Prognozuojama, kad po 20 metų plaučių vėžio atvejų skaičius pasaulyje išaugs iki 30 milijonų.
Apie ligos priežastis ir galimybes kuo anksčiau diagnozuoti šį vėžį laidoje „Delfi rytas“ papasakojo Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.
– Plaučių vėžį tiesiogiai siejame su rūkymu. Vis dėlto didelė dalis pacientų niekada nerūkė. Tai kokios yra kitos šio vėžio priežastys?
– Kaip jūs ir minėjote, didžioji pacientų dalis – apie 80–90 proc. yra prieš tai buvusių rūkorių. Tai mažesniajai daliai pacientų, kurie nerūkė, aišku, tai galėjo nulemti antrinis rūkymas, kada aplinkoje buvo rūkorių.
Gali būti ir kiti rizikos faktoriai, kaip aplinkos tarša, genetinis faktorius, nors jis nėra labai ryškus – apie 3–4 proc. populiacijos. Taip pat pat plaučių vėžys gali būti susijęs su darbo aplinka, pvz., dulkėta – kas dirba su mediena taip pat turi predispoziciją susirgti arba tai gali turėti įtakos plaučių vėžiui.
– Ar tiesa, kad moterys turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu ir būtent, kalbant apie tas, kurios nerūkė?
– Tokio griežto nusistatymo nėra. Tiesiog turime tendenciją, kad yra nerūkančiųjų, kurios serga plaučių vėžiu. Jos visą gyvenimą gyveno sveikai, bet, kodėl joms atsirado navikas, sunku paaiškinti. Galbūt, kaip aš minėjau, buvo kažkokie kiti rizikos veiksniai, tokie kaip darbo aplinka ar genetinis faktorius, kurie lėmė susirgimą.
– Buvo skelbta, kad kinės moterys suserga plaučių vėžiu, nors nerūkė, bet turėjo kontaktą su aerozoliniais aliejais. Kokia tai medžiaga? Ir kokios dar medžiagos yra pavojingos, kurių reikėtų vengti?
– Tai aišku, buitinė chemija. Kalbant apie kines, buvo įrodyta, kad jos namų aplinkoje, būdamos prie atvirų katilų, prisikvėpuoja aliejaus, kuriame gamina maistą. Tai buvo atrasta ir pavadinta rizikos faktoriumi.
– Ar įprasta buitinė chemija, kurią naudojame kasdien, valydami namus, kurią perkame prekybos centruose, gali būti mums pavojinga?
– Aišku, priklauso, kaip ta chemija yra naudojama. Jeigu pastoviai ir nėra vėdinamos patalpos, manau, kad įtakos kvėpavimo takams tikrai gali turėti, gali pažeisti jų paviršių.
Svarbu naudoti apsaugos priemones: tiek kaukes, kas dabar tikrai gerai, nes dalis kaukių sulaiko aerozolį – įkvepiamą cheminę medžiagą.
Geriausia – vėdinti patalpas, stebėti, kaip tos visos buitinės chemijos priemonės naudojamos, kad pavyktų kuo mažiau prisikvėpuoti garų.
– Kokia situacija su plaučių vėžiu Lietuvoje? Kokioje vietoje esame, palyginti su Europos ar pasaulio šalimis?
– Sergamumu plaučių vėžiu mes labai neišsiskiriame iš kitų pasaulio šalių. Tik tendencija yra ta, kad Lietuvoje daugiau kol kas serga vyrų negu moterų, palyginti su tokiomis šalimis, kaip Skandinavijos, kur daugėja rūkančiųjų moterų, sergančių plaučių vėžiu.
– Dabar atsiranda įvairiausių alternatyvių rūkymo būdų: kaitinamas tabakas, elektroninės cigaretės. Tarsi bandoma pasakyti, kad tai yra mažiau žalinga. Ar iš tikrųjų egzistuoja mažiau nuodingas rūkymas?
– Aš, kaip pulmonologė, negaliu taip sakyti, kad bus lengvesnis rūkymas ar mažesnė žala. Bet koks rūkymo tipas ar rūšis vis tiek kenkia ne tik plaučiams, bet ir širdies sistemai, kraujagyslėms. Rūkymas sukelia multikompleksinę žalą organizmui, taip pat ir kalbant apie plaučių vėžį.
Kalbant apie elektronines, kaitinamąsias cigaretes, aišku, jose yra mažiau dervų, bet yra papildomų cheminių medžiagų, kurios taip pat kvėpavimo takams naudos nesuteikia.
– Kokia situacija yra su ankstyva diagnostika Lietuvoje? Ar daug yra užleistų vėžio atvejų?
– Visa ta karantininė situacija Lietuvoje praėjusią žiemą, rudenį tikrai pacientams neatnešė naudos, ypač tiems, kuriems buvo galima įtarti plaučių vėžį. Tikrai buvo ligonių, kurie negalėjo kreiptis į šeimos daktarus, kad patvirtintų diagnozę, nes visi labiausiai bijojome kovido, o po to jau ėjo kitų ligų ištyrimas.
Bet turime išimčių. Turiu porą ligonių, kurie galbūt galėtų būti dėkingi COVID-19 situacijai, kada dėl dusulio ir kosulio jiems buvo atlikti tyrimai ir atrastas navikas – diagnozuota ankstyva plaučių vėžio stadija. Jie sakė, kad, jeigu ne COVID situacija ir jie nebūtų bijoję tos infekcijos, tai nebūtų kreipęsi į daktarus ir taip nebūtume radę plaučių vėžio.
– Ar tada, kai atsiranda tokie simptomai, kaip dusulys ar kosulys, reiškia, kad vėžys jau yra pažengęs? Ar gali žmogus ankstyvoje stadijoje iš kokių nors simptomų suprasti, įtarti apie plaučių vėžį ir kreiptis į gydytojus?
– Plaučių vėžys yra tylusis vėžys, kuris specifinių simptomų neduoda. Visi rūkoriai kosti, skrepliuoja – jiems tai nėra nieko naujo, kad sietų su plaučių onkologija.
Dažniausiai vyrai kreipiasi, kai sustiprėja dusulys ir jis tikrai trukdo atlikti kasdienius darbus. Išgąsdina, kai atsikosėja krauju – tik tokiu atveju kreipiasi į gydytojus.
O ankstyvesnės stadijos labai dažnai yra besimptomės ir tikrai sunku jas nustatyti, kad pacientas kreiptųsi pas šeimos daktarą.
– Lietuvoje yra diagnostinių programų: gimdos kaklelio vėžio, prostatos vėžio, krūties vėžio. Galbūt turėtų būti ir plaučių vėžio programa? O, kol tos programos nėra, ar vertėtų patiems žmonėms, suėjus kažkokiam amžiui, pasitikrinti profilaktiškai dėl šio vėžio?
– Kaip minėjote, deja, tokios programos dėl plaučių vėžio neturime. Pasaulyje po truputį vis daugiau valstybių šią programą įkuria. Aišku, tai priklauso nuo šalių.
Vienose šalyse ankstyvos programos skirtos tik rūkoriams. Tada atliekama kompiuterinė tomografija, kai pacientai turi didelį rūkymo stažą. Tokiems pacientams stebimi plaučiai ne tik dėl plaučių onkologijos, bet ir dėl kitų lėtinių plaučių ligų, kurias gali sukelti rūkymas.
Yra kitų klinikinių tyrimų, kurie parodė, kad ne tik rūkoriams reikalinga tokia patikra, bet ir nerūkantiems, nes ir nerūkantieji gali sirgti plaučių vėžiu.
Lietuvoje mes tokios programos neturime, bet atlikti krūtinės ląstos rentgeną, ypač tie, kurie turi nemažą rūkymo stažą, kuriuos vargina lėtinis kosulys, galėtų kartą per metus arba kartą per dvejus metus. Tik, aišku, su tokius pacientus, kurie dažniausiai yra vyrai, atitempti pas šeimos gydytoją nėra taip paprasta ir dažniausiai jie kreipiasi į šeimos gydytojus žmonų dėka.
– Ar plaučių vėžys yra sunkiai gydomas?
– Galiu pasidžiaugti, kad artėjame prie europinių standartų gydymo prasme, nes gal porą pastarųjų metų mūsų gydymo pasiūlymas ir vaistų kompensacija prasiplėtė. Tik gal ne viskas taip gražiai skamba, kaip rodo per klinikinius tyrimus. Daliai ligonių, net gavus geriausią ir naujausią gydymą, navikas jam nepasiduoda, ypač kalbant apie paskutinę stadiją.
Ketvirtos stadijos su medikamentiniu gydymu mes išgydyti negalime. Galime ligą tik pristabdyti, o kuriam laikui – sunku prognozuoti.
Bet džiaugiuosi, kad turime geresnius medikamentinius gydymo pasiūlymus. Visi pacientai galvoja, kad, nepriklausomai nuo ligonio būklės, mes medikamentinį gydymą galime skirti. Bet tai nėra taip paprasta. Mes labai dažnai prašome, kad pacientas būtų išsityręs ir širdies patologiją, nes viską lemia visos gretutinės ligos, kuriomis pacientas sirgo arba serga, kad galėtume skirti chemoterapiją arba imunoterapiją – medikamentinį gydymą.