Patikimas kontracepcijos priemones naudoja mažuma

Gydytojas akušeris-ginekologas Ronaldas Rogalskis Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo, kad išsivysčiusiose Vakarų šalyse tik maždaug 50 proc. moterų naudoja patikimas kontracepcijos priemones.

„Rytų Europos šalyse tokių gali būti apie 10 proc., gal net mažiau“, – spėjo gydytojas R. Rogalskis.

Gydytojas patikslino, kad patikimos yra hormoninės kontraceptinės priemonės. Taigi netgi prezervatyvai priskirtini prie nepatikimų. Statistinis patikimumas skaičiuojamas, įvertinus, kiek nepageidaujamų nėštumų gali pasitaikyti 100 tiriamų pacientų, kurie 1 metus naudoja vieną ar kitą apsisaugojimo priemonę.

Prezervatyvas

„Kuomet rezultatas per metus yra 20–30 iš 100, naudojančių tą priemonę, neatrodo taip katastrofiškai, bet tai jau yra nepatikima priemonė“, – paaiškino gydytojas R. Rogalskis.

Nutrauktas lytinis aktas nėra saugi kontracepcija

Paklaustas apie būdą apsisaugoti, nutraukiant lytinį aktą iki sėklos įsiveržimo, gydytojas sakė, kad tai labiau yra partnerių pasitikėjimo vienas kitu klausimas, nei patikimumo.

„Tai yra kontracepcijos būdas. Neretai galvojama, kad kontracepcija yra hormoninės tabletės. Ne. Ir lytinio akto nutraukimas yra kontracepcijos būdas ir neabejotinai pats populiariausias Lietuvoje“, – sakė gydytojas akušeris ginekologas.

Ronaldas Rogalskis

Tiesa, šis būdas yra toli gražu ne šimtaprocentinė apsauga nuo nėštumo. Tikimybė pastoti išlieka ir dėl priešspermio, ir dėl pakartotinių santykių tą pačią dieną, o ne tik vyro ejakuliacijos metu.

Vaisingas dienas teisingai apskaičiuoti sunku

Dar vienas natūralus apsisaugojimo nuo pastojimo būdas – moters ciklo stebėjimas, kuomet per vaisingas dienas susilaikoma nuo lytinių santykių.

Tačiau gydytojas įspėjo, kad vaisingos dienos gali būti ir tada, kada to nesitikima.

Ronaldas Rogalskis ir Fausta Marija Leščiauskaitė

„Yra aiškus dėsningumas, leidžiantis šiek tiek suprasti ir reguliuoti natūralų ciklą ir moterims jį valdyti. Deja, sužinome apie tai jau jam baigiantis ir prasidėjus kitam ciklui“, – kalbėjo gydytojas.

Esą tik pagal menstruacijų pradžią galima tiksliai suskaičiuoti, kada prasidėjo antra ciklo dalis, kuri trunka lygiai 14 dienų, bet kada vaisingos dienos bus prasidėjus naujam ciklui, galima tai tik spėti.

Tabletės gali sumažinti lytinį potraukį

Nors hormoninės kontracepcijos tabletės yra kur kas patikimesnis apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdas už natūralius, vis tik moterys neretai vengia jos dėl galimų šalutinių poveikių, tokių, kaip sumažėjęs lytinis potraukis, augantis kūno svoris.

Pasiteiravus, ar tie šalutiniai poveikiai išties gresia, naudojant kontraceptines tabletes, gydytojas pastebėjo, kad tai visų pirma nėra 100 proc. patikimos apsisaugojimo priemonės, bet jos yra patikimesnės už prezervatyvus, nutrauktą lytinį aktą, vaisingų dienų skaičiavimą ir pan.

Kontraceptikai.

„Esama rizikų, bet žymiai daugiau yra mitų, – įvertino gydytojas R. Rogalskis ir kelis jų aptarė. – Tarkime, lytinio potraukio sumažėjimas. Čia įvyksta tai, kad nebėra natūralios ciklo kaitos, kuomet lytinis potraukis padidėja ciklo vidury ir tai natūralu, nes gamtos duota, kad tada atsirastų palikuonis. [Geriant kontraceptines tabletes] vienodas tas jausmas išlieka visą laiką, nes vaistų sudėtis ir sukuria tą būklę, kur nėra hormoninio bangavimo ir galbūt piko nebuvimas vertinamas, kaip lyginio potraukio sumažėjimas.

Taip, esu turėjęs nusiskundimų, kai tenka ir nutraukti tą vartojimą, kai viskas yra gerai, bet čia – reikšmingai pablogėjo“.

Gydytojas patarė kontraceptines tabletes kasdien gerti panašiu metu, išlaikant vienodus intervalus. Pakankamai saugu jas išgerti per 3 val. numatyto laiko.

„Jeigu pusdienį pamirštama išgerti, reikia pamirštą tabletę išgerti prisiminus, o kitą – savo laiku. Kartais gali tekti išgerti ir iš karto dvi – yra taip buvę.

Po to, kai buvo pamiršta išgerti tabletę, bent tris paras, dar geriau – savaitę, atstačius normalų vartojimą, reikėtų papildomai saugotis ir kitais (tais nepatikimais) būdais“, – rekomendavo laidos dalyvis.

Hormoninė spiralė – patikima apsauga

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad yra ir patikimesnių hormoninių kontraceptinių priemonių už tabletes. Tai – ilgalaikės grįžtamosios priemonės, kurių nevartojant grįžta vaisingumas.

„Pačios efektyviausios yra hormoninės ilgalaikės grįžtamosios priemonės, kurių nereikia gerti kiekvieną dieną, nereikia klijuoti kas savaitę, nereikia įvesti kas mėnesį. Tos priemonės yra hormoninė spiralė ir hormoninis implantas po oda“, – sakė gydytojas.

Ronaldas Rogalskis

Kalbėdamas apie hormoninę spiralę, gydytojas akušeris-ginekologas sakė, kad dabar tai – labai populiari priemonė.

„Šios spiralės atrodo lygiai taip pat, kaip ir nehormoninės spiralės – tokio paties dydžio, tokios pačios formos. Tai yra maždaug 4 cm „T“ formos rėmelis, kuris pro gimdos kaklelį natūraliais takais be jokių specialių paruošimų įvedamas į gimdos ertmę.

Idealu, kad procedūra būtų atliekama ciklo pradžioje, kai nėra nėštumo ir šiek tiek lengviau įdėti, nes tada fiziologiškai truputėlį viskas išsiplečia“, – paaiškino gydytojas R. Rogalskis.

Hormoninė spiralė

Paklaustas, ar spiralės įvedimas – skausminga procedūra, medikas pastebėjo, kad moters ginekologinės apžiūros metu reikia makšties skėtiklio, kartais, imant onkocitologinį tyrimą, reikia nuograndų. Įvedant spiralę pojūtis – panašus. Šioks toks diskomfortas jaučiamas tik apie minutę.

„Tai yra absoliučiai saugi procedūra, kuriai nereikia kažkokio nuskauminančio metodo“, – sakė medikas.

Tik labai retai moteriai toks kontracepcijos būdas netinka. Gydytojo praktikoje toks atvejis pasitaikė vos kartą.

„Galbūt šio būdo nereikėtų siūlyti po 3 ar daugiau gimdymų, ypač, kada gimė didelio svorio vaikai dėl to, kad spiralė kartais gali nesilaikyti gimdoje“, – teigė gydytojas akušeris-ginekologas R. Rogalskis.

Nuo nėštumo saugo ir implantas po oda

Viena iš geriausių kontracepcijos priemonių, pasak akušerio ginekologo, yra hormoninis implantas po oda. Jis tinkamas daugeliui.

Hormoninio implanto įvedimas po oda.

„Net ir palyginti su sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis tos ilgalaikės grįžtamosios priemonės turi žymiai daugiau indikacijų ne tik patogumo prasme, bet ir iš medicininės pusės.

Tarkime, tabletes reikia labai atsargiai rinktis ir bent jau atlikti tyrimus, kai yra antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, krešumo sutrikimai, tokios ligos šeimoje, kaip infarktas, insultas. O ilgalaikėms grįžtamosioms priemonėms, tokioms kaip hormoninis implantas arba spiralė, praktiškai nėra kokių nors priešparodymų“, – tikino gydytojas R. Rogalskis.

Jis paaiškino, kad implantas dedamas į vidinę žasto dalį. Pačioje pakuotėje yra injektorius, kuriuo injekuojamas maždaug degtuko ilgio plastikinis vamzdelis po oda. Toks implantas implantuojamas, naudojant vietinę anesteziją.

Kaip tik padeda pastoti

Gydytojas paneigė baimes, kad naudojant hormoninės kontracepcijos priemones nepavyks pastoti.

Ronaldas Rogalskis

„Atvirkščiai, kontraceptinės tabletės trumpai – 3–6 mėnesius – skiriamos būtent norint nėštumo. Nes, jeigu yra įvairios ciklo sutrikimo formos, nėra gilių hormoninių pokyčių, ištyrus pacientę ir paskyrus trumpalaikį kontraceptinį preparatą bei nutraukus jį, vaisingumas tik padidėja“, – teigė gydytojas.

Esą yra ne vienas atvejis, kai moteris pastoja, vos nutraukusi hormoninių kontracepcijos priemonių vartojimą.

„Tai kaip tik didina vaisingumą, nutraukus vartoti kontraceptines priemones. Tai nėra kažkoks sterilizacijos būdas ir mes tuo naudojamės ir skiriame šią priemonę, jeigu, pvz., neskubama pastoti, tai planuojama ateityje, bet laiko dar yra“, – sakė medikas.

Daugiau naudos negu žalos

Gydytojas R. Rogalskis patikino, kad iš hormoninės kontracepcijos yra žymiai daugiau naudos, negu žalos.

„Visi medikamentai turi kažkokį pašalinį poveikį. Jeigu neturi jo, reikia abejoti, ar jie apskritai turi poveikį.

Stipriai veikiančios medžiagos, tokios kaip hormoninės, turi pašalinį poveikį, bet ilgus dešimtmečius būdami rinkoje tie vaistai ištirti iš visų pusių ir tikrai yra saugūs.

O hormonų pozicija ginekologijoje yra išskirtinė. Niekas gydymo hormonais nekvestionuoja, sergant skydliaukės, kasos ligomis – juk ten lygiai taip pat skiriami hormonai.

Medžiagos preparatuose, tabletėse yra identiškos tiems lytiniams hormonams, kurie gaminami organizme.

Dažnai tenka girdėti, kai vaistai vartojami reikia-nereikia. Tai vaistai nuo skausmo, antibiotikai, homeopatikai, augaliniai preparatai, kurių sudedamųjų medžiagų niekada gyvenime nebuvo ir nebus organizme. O čia bijoma medžiagų, kurios yra tos pačios. Jos nėra nežinomos. Jos tik visus mūsų organizmo fiziologinius procesus arba paskatina, arba sustabdo“, – aiškino laidos dalyvis.

Ronaldas Rogalskis ir Fausta Marija Leščiauskaitė

Gydytojas pastebėjo, kad hormoninės kontracepcijos priemonių bijoma ir tikint, kad jos sukelia vėžį.

„Kaip tik atvirkščiai: įrodyta mokslu, kad storžarnės, gimdos, kiaušidžių vėžio rizika gerokai mažėja, taip pat mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų išretėjimo rizika vyresniame amžiuje.

Yra tik nedidelis padidėjimas krūtų onkologinių ligų, bet gėrybinių krūtų ligų, tokių, kaip krūtų fibrocistinės ligos, vėlgi sumažėja, vartojant sudėtinės kontraceptines tabletes.

Be to, šias priemones vartojant galima išvengti tokios baisios procedūros, kaip nėštumo nutraukimas“, – atkreipė dėmesį gydytojas R. Rogalskis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)