Turbūt labiausiai žinomas hemorojaus simptomas yra kraujavimas pasituštinus. Tačiau daktaras D. Danys siūlė neskubėti nurašyti klozete ar ant tualetinio popieriaus pastebėto kraujo hemorojui. Kraujas gali būti ir kitų ligų, įskaitant onkologines, požymis.
Įtarti tikrąją kraujavimo priežastį galima ir atkreipus dėmesį į tam tikrus požymius. Vis dėlto daktaras D. Danys patarė sau nustatinėti ligų ir neužsiimti savigyda, o verčiau kreiptis į gydytojus.
Nuo išangės įplėšos, iki vėžio
Kaip pasakojo gydytojas proktologas, labai dažnai pirmąkart su kraujavimu iš išangės susidūręs žmogus sau pats nusistato hemorojų ir bando jį gydytis savarankiškai, įsigijęs vaistinėje vaistų.
„Jeigu tie vaistai neveikia, tai gali būti, kad jis gydosi visai kitą ligą, o ne hemorojinius mazgus ar hemorojaus paūmėjimą.
Panašūs simptomai gali imituoti ir kitas ligas, tokias kaip išangės įplėša, išangės fistulė. Blogiausia, kas gali būti, tai – išangės vėžys ar tiesiosios žarnos vėžys.
Simptomai yra panašūs: gali būti ir kraujas, gali būti ir neišsituštinimas, išmatų formos pasikeitimas, bet pasitikrinus abejonių nekyla“, – patikino daktaras D. Danys.
Panašūs simptomai gali imituoti ir kitas ligas, tokias kaip išangės įplėša, išangės fistulė. Blogiausia, kas gali būti, tai – išangės vėžys ar tiesiosios žarnos vėžys.
Gydytojas nuramino: hemorojus, nesupiktybėja.
„Hemorojus nėra grėsminga būklė, tik tiek, kad tai yra gyvenimo kokybę stipriai apribojanti liga tuo metu, kada mes turim paūmėjimą“, – kalbėjo daktaras D. Danys.
Hemorojus – tarsi amerikietiški kalneliai
Laidos „Sveikatos receptas“ svečias patarė stebėti save, norint išsiaiškinti kraujavimo kilmę.
„Jeigu mes turime onkologinį susirgimą, nebus kažkokios simptomų pertraukos ir mums visą laiką blogės, pagerėjimas gali būti tik tam kartui, bet tikrai trukti ne dienomis ir ne savaitėmis.
Su hemorojumi yra priešingai – jeigu mes sirgom prieš keletą mėnesių, vėliau turime pusės metų tarpą, kitam tai trunka ir keletą metų, kitam – kas kelias savaites, bet mes turime tą tokį piką, kada tie simptomai atsiranda, o vėliau dingsta“, – paaiškino daktaras D. Danys.
Anot gydytojo, ligos kilmę galima nustatyti ir pagal priežastį, kuri sukėlė simptomus: ar tai buvo labai užkietėję viduriai arba tiesiog buvo ilga kelionė, sėdimas darbas, o gal žmogus sunkiai fiziškai padirbėjo, nors paprastai to nedaro, pvz., baldus panešiojo, sunkius daiktus kėlė.
Sergant onkologine liga simptomai paprastai pasireiškia be aiškios priežasties, tai yra pradeda atsirasti kažkokie tuštinimosi sutrikimai, kurie nedingsta, bandant gydytis žvakutėmis, vaistais ar pakeisti mitybą.
„Labai svarbu suprasti, kad hemorojus yra tarsi tokie amerikietiški kalneliai: čia yra simptomai, čia nėra. Tai padeda jį atskirti nuo piktybinių ligų“, – teigė daktaras D. Danys.
Hemorojus gali būti ir be kraujo
Daktaras D. Danys laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo ir apie tai, kad hemorojus gali pasireikšti ir be kraujavimo.
„Gali būti, kad žmogus turi hemorojinius mazgus, bet neturi jokių simptomų. Kitas ir visą gyvenimą gali taip pragyventi, arba gali pasireikšti tik vienkartiniai, kažkokie minimalūs simptomai“, – pastebėjo medikas.
Apie hemorojų byloja ir kiti simptomai.
„Pagrindinis simptomas yra kažkoks guzelis, atsiradęs išangėje, kurio anksčiau nebuvo. Toliau yra kraujavimas – tai yra šviežias kraujas pasituštinus, kuris gali būti ant išmatų, ant popieriaus, ant klozeto, toliau yra niežulys, kuris labai suprastina gyvenimo kokybę, diskomfortas, neišsituštinimo jausmas.
Gali būti daug simptomų ir nebūtinai jie turi būti visi vienu metu. Gali būti tik vienas–kitas“, – sakė daktaras D. Danys.
Plačiau apie hemorojaus kilmę, nustatymą ir gydytoją galite paskaityti pirmojoje šio pasakojimo dalyje čia: