Galimi hemorojaus simptomai
Daktaras D. Danys pasakojo, kad dažnai jo kabineto duris pravėrę pacientai sako: „Man yra hemorojus“. Bet tai nebūtinai yra ši liga.
„Mediciniškai hemorojus yra išangės kanalo kraujagyslių išvešėjimas. Tai reiškia, kad, paprastai kalbant, susiformuoja varikozinės venos ir mes tą išvešėjimą, padidėjimą vadiname hemorojumi. Hemorojų skirstome į tam tikrus laipsnius – nuo pirmo iki ketvirto“, – Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ paaiškino daktaras D. Danys.
Gydytojas pastebėjo: dažniausiai žmonės galvoja, kad hemorojus susijęs su kraujavimu. Tačiau, pasirodo, nebūtinai. Hemorojus turi daug simptomų.
„Pagrindinis simptomas yra kažkoks guzelis, atsiradęs išangėje, kurio anksčiau nebuvo. Toliau yra kraujavimas – tai yra šviežias kraujas pasituštinus, kuris gali būti ant išmatų, ant popieriaus, ant klozeto, toliau yra niežulys, kuris labai suprastina gyvenimo kokybę, diskomfortas, neišsituštinimo jausmas.
Gali būti daug simptomų ir nebūtinai jie turi būti visi vienu metu. Gali būti tik vienas–kitas“, – sakė daktaras D. Danys.
Gydytojas patvirtino, kad sergant hemorojumi kraujo gali ir nebūti: „Gali būti, kad žmogus turi hemorojinius mazgus, bet neturi jokių simptomų. Kitas ir visą gyvenimą gali taip pragyventi, arba gali pasireikšti tik vienkartiniai, kažkokie minimalūs simptomai.
Specialiai kažkaip gydyti, operuoti, šalinti ar labai stipriai atkreipti dėmesį tada nevertėtų. Gydome arba kreipėmės į gydytojus tada, kada turime kažkokius nusiskundimus“.
Gali būti, kad žmogus turi hemorojinius mazgus, bet neturi jokių simptomų
Gydytojas pastebėjo, kad šiais laikais hemorojus kamuoja vis jaunesnius žmones. Jeigu seniau sergančių šia liga amžiaus vidurkis būdavo 50–60 metų, dabar ateina žymiai jaunesni – daktaras pasakojo neseniai konsultavęs ir dvidešimtmetį dėl hemorojaus.
Hemorojus gali atsirasti ir dėl nėštumo
Hemorojumi ir vyrai, ir moterys serga vienodai. Moterims viena dažniausių hemorojaus priežasčių yra nėštumas.
„Per nėštumą augant vaisiui, dažniausiai paskutiniame trimestre atsiranda ir didesni tuštinimosi sutrikimai. Dažniausiai vaisius spaudžia dubens kraujagysles ir todėl paūmėjimas arba mazgų susidarymas nėščiosioms vyksta būtent paskutinio trimestro metu. Kitoms gi priežastis gali būti gimdymas – esant kažkokiam komplikuotam gimdymui tie simptomai pirmieji pasireiškia.
Tikrai klaidinga, kad moterys po nėštumo praėjus mėnesiui–dviems skuba pas proktologą operuotis, tirtis, šalinti – tikrai to nereikia, jeigu nėra simptomų. Pagimdžius didžiajai daliai tie visi simptomai automatiškai regresuoja, nes dingo priežastis.
Kažkada ateityje, po 30–40 metų tie simptomai gali grįžti. Per ilgą laiką tie susidarę mazgai po truputį didėja ir kada jau pasiekia tą lygį, kai yra lengvai traumuojami, tada jau vėl atsiranda hemorojaus simptomai. Tada jau gali prireikti kažkokio rimtesnio gydymo“, – pasakojo daktaras D. Danys.
Kaip atrodo tiesiosios žarnos ištyrimas?
Laidos svečias pastebėjo, kad žmonės bijo ateiti išsitirti dėl hemorojaus, nuogąstauja, kad tas tyrimas yra labai nemalonus, skausmingas.
„Tiesiosios žarnos ištyrimas nėra skausmingas, jeigu mes neturime kažkokių labai ūmių būklių, tokių kaip išangės įplėša.
Tai – kelių minučių tyrimas, kuriam pasiruošti užtenka likus keletui valandų iki vizito pasidaryti mažą klizmutę tam, kad išsivalytume tiesiąją žarną ir galėtume matyti viską – kokia yra vienokia ar kitokia problema.
Tas tyrimas tikrai nedaromas prievartos būdu. Jeigu tai kelia didelį diskomfortą, tyrimas nutraukiamas. Bet dažniausiai, 99 proc. visų atvejų, tas tyrimas atliekamas neskausmingai. Pacientai po to nusiramina, jie žino, ko kitą kartą laukti, jeigu atsitiktų problema, reikėtų tą tyrimą kartoti“, – nuramino daktaras D. Danys.
Kas sumažina hemorojaus tikimybę
Paklaustas, ko nedaryti žmogui, kuris įtaria, kad jam gali būti hemorojus, daktaras D. Danys pastebėjo, kad viena iš dažniausių šios ligos priežasčių yra vidurių užkietėjimas. Taigi, reikėtų jo vengti.
„Svarbu rinktis, ką mes galime valgyt ir ko negalime. Kiekvienas esame skirtingas, bet gairėse yra bendros rekomendacijos vengti sunkiai virškinamo maisto: riebaus, aštraus, kepto. Svarbiausia neapkrauti žarnyno funkcijos tam, kad neišsibalansuotų mūsų tuštinimasis. Reikėtų naudoti daugiau skaidulinių medžiagų, gerti daugiau skysčių – tai yra būtent dėl tuštinimosi korekcijos“, – teigė daktaras D. Danys.
Gydytojas pastebėjo, kad dažniausiai paūmėjimai atsiranda po kokio nors baliaus, kur vartota daug maisto.
Gydytojas pastebėjo, kad dažniausiai paūmėjimai atsiranda po kokio nors baliaus, kur vartota daug maisto. Taigi svarbu ne vien tik, ką, bet ir kiek valgote.
„Reikėtų kuo dažniau valgyti ir kuo mažesnėmis porcijomis, kad neapkrautumėme žarnyno“, – patikslino medikas.
Vieniems visiškai virškinamąjį traktą sutrikdo riebus maistas, kitiems – pieno produktai. Būna, kad nuo balintos kavos paleidžia vidurius, kas taip pat nėra gerai, nes ne vien vidurių užkietėjimas, bet ir labai stiprus ir viduriavimas gali paūminti hemorojų, juk viduriuojant didėja spaudimas išangės srityje ir kraujagyslės to neatlaiko.
„Mes turime rinktis daugiau daržovių, salotų. Kiekvienas individualiai turime stebėti, jeigu mums pučia vidurius nuo tam tikrų produktų, turime juos eliminuoti iš savo raciono ir nekartoti tų pačių klaidų.
Jeigu vidurių užkietėjimas yra ilgas procesas, visada rekomenduojame pasirodyti pas gastroenterologą, gydytis tą lėtinį vidurių užkietėjimą, arba pas dietologą, kad jums sudarytų mitybos planą, eliminuojant tuos produktus, kurie skatina vidurių užkietėjimą“, – patarė daktaras D. Danys.
Ne vien vidurių užkietėjimas, bet ir labai stiprus ir viduriavimas gali paūminti hemorojų, juk viduriuojant didėja spaudimas išangės srityje ir kraujagyslės to neatlaiko.
Labai svarbus yra ir fizinis aktyvumas.
„Mes turime reguliariai sportuoti. Tai nereiškia sporto pasiekimų, kad mes būtinai turime sportuoti maksimaliais krūviais, bet mes turime leisti kraujagyslėms atstatyti jų tonusą. Ir tie visi vaistai, kuriuos mes skiriame hemorojaus gydymui, būtent yra kraujagysles stiprinantys ir išangės uždegimą mažinantys vaistai“, – kalbėjo gydytojas proktologas.
Nei per ilgai, nei per trumpai – kiek laiko praleisti tualete
Gydytojas pastebėjo, kad kai kurie žmonės tualete praleidžia po keliolika minučių: tuštindamiesi skaito, tikrina socialinius tinklus telefone. Jis pabrėžė, kad tualete reikėtų užsiimti tik tuo, kam jis skirtas.
„Turime neskubėti, skirti tą laiką ramiai išsituštinti, nes skubant mes labai didiname spaudimą, gali įplyšti gleivinė, susiformuoti lėtinė įplėša. Tualete turime užtrukti 3–4 minutes. Tai reiškia, kad normalus pasituštinimas turi būti kokybiškas.
Dar labai svarbi ir sėdėjimo padėtis. Jeigu atsimename, prieš 20–30 metų daug kur nebūdavo sėdimų tualetų, mokyklose reikėdavo tupėti atliekant šiuos reikalus. Tai yra fizioliškesnė tuštinimosi padėtis.
Jeigu namuose tualetai įrengti taip, kad sėdima aukščiau, tai automatiškai reikia po kojomis pasidėti suoliuką tam, kad mes fiziologiškai suformuotume kampą, leidžiantį lengviau atlikti šį reikalą.
Jeigu užkietėjo viduriai ir tualete stanginamės, vargstame, tada reikėtų arba laktuliozės preparatus gerti, arba tiesiog atlikti paprastą klizmutę tam, kad lengviau išsituštintumėme ir netraumuotumėme analinio kanalo“, – patarė daktaras D. Danys.
Taiko ir beveik 200 metų senumo gydymo būdą
Paprašytas pakomentuoti šiuolaikinius hemorojaus gydymo būdus, daktaras D. Danys visų pirma akcentavo gyvenimo būdo svarbą (tai, ko reikėtų vengti, minėta anksčiau). Svarbus ir medikamentinis gydymas: žvakutės tepalai, kraujagysles stiprinantys vaistai.
Kalbėdamas apie intervencinius gydymo būdus, laidos svečias sakė: „Turime labai seną būdą, kurį net proktologo kėdėje mes galime atlikti, tai – ligavimas hemoroidinių mazgų guminiais žiedais. Šis metodas yra beveik 200 metų senumo. Tai yra senas metodas, bet jis veikia ir plačiai visame pasaulyje vis dar naudojamas dėl savo paprastumo ir efektyvumo. Taip, mes negalime juo gydyti pažengusio hemorojaus, didelių mazgų, tačiau ankstyvą ar vieną kažkokį komplikuotą mazgą galime išgydyti per keletą minučių, tiesiog uždedant mažą guminį žiedą ant hemorojinio mazgo“.
Anot jo, hemorojaus gydymo būdų yra tikrai daug, nes vieno, tinkančio visoms būklėms, tiesiog nėra.
„Dažniausiai žiūrime, kokie tai yra mazgai: ar yra pastoviai iškrentantys išoriškai, ar tai yra vidinis hemorojus, ar tai yra odos perteklius kartu su tais hemorojiniais mazgais, ir tada jau pacientui galima pasiūlyti keletą variantų: ir nechirurginių, ir chirurginių, ir lazerinę metodiką, ir minimaliai invazinės operacinės technikos – yra tų būdų labai daug. Bet vieno, kuriuo viską galėtumėme gydyti standartiškai, tikrai nėra.
Jeigu seniau, prieš 20–30 metų, buvo tokia tradicinė išpjaunančioji operacija, dabar jau mes moderniais instrumentais galime pašalinti tuos hemorojinius mazgus, paliekant žymiai mažesnę žaizdelę, pasiekiant tą patį rezultatą su žymiai mažesne trauma. Tai reiškia, kad pooperaciniame laikotarpyje pacientas jaučiasi geriau, skauda mažiau ir sugyja greičiau“, – teigė daktaras D. Danys.