Saugotis reikia, bet ne iki beprotybės
Profesorė sakė, kad saulė mums labai reikalinga ir, nors saugoti odą nuo žalingų spindulių reikia, nereikia išprotėti.
„Kai sakoma, kad reikia saugotis nuo saulės, nereiškia, kad reikia gyventi naktiniu režimu. Tiesiog reikia pasiruošti saulėtam sezonui, būti budriam, kad jeigu būsiu ilgiau negu valandą saulėje, reikia atvirą odą pasitepti apsauginiu nuo saulės kremu, užsidėti skrybėlę, dėvėti rūbus, dengiančius pečius, krūtinę ir tas vietas, kurios, pvz., stovint, einant, dirbant gali nudegti. Be abejo, nedraudžiame būti saulėje, bet visada reikia pasirinkti, kada ir kiek būti saulėje saugu“, – patarė profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad jaunoji karta dabar yra labai sąmoninga. Palyginti su tuo, kas buvo prieš 16 metų, kai buvo daryti tyrimai, dabar jaunimas labiau rūpinasi savo oda apskritai, reguliariai tikrinasi ir saugo nuo žalingo saulės poveikio save ir savo vaikus. Deja, vyresni žmonės tokio įpročio neturi. Juk daug metų niekas apie saulės žalą nekalbėjo, o po atostogų buvo priimtina visiems būti labai įdegusiems.
„Dėl to turime pasekmes. Gerai, jeigu genetika gera, odos fototipas, pigmentas geras, apsauga odoje yra stipri – kuo tamsesnė oda, kuo vasaros metu greičiau įdega, tuo geresnė apsauga. O tie žmonės, kurie yra labai šviesios odos, sakykime, šviesi oda, mėlynos akys, kurie yra šviesiaplaukiai, auksaplaukiai, turi daug šlakų, jie yra didesnėje rizikoje ir jiems saulės tikrai reikia mažiau, todėl, kad jie greičiau nudega ir dega raudonai.
Tokių žmonių rizika susirgti odos ligomis – žymiai didesnė, nes jie iš prigimties turi mažiau pigmento, jų melanino ląstelės – melanocitai – gamina mažiau pigmento, todėl ir oda šviesesnė, ir akys šviesesnės, ir plaukai šviesesni. Taigi tie žmonės turi didesnę riziką tapti raudoni, kaip vėžiukai. Jie net neįdega, bet tiesiog dega raudonai ir greičiau įdega iki skausmo, pūslių ir taip toliau“, – paaiškino profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Veidas pasibaigia ties krūtine
Kalbėdama apie apsaugą dieną nuo saulės, gydytoja patarė tepti kremu ne tik veidą, bet ir dekoltė zoną. Esą veidas baigiasi ties krūtine, taigi visus serumus, kremus ir kaukes visą laiką reikia tepti ne tik ant veido, bet ir ant kaklo bei dekoltė.
Veidas baigiasi ties krūtine, taigi visus serumus, kremus ir kaukes visą laiką reikia tepti ne tik ant veido, bet ir ant kaklo bei dekoltė.
Jeigu moterys labai rūpinasi savimi, odos priežiūros priemonėmis tepa ir plaštakas, kurių oda yra labai plonytė, labiausiai pažeidžiama išorinių priemonių ir labiausiai matoma.
„Tose vietose, ant kurių labiausiai krenta saulė, kurios labiausiai apšviečiamos, tarkime, pečių juosta, dauguma turi labai daug šlakų. Vis dėlto lietuviai neturi taip stipriai pažeistos odos, kaip, tarkime, Venesuelos gražuolės – net serialuose matydavome, kad jų visi pečiai, dekoltė – stipriai šlakuoti. Tai – nuo saulės pertekliaus, stiprių nudegimų.
Tiems, kas bent kartą yra stipriai nudegę pečius, nugarą, krūtinę, ilgainiui irgi atsiranda tamsesnių šlakų, ypač jeigu nudegimas buvo gana stiprus – iki pūslių, arba antro laipsnio nudegimas, kada stipriai peršti ir skauda“, – pastebėjo profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Anot gydytojos, saugotis žalingų saulės spindulių geriausia išmokti nuo vaikystės, jeigu norime išsaugoti gražią, nepigmentuotą, lygią veido odą kuo ilgiau.
„Senėjimo proceso visiškai nesustabdysi, bet mes galime pasirinkti jį prilėtinti. Greitesnis senėjimas yra fotosenėjimas, kada gauni daugiau saulės ar kitų žalingų spindulių, oda sensta greičiau, plonėja greičiau, kolagenas yra greičiau ir tada matosi senėjimas. Tų vietų, kurios būna mažiau apsaugotos ir daugiau gauna ultravioletinių (UV) spindulių, senėjimo procesas būna spartesnis“, – kalbėjo profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Odai kenkia ir ekranų skleidžiama šviesa
Tačiau gydytoja atkreipė dėmesį į du svarbius dalykus: „Apsauga nuo saulės reikalinga tam, kad šiuo metu, jeigu esu saulėje, reikia nenudeginti odos, tai reiškia – nesusigadinti vakaro, atostogų, naktį miegoti ramiai, kad kitą dieną vėl galėčiau keliauti arba eiti į paplūdimį mėgautis jūra ar ežeru.
Apsauginis kremas nuo saulės apsaugo nuo ūmaus nudegimo ir nuo ilgalaikės pažaidos – mažiau gauni spindulių: jis arba atspindi, arba sugeria spindulius.
Visa pažaida kaupiasi odoje per visą gyvenimą. Dažniausiai daugiausiai pažaidos UV spinduliais gauname vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje iki 25–27 metų, nes tai yra laikotarpis, kada daugiausia potencialiai esame lauke, užsiiminėjame sportu – tenisu, plaukimu. Vėliau jau priklauso, ar darbas ir hobiai yra susiję su buvimu lauke saulėtu periodu.
Rekomendacija būtų visada saugotis, veidui visada teptis apsaugą SPF50+, moterims svarbi apsauga nuo mėlynos šviesos UVB, UVA. Daug kas pamiršta, kad mūsų mobilių ekranai, planšetės, LED lempos spinduliuoja mėlyną šviesą. Be abejo, stiprumas skirtingas, bet, kadangi mes daug praleidžiame prie šitos naujos įrangos, kuri tapo kasdienybe, ji duoda spinduliuotę.
Daug kas pamiršta, kad mūsų mobilių ekranai, planšetės, LED lempos spinduliuoja mėlyną šviesą.
Moterys dažnai nustemba ir sako: „Viską darau, bet vis tiek pigmentas atsiranda veide“. Visada reikia elgtis taip: atsikeli, dantis išsivalai, nusimaudai, nusiprausi, reikalingas drėkinantis kremas, serumas ir visada SPF – su spalva, be spalvos. Tada ji pasiruošusi darbui su kompiuteriu, nesvarbu, ar kažkur eis – visada rekomenduojama pasitepti apsauginiu nuo saulės kremu“.
Senėjimui svarbūs veiksniai
Tačiau profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė įspėjo: „Deja, apsauginiai saulės kremai nuo saulės neapsaugo nuo vėžio, nes žmogus įpročių nekeičia. Žmogus, kuris mėgsta degintis, pasitepa truputėlį apsauginiu kremu ir visą dieną išguli. Taigi, jis nesugeba apsisaugoti, nes mes per valandą–dvi tai ramstomės, tai trinamės, tai kaktą šluostomės, tai prakaituojame – to kremo nebelieka.
Dažnai žmonės sako: „Aš gerai pasitepiau“. Mes turime vudo lempą. Sakau: „Einame į tamsų kambarėlį pasižiūrėti su vudo lempa“. Tos vietos, kur daugiausia trūksta pigmento, paprastai būna nutrintos. Taigi, teptis kremu reikia, kiek bebūtų metų“.
Žinoma, odos pažaida galėjo prasidėti jau anksčiau – gi ne visi pradėjome saugoti odą nuo saulės dar vaikystėje.
„Liūdėti labai nereikia, jeigu ta pažaida jau atsitiko. Žmonėms po 35 metų yra priemonių, stimuliuojančių kolageno augimą, atstatančių drėgmę: tiek tepamų, tiek intervencinių grožio injekcijų – mezoterapijos, plazmoliftingas.
Žmonėms nuo 35 metų pradedame taikyti įvairias lazerines aparatines sistemas. Taip galime padėti sumažinti ir pigmentaciją, ir raudonį, nes nuo karščio plečiasi kapliarai tiems, kas dirba lauke, saulėje.
Senėjimui pristabdyti be apsaugos nuo žalingų saulės spindulių labai svarbu ir užtikrinti tinkamą drėgmės kiekį – reikia gerti pakankamai vandens, nes mūsų ląsteles sudaro 70 proc. vandens.
Tų, kas dirba karštyje, prie picų, arba įvairiose apšildytose patalpose irgi senėjimas greitėja, nes oda sausėja“, – kalbėjo gydytoja, pridūrusi, kad senėjimui pristabdyti be apsaugos nuo žalingų saulės spindulių labai svarbu ir užtikrinti tinkamą drėgmės kiekį – reikia gerti pakankamai vandens, nes mūsų ląsteles sudaro 70 proc. vandens.
Svarbu turėti ne tik apsauginį nuo saulės kremą
Kaip sakė profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė, rimtu nudegimu laikomas toks, kai jau atsiranda pūslės. Bet net ir iki pūslių nudegę žmonės nelinkę kreiptis į medikus.
„Kiekvienais metais matau ir mamą, ir kūdikį nudegusius iki pūslių – širdis skauda. Bet visko nutinka: tiek mama, tiek vaikas užsižaidžia, neretai užmiega paplūdimy. Neretai paplūdimyje skaniau pavalgę ar po sporto, fizinio aktyvumo žmonės tiesiog šilumoje atsipalaiduoja ir užmiega. Atrodo, tik užmerksiu akis, bet valandą–dvi pramiega vienoje pozicijoje ir nudega.
Kodėl žmonės nudega? Viena vertus būna be apsaugos, kita vertus tep–lep pasitepa, o po dviejų valandų reikėtų pakartoti tepimą apsauginiu kremu tiek veidui tiek kūnui“, – pastebėjo laidos viešnia.
Nudegimas saulėje pasireiškia paraudimu, patinimu, gali būti niežėjimas, perštėjimas. Gali netgi prasidėti šaltkrėtis, lyg būtų temperatūros – tai laikoma nestipriu nudegimu.
„Stiprus nudegimas yra, kai stipriai skauda, gulėti negaliu, peršti ir pradeda kilti pūslės – jos gali iškilti tą pačią dieną, jeigu yra stiprus nudegimas, kaip fotokontaktinis deramtitas, arba kitą dieną, kai atsikeli su pūslėmis. Tokiu atveju odą reikia vėsinti, per daug nepritepti riebalų.
Jeigu planuojame vykti į paplūdimį, visada rekomenduojama vežtis ne tik apsauginius nuo saulės kremus, bet ir pasiimti priemones po dienos aktyvumo.
Baltijos jūra nėra tokia sūri, bet, sakykime, Viduržemio ar kitos jūros yra druskingos. Tai yra pažaida plaukams, odai – odą pradeda traukti. Ne veltui paplūdimiuose yra dušai – nusimaudžius jūroje eini po dušu, tada nusišluostai, nes druska pradeda graužti odą, dar labiau ją sausina, erzina, nudegimai gali būti stipresni“, – įspėjo gydytoja.
Kaip gydyti nudegusią odą?
Jeigu taip nutiko, kad stipriai nudegėte saulėje, gydytoja patarė visų pirma naudoti odos priežiūros priemones, skirtas po saulės vonių, įsigyta vaistinėse. Tose priemonėse yra daug raminančių ir vėsinančių odą medžiagų. Jomis odą reikėtų dažnai tepti.
„Jeigu nėra ką pasirinkti iš vaistinių, rekomenduojame pabūti po vėsiu dušu, užsidėti vėsų pavilgą, paklodę ir tepti odą lengvu drėkinančiu, raminančiu losjonu, daug kas turi namie pantenolio putas – jas irgi galima naudoti nuo nudegimo.
O jeigu nieko neturime, turime liaudiškas priemones. Reikėtų rinktis ne sviestą, ne aliejų, o vėsinančias: tinka jogurtas, ta pati grietinė. Seniau, atsimenu dar iš vaikystės, labai daug kas nudegdavo ir eidavo vaistinėse pirkti spiritinio pagrindo odekolonus, jais vėsinti. Tai – irgi senas metodas, kaip mažinti odos temperatūrą. Tepant tai išgarina karštį. Bet nerekomenduotume to daryti nudegus, nes tai dar labiau nusausina odą ir pablogina situaciją.
Geriau rinktis tai, kas ir vėsina, ir šiek tiek drėkina, tai jogurtas, pasukos, kefyras būtų geresni šiuo atveju“, – šyptelėjo profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Gydytoja dermatovenerologė pamokė: „Kadangi nudegusi oda tampa labai uždegiminė, karšta, reikėtų nepritepti sviestu, aliejumi, nes jie dar labiau užrakina karštį. Taip bus dar didesnė pažaida, gali ir daugiau pūslių atsirasti. Geriau rinktis, kas atgaivintų – alijošiaus geliai, vėsinantys, gaivinantys, tas pats vanduo ar koks lengvas losjonas būtų geriau. Jeigu prasčiau jaučiasi, reikėtų kreiptis į medikus“.
Kaip išsirinkti tinkamiausią apsaugos priemonę?
Paklausta, kaip išsirinkti tinkamiausias apsaugos nuo saulės priemonės, gydytoja sakė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į odą: „Jeigu jūsų oda yra jautri ir alergiška, geriau rinktis mechanines apsaugos priemones, tokias, kaip cinko oksidas, sukurtas titano oksido pagrindu, kurios atspindi nuo odos UV spindulius.
Visiems kitiems, kurie turi ne probleminę odą, reikėtų rinktis pagal odos tipą: jeigu sausa oda, gali būti losjonai, kremai, aliejai – purškiami ir tepami, dabar labai populiarūs sportiniai pieštukai toms vietoms, kurios labiausiai prakaituoja. Jeigu yra riebi ar mišri oda, geriau rinktis gelines, lengvesnes, neužkemšančias porų priemones. Dabar vaistinėje yra labai daug priemonių.
Turbūt nerekomenduočiau pirkti iš turgaus, iš prekyviečių ant saulės, iš neaiškių kioskelių. Mes turime nemažai alerginių reakcijų, naudojant neaiškios kompanijos priemones.
Reikia rinktis pagal savo odos tipą arba charakterį, kurį naudosi. Kuris apsauginis kremas geras? Tas, kurį naudoji. Gali turėti dešimtis kremų, jeigu jie ant lentynos, tau nieko nepadės.
Rekomenduočiau pirkti arba žinomas kosmetines linijas, arba medicininėse įstaigose, arba tiesiog vaistinėse. Nes reikalavimai kiekvienais metais atnaujinami, kiekviena kompanija juos peržiūri. Dabar tikrai yra priemonių pagal odą, pagal įpročius – nori purkšti, nori tepti. Moterims yra ir šepetėliai atnaujinti makiažu kas dvi valandas su SPF.
Reikia rinktis pagal savo odos tipą arba charakterį, kurį naudosi. Kuris apsauginis kremas geras? Tas, kurį naudoji. Gali turėti dešimtis kremų, jeigu jie ant lentynos, tau nieko nepadės“, – pastebėjo profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.