– Medicinoje visi mėgsta remtis tyrimais, tad nuo to ir pradėkime. Ar yra kokių nors tyrimų, mokslinių faktų, kad vitaminai padeda žmogui?
– Be vitaminų mes negyventume, pats pavadinimas – vita – yra nuo gyvybės. Yra reikalingų medžiagų kiekis, kurių organizmas pats nemoka susintetinti ir juos turime gauti su maistu. Tik klausimas, ar turime jų gauti papildomai, ar jų užtenka kasdieniame racione. Bet vitaminų kiekvieną dieną turėtume gauti.
– Bet jūs dabar kalbate apie tuos vitaminus, kuriuos gauname iš maisto. O aš kalbu apie tuos, kurie yra vaistinėse. Ar jie turi kokius nors įrodymus, kad jų reikia?
– Jei jų negauname su kasdieniu maistu, tada reikia. Dar ne taip seniai, mano vaikystėje, kai parduotuvėje tikrai nebūdavo didelio produktų pasirinkimo. Labai gerai prisimenu, kai pavasarį pasitikdavome su paskutine nudžiuvusia morka, paskutiniu trilitriniu stiklainiu kompoto, o visa kita buvo bulvės, batonas ir pienas. Galbūt tuo metu papildomai vartoti vitaminų pavasarį. Dabar tai labiau yra komercija ir pardavimai nei rimti medicininiai įrodymai.
– O kokių iš tikrųjų gali trūkti vitaminų, gyvenant Lietuvoje? Tikriausiai visi žino apie vitaminą D, ar tai vienintelis vitaminas, kurio trūksta, ar yra kitų?
– Vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip maitinamės. Vitamino D, gyvenant mūsų geografinėje zonoje, visi suaugę kasdien turėtų gauti apie 4 tūkstančius tarptautinių vienetų papildomai, kadangi nei suvalgome tiek daug maisto, kuris turi šio vitamino, nei turime tiek saulės, kad jo pasigamintume. Veganai rizikuoja turėti B12 stoką. Taip pat tie, kurie pasirenka dietas pagal keistus metodus, pavyzdžiui, kraujo grupę ar maisto netoleravimo testus, galime tikėtis medžiagų trūkumo. Dažniausiai matome B12 trūkumą, kurį sukelia veganinė ar vegetarinė mityba, žarnyno ligos. Vitamino D trūksta beveik visiems, rečiau trūksta kokių nors kitų vitaminų. Bet rinktis maisto papildus vaistinėse visada labai populiaru.
– Privačiose laboratorijose galima nesunkiai atlikti tyrimus, kai paimamas kraujas ir nustatoma, kokių vitaminų trūksta. Ar juos verta atlikti ir tada eiti į vaistinę nusipirkti vitaminų, ar, tarkime, vitaminą D verta tiesiog nusipirkti ir vartoti nesukant galvos?
– Čia rekomendacijos labai skirsis. Iš tiesų, tirtis Lietuvoje labai populiaru. Kur kas populiariau nei kasdien pradėti judėti po keliolika tūkstančių žingsnių, laikytis sveikos mitybos, nesinervinti, išsimiegoti ir panašiai. Kitas dalykas yra nepasitikėjimas medicina, tai dabar puikiai matome dėl skiepų. Galvojama, kad gydytojai vis kažko nepasako. Vitamino D tirti nereikia, jei neturime kokių nors ypač sunkių būklių, kai reikia jį greitai atstatyti arba įtariame, kad yra perdozavimas. Jei atsiranda simptomai dėl kitų vitaminų trūkumo arba nerimas, kad gali trūkti šių vitaminų, visada patarčiau pirma pakalbėti su gydytoju. Laboratorijos kartais daro tai, kas tiesiog geriau parduodama, bet nebūtinai reikalinga. […]
Yra vitaminai akims, kurie turėtų padėti regėjimui. Galbūt reikėtų mažiau su planšete žaisti, bet juk galima vitaminų pagerti... Galima gerti vitaminus sąnariams – galbūt galima nueiti į sporto klubą ir pritaikyti sau fizinį krūvį, numesti svorio, bet geriami vitaminai sąnariams. Yra vitaminų, kuriems trūksta energijos. Nors galima pagalvoti, ką darai blogai, nustoti litrais gerti kavą. Iš tiesų, dažniausiai vaistinėse esantys polivitaminai, parduodami be receptų, neturi kažkokių ypatingų šalutinių poveikių, išskyrus tai, kad dirgina skrandį kaip kiekviena tabletė arba gali sukelti alergiją, jei vartojame pirmą kartą. Bet, kaip sakydavo mano dėstytojas, vienintelis dalykas, kurį tikrai pageriname vartodami tokius vitaminus, tai padidiname savo šlapimo kainą. Nes didžioji dalis tų medžiagų, kurias išgeriame, ten ir pasišalina.
– Polivitaminai arba kitaip vadinami multivitaminai, kaip sakėte, neturi didelės naudos. Kodėl juos tada kartais vis tiek skiria gydytojai?
– Visų pirma, nelabai ką nors pabloginsime juos gerdami. Antra, nepaisant mano viso sarkazmo kalbant apie vitaminų svarbą, iš tiesų būna atvejų, kai jų poreikis labai padidėja. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie turi problemų su žarnynu, lėtinių ligų, greitai augantiems vaikams. Kartais tabletė tikrai gali sumažinti vienokius ar kitokius simptomus. Kitas dalykas, placebas yra veiksmingas apie 30 proc., o išeiti iš gydytojo kabineto be jokios tabletės yra blogai, pacientas bus nelaimingas. Nieko blogo nenutiks, o jei dar netyčia ir pataikysi, bus labai gerai.
– O ką manote apie vitaminą C? Tai jau nėra polivitaminas, tačiau jį gydytojai taip pat kartais rekomenduoja profilaktiškai pavartoti.
– Čia jau kalbame ne apie visos grupės vitaminų skyrimą, bet apie kryptingą vienos vitaminų grupės paskyrimą. Tam iš tiesų yra logikos. Niekas tiksliai nežino, kokią įtaką vitaminas C daro imunitetui ir peršalimo ligoms, dalis studijų rodo, kad jis įtakos neturi. Bet jei yra nors menkiausias šansas, kad vitaminas C gali mums padėti kovoti su gripu, kovidu, adenovirusu ar kuo nors kitu, tai kodėl gi ne, nieko blogo nebus. Nuolat vartoti jo nereikia, užtenka suvartoti 2–3 porcijas šviežių arba raugintų vaisių ir daržovių per dieną, kad gautume reikalingą jų kiekį. Skorbuto šiais laikais nebelabai kam randame, kad jį reikėtų gydyti. O štai imuniniam atsakui pagerinti ligos metu, vitaminas C gali turėti poveikį.
– Jei žmogus nusprendžia, kad dėl lūžinėjančių nagų, plaukų jam trūksta vitamino A ir E, nueina į vaistinę, nusiperka ir vartoja šiuos vitaminus, ar gali situacija pablogėti? Ką tokiems žmonėms pasakytumėte?
– Tą patį, ką ir tiems žmonėms, kurie nori išsitirti savo trūkumą – nueiti ir pasikalbėti su gydytoju. Taip, gali būti vitaminai skiriami ligų gydymui. Pavyzdžiui, kai skauda nugarą, gali būti skiriamos didelės dozės vitamino B. Bet tos dozės yra 100, o kartais net 300 kartų didesnės nei tos, kurios yra polivitaminuose. Ta dozė, kuri mums reikalinga kasdien, tai keli miligramai, neturės jokios įtakos nugaros skausmui ir priešuždegiminiam nervų gydymui. Bet jei skirsime daug didesnę dozę, galime tikėtis, kad antrą, trečią dieną mažiau tirps koja ir pagerės. Su jūsų minėtais A ir E vitaminais yra kaupiamasis poveikis ir, jei vartojate per daug, galima perdozuoti. Nereceptiniai vaistai vargu, ar turės tokias dozes, su kuriomis galima prisižaisti. Visgi, jei jau kalbame apie gydymui skirtus vitaminus, geriau yra pasitarti su gydytoju, nes tai, ką įsigysite be recepto, gydomojo poveikio neturės.
– Na ir pabaigai, 5 gydytojo Morozovo patarimai, ką gi žmonėms daryti su tais vitaminais. Ar eiti juos pirkti į vaistines? Kaip neiššvaistyti pinigų vėjais? Kad nebūtų šlapimas brangus ir nevertingas.
– Pirma taisyklė – gauti visus vitaminus su maistu ir iš aplinkos. Tai yra įvairi, subalansuota, kasdienė ir reguliari mityba. Ir labai mažai tikėtina, kad turėsime kokių nors vitaminų trūkumą. Antra: vitamino D negausime pakankamai su maistu, todėl visi geriame vitaminą D. Trečia: jei kiekvieną pavasarį įpratote išgerti tam tikrų vitaminų pakuotę ir dėl to jaučiatės geriau – pirmyn. Ketvirta: jei jums kyla kokių nors įtarimų, kad gali ko nors trūkti ir kad tam tikri simptomai atsiranda dėl vitaminų trūkumo, pasitarkite su gydytoju prieš atlikdami nereikalingus tyrimus ar pirkdami nereikalingus papildus. Nei kaimynė Zosė, nei Morozovas per „Delfi“ negali tiksliai pasakyti, ko jums trūksta. Geriausiai tai žinos gydytojas. Penkta: kad gerai jaustumėtės ir kad jums visko užtektų, mylėkite save ir visų vitaminų jums užteks.