– Kiek žinau, atopinis dermatitas turi net ne vieną pavadinimą, jį taip pat dar vadina egzema. Kas tai yra?
– Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga arba odos susirgimas, kuris trunka ilgai, ne dieną ar dvi, bet kelis mėnesius ar metus.
Pagrindiniai jo požymiai yra odos sausumas ir niežtintys bėrimai ant odos. Jį vadina labai įvairiai: neurodermitu, egzema, atopiniu dermatitu, atopija, kartais net alerginiu dermatitu. Visa tai yra sinonimai. Iš tiesų, nereikėtų maišyti – dermatitas arba egzema yra odos uždegimas. Egzemų gali būti įvairių, net ir žvynelinė yra egzemos rūšis. Tačiau atopinis dermatitas yra toks uždegimas, kuriam būdinga intensyviai niežtintys bėrimai ir kuris dažniausiai prasideda vaikystėje.
– Minėjote, kad atopinis dermatitas gali būti skirstomas į kažkokias rūšis, kokias?
– Jis gali būti skirstomas pagal amžių, nes šiek tiek skiriasi bėrimų vieta vaikams ir suaugusiems. Kūdikius ar mažus vaikus beria beveik visą odą. Dažniausiai pirmieji bėrimai yra raudoni skruostai ir dažniausiai mamytės pastebi, kad tai įvyksta grįžus iš lauko į kambarį arba atvirkščiai, parausta ir pleiskanoja skruostai. Vėliau gali pradėti berti linkius arba tas vietas, kuriomis vaikas liečiasi su aplinka, kai pradeda ropoti, kojų, rankų paviršiai. Augant bėrimai traukiasi ir lieka tose vietose, kurios labiau traumuojamos: raukšlės, kaklas, alkūnių linkiai, kelių linkiai, plaštakos. Suaugus pagrindinėmis vietomis lieka plaštakos, veidas, kaklas.
– Per pastaruosius 30-imt metų ligos atvejų daugėjo. Ar tai teisinga statistika ir kodėl taip yra? Kodėl apskritai kalbame apie šią ligą ir kuo ji svarbi?
– Iš tiesų, sergamumas didėja, ypač vaikai serga vis dažniau. Jei kalbame apie statistiką, tai manoma, kad serga kas penktas vaikas, iki 20 procentų vaikų turi atopinį dermatitą. Iš suaugusiųjų – 4-5 procentai. Sergamumas, ne tik atopiniu dermatitu, bet ir alerginėmis ligomis didėja, tam įtakos turi pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas.
Pastebėta tendencija, kad daugiau sergančiųjų yra tarp geriau gyvenančių žmonių, nei tarp tų, kurie gyvena kaimo vietovėse, kurių socialinis išsivystymas yra mažesnis. Iš to kilo viena hipotezė, vadinama higienos hipoteze. Ji teigia, kad kai gyvename geriau, švariau, naudojame daugiau muilų ir prausiklių, daugiau cheminių medžiagų ir taip savo odą sualergizuojame. Mes mažiau susiduriame su bakterijomis, virusais, kitais parazitais ir alergenais. Mūsų imuninė sistema pradeda mažiau atpažinti aplinkoje esančius dirgiklius ir į visus pradeda reaguoti labai aktyviai, galvoja, kad tai yra priešas. Dėl to mes turime stipresnius simptomus.
– Ar tai yra ilgų metų pasekmė, ar tėvai, kurie stengiasi gyventi labai steriliai gali tai paskatinti?
– Ši teorija teigia, kad sterilumas gali tai paskatinti. Vis dėlto, mes, kurie gyvename mieste, nepradėsime specialiai ant žemės mėtyti maisto produktų, nesiprausti, neskalbti drabužių. Tačiau kartais pakelti ir suvalgyti sumuštinį nuo žemės, jei ji nėra labai nešvari, nieko baisaus. Leidimas organizmui susidurti su kuo daugiau antigenų treniruoja mūsų imuninę sistemą.
– Kuo skiriasi ši liga vaikams ir suaugusiems?
– Skiriasi vieta, kurioje mes matome bėrimus ir skiriasi pats bėrimų pobūdis. Vaikams labiau būdingas šlapiuojantis bėrimas, kai atsiranda mažos pūslytės, pasidengia šašais, netgi kartais matomas žaizdelių šlapiavimas. Suaugusiems dėl ilgesnio uždegimo ir ilgesnio odos dirginimo, nes niežėjimas sukelia kasymąsi, o pastarasis dirgina, oda sustorėja. Ji pasidaro pleiskanojanti, matosi ryškesnis raukšlių tinklas, tam tikrose vietose paraudusi ar pabalusi. Bėrimas taip pat skiriasi tam tikrose vietose, skiriasi tai, kas provokuoja bėrimo simptomus. Vaikams, ypač mažiems, labai svarbūs maisto alergenai. Suaugusiems maisto alergenai nėra tokie svarbūs, reikėtų pažiūrėti į tuos, kurie yra aplinkoje, tokius kaip cheminės medžiagos – muilus, prausiklius ir panašiai.
– Dar kalbant apie simptomus – į kokius pagrindinius dalykus tėvams atkreipti dėmesį ir suprasti, kad tai yra atopinis dermatitas?
– Atopinis dermatitas gali būti diagnozuojamas tada, kai bėrimai kartojasi, nes tai yra lėtinio pobūdžio liga. Bėrimai paprastai būna niežtintys, nors pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai kasytis dar nemoka. Egzemos pobūdžio bėrimai – paraudusi, iškilusi, niežtinti, pleiskanojanti oda. Dar svarbu, ar šeimoje nėra alergijų, nes tai leidžia daryti išvadas, kad šeimoje yra polinkis turėti alergijų.
Pavyzdžiui, tėvai arba broliai turi šienligę ar bronchinę astmą, galbūt patiems tėvams vaikystėje yra buvęs atopinis dermatitas.
Dažniausiai reikia paklausti, ar vaikystėje tėvai galėjo valgyti viską – galbūt juos berdavo nuo pieno produktų ar kažko kito.
– O kaip su suaugusiais, kiek metų dažniausiai jiems būna, kai suserga atopiniu dermatitu?
– Didžioji dalis suaugusiųjų jau yra sirgę vaikystėje. Yra keli variantai: gali būti, kad iš ligos bus išaugama ir daugiau ji nepasikartos, gali būti, kad simptomai tęsis ir vaikystėje, ir paauglystėje, ir suaugus. Gali būti, kad simptomai buvo vaikystėje, vėliau išnyko, o suaugus vėl atsirado. Tačiau beveik trečdaliui suaugusiųjų, kuriems nustatomas atopinis dermatitas, pirmieji simptomai atsiranda tik suaugus.
– Ar įmanoma kažkaip užkirsti kelią šiai ligai, pavyzdžiui, vengiant aplinkos alergenų?
– Atopinio dermatito priežastys yra skirstomos taip: pirmiausia genetika, tada alergenai, gyvenamoji vieta, vandens kietumas, oro drėgmė ir panašiai. Trečia, įgimtas odos tipas. Žmonės, kurie linkę juo sirgti, dažniausiai turi sausą odą, kuriai trūksta tam tikrų medžiagų. Yra dalykai, kuriuos galime kontroliuoti savo aplinkoje, tačiau rizika vis tiek išlieka. Vis dar ieškoma atsakymų, kaip apsaugoti vaiką, jei tėvai yra turėję šią ligą, bet vienareikšmiškų atsakymų dar nėra. Džiugina tai, kad neseniai atrasta, jog jei kūdikiui pradėsime tepti odą drėkinančiu kremu, atopinio dermatito riziką galėtume sumažinti. Yra nustatyta, kad jei šeimoje ar giminėje kažkas serga ar sirgo šia liga, vaikui viso kūno odą reikėtų tepti drėkinančiu kremu vieną kartą per dieną. Taip sumažintume riziką susirgti atopiniu dermatitu. Buvo tirta ir probiotikų nauda, tačiau ne visos studijos parodė, kad tai gali padėti.
– Kiek teko skaityti, šitos ligos alergenai yra beveik viskas, kas yra mūsų aplinkoje. Kas yra didžiausi šios ligos sukėlėjai?
– Kiekvienas žmogus yra labai skirtingas, todėl gali turėti tik jam būdingus alergenus. Aišku, yra dažniausios grupės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Kalbant apie vaikus, daugiausiai reikėtų kalbėti apie maistą. Tai yra pienas, žuvis, riešutai, kviečiai, rugiai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, kiaušiniai. Laikui bėgant šios alergijos išaugamos, nes mūsų imuninė sistema pradeda adaptuotis.
Kalbant apie suaugusius, aktualiausios medžiagos, kurios yra aplink mus. Dažniausiai yra metalai, pavyzdžiui nikelis. Taip pat kosmetika, kvapai, parfumai, dažai, gali būti tam tikri konservantai, dedami į maisto produktus.
Visą pokalbį su gydytoja žiūrėkite vaizdo įraše.