Atrodo, daug kalbame apie krūties vėžį, yra įvairiausių programų, bet statistika – kas 8, kas 9 moteris suserga – labai didelė. Kokia dabar situacija, ar ji keičiasi?
Situacija jau nemažai metų yra tokia pat, didesnių pokyčių neturime. Tik klausimas, kaip tai vertinti, nes Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik milijonu, o skaičius išlieka tas pats, tad tikriausiai galima sakyti, kad sergamumas didėja. Skaičius svyruoja apie 1500-1600 naujų atvejų per metus. Tai dažna liga ir, turbūt, ji nesitrauks. Ir išsivysčiusiose šalyse sergamumas yra didelis ir kai kur dar didesnis. Bet tikriausiai tai, kad Lietuvoje sergamumas mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse, labiausiai parodo, kad ne visus atvejus nustatome.
Kalbant apie diagnostiką – jei atvejų nemažėja, galbūt juos nustatome anksčiau ir greičiau?
Norėtųsi tą pasakyti, bet labai aiškiai to pasakyti negalime. Stadijų struktūra lieka panaši daugelį metų. Daug vilčių teikia tai, kad einama link koordinuotos prevencijos ir profilaktinės patikros, galbūt pavyks pasiekti daugiau pacienčių. Nes, žinoma, norėtųsi, kad būtų nustatoma kuo daugiau 0 stadijos, 1 ar 2 ir mažėtų 3-4 stadijos. Lietuvoje 0 stadijos dar nėra nustatoma pakankamai daug, tuo metu moteris dar nieko nejaučia ir galima nustatyti tik profilaktinės patikros metu. Didelė rykštė buvo karantinas, nes profilaktinės programos buvo sustabdytos.
Vėžio formų yra pačių įvairiausių, apie kai kuriuos mokslininkai dar labai nedaug žino. Sakoma, kad gimdos kaklelio vėžys ateityje bus visiškai išgydytas. Kokia situacija yra su krūties vėžiu? Jis vis tik niekur nedings?
Tai labai įdomi tema. Galima atsisukti į genų inžineriją, nes dalies moterų, ypač jaunų, krūties vėžys yra paveldimas ir galbūt ištaisius tai, kas nulemia krūties vėžio išsivystymą, būtų galima sukontroliuoti šią grupę. Kitas dalykas, nelabai yra aiškių prevencijos priemonių, kaip užkirsti kelią šio vėžio išsivystymui. Priežastys lyg ir yra. Kuo daugiau moteris gimdo, kuo ji ilgiau maitina krūtimi, tuo jos rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė. Bet šiuolaikinė moteris šeimą dažniausiai pradeda planuoti jau 4-toje dešimtyje. Tačiau tikrai vyksta progresas diagnostikoje ir gydyme. Per tiek metų, kiek aš dirbu, yra tikrai labai daug pasikeitimų, jie tikrai įspūdingi. Po žodžiais „krūties vėžys“ yra labai daug įvairių formų, joms tinkamas labai skirtingas gydymas.
Kiek moters išgyvenamumas priklauso nuo to, kokia stadija nustatoma?
Nuo to priklauso nemažai, nes 0 stadijos nustatymas neturėtų keisti moters išgyvenamumo. 1 stadija – 5 metus gyvena 99 proc. Tai onkologijos mastu yra puikus rezultatas. Kartais moteris labai stebisi, kodėl stadija 1, o reikalingas chemoterapinis gydymas ir spindulinis. Bet, kalbant apie krūties vėžį, reikia atsižvelgti, kokio agresyvumo tai forma. Kartais ta stadija nepasako tiek daug, kiek agresyvi ši ląstelė. Pagal tai parenkamas gydymas. Bet stadija svarbu. Kadangi turint 4 stadiją, kuriai būdingas atokus išplitimas, tai visiškai žmogaus išgydyti nebegali. Gali pristabdyti ligą ir gyventi puikios kokybės ilgus gyvenimo metus be ligos progresavimo. Tačiau pasaulyje medikamentų, skirtų šiai problemai, spektras yra platesnis. Gydant 1, 2 ar 0 stadiją rezultatai yra panašūs į išsivysčiusių šalių, bet kalbant apie pažengusias stadijas, rezultatai prastesni.
Ką gali padaryti pati moteris, kad išvengtų šios ligos, tai yra antsvorio kontrolė, fizinis aktyvumas ir profilaktiniai patikrinimai. Jei šeimoje yra susirgimų, rekomenduojama genetiko konsultacija ir išsamesni krūtų tyrimai. Tai yra viskas, ką galima padaryti dėl savęs.
Kalbant apie simptomus, vienas iš žinomiausių yra guzelis krūtyje, bet tai jau pažengusi stadija. Tad kokie tie krūties vėžio simptomai?
Ką galima padaryti dar iki guzelio – moksliškai nėra įrodyta, kad tai teiktų didelę naudą, bet yra savityra. Moteris turėtų kartą per mėnesį apsižiūrėti veidrodyje ir apčiuopti krūtis. Nesvarbu, stovint, gulint ar duše, bet svarbu apžiūrėti visą plotą. Labai naudinga stovėti prieš veidrodį, uždėti rankas ant klubų, pakelti rankas aukštyn. Tokiu atveju galima pamatyti deformacijas, nes net ir maži augliai patraukia odą ar deformuoja spenelį. Kitas dalykas yra spenelio pakitimai. Jei yra kažkokios negyjančios žaizdos, pakitimai, kraujingos išskyros, reikėtų pasirodyti specialistams. Taip pat profilaktiniai radiologiniai tyrimai.
Jei neklystu nuo 50 metų yra prevencinė programa, bet šia liga serga ir kur kas jaunesnis moterys. Ką joms reikėtų pasiūlyti, nuo kelerių metų tikrintis?
Tiksliai pasakyti amžių, nuo kada tai pradėti, yra sunku. Labai jaunos moterys serga retai, bet dabar jauniausia gydoma pacientė yra 21-erių. Kai atliekamas echoskopas ir matomi kokie nors pakitimai, jie dažniausiai vertimi kaip gėrybiniai. Bet reikia būti labai budriam ir, jei paskirta kontrolė po 6 mėnesių, reikia ir ateiti tada. Onkologinės ligos gali būti ir visai jaunoms moterims. Moterys gali tikrintis ir ne pagal programą. Kartais būna daroma klaida ir manoma, kad, jei tau nėra 50-imt, tai nereikia ir tikrintis. Taip nėra. Jei šeimoje nebuvę krūties atvejų jaunoms moterims, turbūt nuo 35-erių verta pradėti. Bet, jei yra simptomų, nesvarbu, kiek metų ir reikia pasitikrinti. Jaunoms moterims dažniausiai yra krūtų echoskopija, o nuo 40-45 reikia derinti echoskopijos ir mamogramos duomenis. Jei šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų, reikia tikrintis specializuotuose centruose ir pagalvoti apie genetiko konsultaciją.
Ar yra skaičiuota, kiek genetika turi įtakos šiai ligai?
Jei yra pirmos eilės giminaičių, kurie ja sirgo, tai moteriai susirgti rizika padidėja 4-5 kartus. Yra ir kryžminis paveldimumas su kiaušidžių vėžiu, tai reiškia, kad yra didesnė rizika ir sirgti kiaušidžių vėžiu.
Koks šis vėžys – ar jis linkęs sugrįžti, ar linkęs atsinaujinti?
Įdomus klausimas. Onkologijoje naudojami standartizuoti rodikliai, vienas iš jų yra 5 metų išgyvenamumas. Jis naudojamas ir krūties vėžiui. Labai džiugu skaityti straipsnius, kad „praėjo 5 metai ir aš pasveikau“. Bet onkologijoje mes labai atsargiai vertiname tokius pasakymus, nes krūties vėžiui yra būdinga tokia grįžimo bangelė 9-10 metais, todėl nepaleidžiame tų moterų, kurios sirgo ir rekomenduojame kartą per metus vėl ateiti pasitikrinti. Kiek progresuoja ir atsinaujina – po chirurginio gydymo įprastas krūties vėžio atsinaujinimas pačioje krūtyje yra iki 5-6 proc. Bet yra atokus progresavimas, kai daugiau vystosi metastazės, tai daugiau priklauso nuo ligos stadijos, vėžio tipo. Gydymo galimybių yra ir jos labai kinta.
Paminėjote kelis dalykus, kurie gali padėti išvengti krūties vėžio – antsvorio kontrolė, fizinis aktyvumas ir gimdymas. Kiek iš tikrųjų maitinimas, gimdymas yra su tuo susijęs?
Tai yra tendencijos. Principas – kuo didesnis estrogenų poveikis, tuo krūties vėžio rizika yra didesnė. Kuo daugiau įvyksta ovuliacinių ciklų, tuo rizika didesnė. Kuo anksčiau prasidėjo mėnesinės, kuo vėliau jos baigėsi. Jų nebūna nėštumo metu ir kol moteris intensyviai maitina, tai duoda pertrauką. Pakaitinė hormonų terapija šiek tiek padidina krūties vėžio riziką, nedaug, bet truputį. Galime ir mamogramose matyti pakitimus. Šiaip normaliai su amžiumi krūties liaukinio audinio mažėja ir jį keičia riebalinis, bet, vartojant pakaitinę hormonų terapiją, moteris, atrodo, eina jaunyn, nes jos krūtyje gali liaukinio audinio daugėti.
Kartais moterims kyla klausimas, kur joms eiti ir tikrintis. Reikia išnaudoti savo poliklinikas, dauguma jų turi mamogramus ir echoskopus. Taip pat galima eiti pagal programą tikrintis. Ir rajonuose puikiai vyksta diagnostika, Panevėžyje, Šiauliuose. Tiesiog reikia pasitarti su šeimos gydytoju.