti du ar tris kartus, nes donorinėje galvos zonoje visi resursai bus išnaudoti ir nebeliks iš kur paimti naujų plaukų folikulų.
„Ką mes matome Lietuvoje, kad turbūt iš dešimties pacientų, kurie ateina norėdami transplantacijos, tam tinkamas yra tik vienas ar du, nes visiems kitiems arba jos dar nereikia, arba mes galime pasiekti panašų ir geresnį rezultatą vien su gydymu ir pacientas jau po kelių mėnesių supranta, kad jis nebenori transplantacijos, nes pradėjo gerėti vaizdas.
O kitiems jau nebegalima transplantacijos daryti, nes turime per prastą donorinę zoną, iš kur būtų imami plaukai ir niekaip negalėsime po to užtikrinti gero rezultato“, – sakė gydytojas T. Raudonis.
Šviesiaplaukiai labiau linkę į plikimą
Gydytojas pasakojo, kad sulaukia įvairaus amžiaus pacientų, kurie norėtų sustabdyti plaukų slinkimą.
„Kreipiasi įvairaus amžiaus pacientų. Yra ir šešiasdešimtmečių pacientų, kuriems visame viršugalvyje nieko ir nėra, likęs tik lankelis plaukų. Bet ir tokie pacientai nori, kad ir tas lankelis atrodytų geriau: ar būtų mažiau žilas, ar šiek tiek platesnis.
Padėti galima daugeliui. Žinoma, turi būti realistiški lūkesčiai nusistatomi, ką mes galime pasiekti su konkrečiu pacientu.
Kas yra sveikintina, kad ir mūsų jaunoji karta susimąsto apie tai ir labai laiku kreipiasi. Kartais sulaukiame 16–18 metų pacientų, kurie, ypač šviesiaplaukiai, yra linkę jau tokiame amžiuje pradėti stipriai plikti. Laiku ėmusis minimalių prevencinių priemonių, kad ir lokalaus vaisto vartojimo, mes galime tikrai užkirsti kelią genetiniam plaukų retėjimui“, – žadėjo gydytojas T. Raudonis.
Gydytojas patikslino: šviesiaplaukiai išties dažniau linkę į plikimą.
Šviesus plaukas yra šiek tiek plonesnis – jis nebūna toks tankus ir paprastai blondinams androgeninė alopecija tikrai pasireiškia anksčiau – net 14–16 metų
„Šviesus plaukas yra šiek tiek plonesnis – jis nebūna toks tankus ir paprastai blondinams androgeninė alopecija tikrai pasireiškia anksčiau – net 14–16 metų.
Dar vienas dalykas – tamsus plaukas lengviau, sukuria vaizdą, kad kažko yra daug. Šviesūs plaukai, deja, bet geros tokio tūrio iliuzijos nesukuria“, – sakė medikas.
Yra įvairių gydymo būdų
Medikas pabrėžė, kad androgeninė alapecija yra liga, turinti savo ligos kodą.
„Tai yra lėtinė liga trunkanti daug metų. Ji turi savo tiek medikamentinį gydymą, tiek procedūros kai kurios gali būti taikomos, tiek ir jau galutinis žingsnis – transplantacija.
Yra skiriami tiek lokaliai naudojami receptiniai vaistai, tiek ir geriami sisteminiai vaistai, kai jų reikia, kurie daugelyje pažengusių šalių naudojami ne vieną dešimtmetį, jau išbandyti ir patikrinti. Vaistai yra saugūs, skiriami didelėmis dozėmis ir įprastai, sakykim, 90 keli procentai pacientų toleruoja juos visiškai gerai“, – patikino gydytojas T. Raudonis.
Gydant androgeninę alopeciją atliekamos ir procedūros – dažniausiai tai yra PRP injekcijos, tai yra odos atnaujimas kraujo plazma. PRP procedūros, anot mediko, turi daugiausia mokslinio pagrindo, kad yra veiksmingos.
„Mūsų pačių kraujo plazmoje esantys trombocitai turi savyje daug augimo faktorių, kurie gydo žaizdas, kai mes įsipjauname. Lygiai taip pat jie suleisti prie plaukų folikulų irgi paskatina juos regeneruoti.
Dažnai atliekama mezoterapija. Mezoterapija būna su įvairiais mikroelementais, vitaminais. Bet nesvarbu, ką mes leisime, pats badymas yra efektyvus: galim leisti ir vandenį, galime badyti su tuščia data galvos odą, turbūt rezultatas bus tas pats. Žinoma, dabar atsiranda mezoterapija su medikamentais, kurie yra suleidžiami. Tai čia tada jau, žinoma, jos efektyvumas egzistuoja.
Kai kurie pacientai naudoja tuos taip vadinamus dermarolerius – tai yra tokie rulonėliai su smulkiomis adatėlėmis. Nesakom griežtai nenaudoti šito dalyko pacientams – kai kuriems tai visai ir naudinga gali būti, nes tai tikrai gerokai pastimuliuoja kraujotaką, tačiau labai svarbu yra infekcijų profilaktika, nes netinkamai dezinfekuotos adatėlės ar per daug atbukusios adatėlės gali vėliau sukelti skalpo randėjimo procesą ar leisti įsiveisti infekcijai“, – įspėjo gydytojas T. Raudonis.
Šampūnai, serumai, papildai – ar jie veikia?
Paklaustas, kokios priemonės nuo plaukų slinkimo neveikia, gydytojas T. Raudonis atkreipė dėmesį į vaistinėse parduodamas nevaistines tam skirtas medžiagas.
„Įvairūs serumai, papildai, šampūnai nuo plaukų slinkimo, deja, nė viena iš šių priemonių plaukų slinkimo negydo. Bent jau mokslas taip sako.
Maisto papildai gali kažkiek pagreitinti plauko augimo greitį, bet ne sugeneruoti jums ant galvos naujų plaukų.
Įvairūs serumai dažniausiai yra pagrįsti kraujotakos stimuliavimu, tai yra pasižymi dirginančiomis odą savybėmis, kas pritraukia daugiau kraujo į odą aplinkui plauką. Dažnai jie gali ir alergines reakcijas sukelti. Rezultatai, deja, yra tokie, sakykim abejotini, o kaina dažniausiai yra gerokai didesnė už už bet kokius mūsų skiriamus vaistus.
Šampūnai su kofeinu yra populiarūs. Logikos jų naudojame teoriškai galėtume įžiūrėti, bet reikia suprasti, kad šampūną mes ant galvos palaikome 30 sekundžių – 2 minutes daugiausiai. Per tą laiką didelio stipraus poveikio tikėtis labai nereikėtų“, – paaiškino gydytojas T. Raudonis.