Puikus metas išugdyti naujus įpročius
Kaip pasakoja gydytoja dietologė, seniau lietuvių mitybos įpročius diktavo pati gamta. Tokiu metų laiku nebuvo daug mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų. Be to, buvo šalta, reikėjo gyventi susispaudus, o tai formavo tam tikrą elgesį – buvo mažiau linksminamasi ir daugiau laiko praleidžiama ramiai, namuose.
Tačiau šiuo metu, kai nieko nestokojame, pasirinkimo gausa yra visur, o parduotuvėse yra ko tik širdis geidžia, susilaikymas nuo tam tikrų produktų turėtų būti sąmoningas.
„Kiek mes patys esame linkę atsisakyti, galbūt kažkam padovanoti, dėl savo sveikatos pagerinimo ir metų pabaigoje padaryti tą vadinamą detoksikaciją, kalbant šiuolaikiniais terminais, nuo riebaus maisto, saldumynų, alkoholio, linksmybių. Turint omenyje šių dienų kontekstą, tai yra be galo prasminga“, – kalbėjo K. Jasmontienė.
Detoksikacija yra labai populiarus žodis, tačiau ką jis iš tiesų reiškia? Ką reiškia detoksikuoti savo organizmą?
„Tokią, pavadinkime, advento detoksikaciją galime rekomenduoti ramia širdimi bet kuriam žmogui, nes tai tikrai nepakenks sveikatai. Nors įvairios garsios detoksikacijos kaip tik yra daromos po Naujų metų, po švenčių. Kalbant apie jas atrodo, kad paimtume šluotą ir iššluotume viską, tarsi namus po didelės šventės. Deja, su mūsų organizmu taip elgtis neturėtume. Jei gausiai per šventes valgėme ir gėrėme, šluotos nebepakaks. Tai didelis krūvis inkstams bei kepenims ir prireikia ne vienos savaitės, kol grįžtame į savo vėžes“, – sakė K. Jasmontienė.
Tad ir adventas bei Kūčios yra būtent tas metas, kai turime prisiminti vegetarinės mitybos ypatumus, prisiminti įvairiausias daržoves, valgyti daugiau žuvies nei mėsos, ankštines daržoves, grybus, riešutus, sėklas. Iš esmės visą tai, ką valgė senovėje ir mūsų protėviai.
Taip pat gydytoja rekomenduoja atsisakyti perdirbtos mėsos, o dabar – itin geras metas išugdyti šiam naujam įpročiui.
„Perdirbtos mėsos rekomenduojama atsisakyti ne tik per adventą ar gavėnią, bet ir visada. Tas kiekis turi būti itin ribojamas ir itin mažas, ne daugiau nei 50 gramų per savaitę. Per adventą siūliau jos išvis atsisakyti, sumažinti raudonos mėsos kiekį iki vieno karto per savaitę. Apskritai, ir baltą, ir raudoną mėsą rekomenduojama rinktis 2-3 kartus per savaitę kaip ir rekomenduojama sveikos mitybos principuose“, – patarė laidos pašnekovė.
Ragina nepamiršti žuvies
Likusių dienų racioną galima užpildyti grybais, žuvimi, ankštinėmis daržovėmis. Būtų puiku, jei vieną dieną per savaitę nevalgytume nei mėsos, nei žuvies, bet gyvūninės kilmės baltymų dalį gautume valgydami kiaušinius, rauginto pieno produktus.
„Ką mes gauname šitaip maitindamiesi – ženkliai padidiname savo racione sezoninių daržovių dalį, nes neišvengiamai šiuo metu šviežias daržoves pakeičia raugintos daržovės. Jos, kaip žinome, yra probiotikų ir prebiotikų šaltinis ir puikus pagalbininkas imuninei sistemai bei žarnyno sveikatai, – sakė K. Jasmontienė.
– Gyvensenos tyrimai rodo, kad Lietuvoje tikrai valgome per mažai žuvies. Ją įtraukus porą kartų per savaitę ir pasninkaujant, ta dalis, ko mes stokojame, tikrai padidėtų. Valgant riebią žuvį padidėtų omega-3 riebiųjų rūgščių. Naudos yra be galo daug.“
Pašnekovė pastebi, kad lietuviai nėra linkę vartoti skirtingų produktų, daug mieliau renkasi pomidorus ir agurkus visus metus. Tačiau tai nėra sveikas požiūris, o vadinamąją daržovių įvairovę ir „vaivorykštę lėkštėje“ reikia prisiminti kiekvienam.
„Iš tiesų yra šakninės daržovės, kurios labai įdomios. Bet neretai paklausus vaikų, ar jie žino, kas yra ropė, dažnas iš jų nežino, kad tai daržovė ir apskritai jos niekada neragavo. Kai yra daugiau laiko, ko dabar tikrai turime šiek tiek daugiau, jį galima išnaudoti maisto ruošimui, prisiminti senus receptus ir praturtinti jais savo racioną“, – sakė K. Jasmontienė.
Dietos ir eksperimentų tikrai nerekomenduoja
Internete prieš šventes pasipila įvairiausi patarimai – kai kurie planuoja prieš jas badauti, o per Kalėdas atsigriebti, kiti planuoja savęs neriboti dabar ir badauti po švenčių. Ką toks elgesys daro mūsų kūnui?
Pasak gydytojos dietologės, tokie eksperimentai organizmui sukelia didelį stresą. Be to, jei tokie svyravimai vyksta drastiškai ir greitai, tai gali pasireikšti įvairiais nemaloniais reiškiniais. Persivalgius gali kankinti virškinimo sutrikimai, viduriavimas, pilvo pūtimas. Kartais tokie pojūčiai lieka ilgam ir kamuoja ne vieną savaitę, kartais tampa lėtinėmis problemomis.
„Ypač, jei tai yra riebus maistas, jį valgome gerdami alkoholį, tai mūsų kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai tai yra didelis iššūkis. Jei po to darome drastišką ir grubią dietą, kūnui tikrai nėra gerai. Jei tai trunka ilgesnį laiką, daroma ne vieną kartą, gali paskatinti akmenų formavimąsi organizme. Ir apskritai, tokie dideli svyravimai yra stresas mūsų sveikatai. Tai, ką jaučiame neteisingai maitindamiesi, jei tai nėra ūminis apsinuodijimas, to nematome iškart kitą dieną. Dėl to žmogui neretai atrodo, kad tai nesvarbu ir toliau galima be pasekmių valgyti nesveiką maistą“, – paaiškino gydytoja dietologė.
Be to, reikia prisiminti, kad dieta yra vienas iš labiausiai nutukimą skatinančių veiksnių. Kuo dažniau ir kuo drastiškesnių dietų žmogus laikosi, tuo labiau jo medžiagų apykaita lėtėja ir tuo didesnė tikimybė, kad jam reikės nuolat gyventi stengiantis reguliuoti svorį.
K. Jasmontienė taip pat davė keletą patarimų, kaip šių metų švenčių stalą padaryti labiau palankų sveikatai. Visų pirma, pasak jos, reikėtų iš anksto apgalvoti, ką ant jo dėti, kad po to nereikėtų pirkti jau paruoštų gaminių. Vienas iš labai svarbių sveikos principų yra šviežiai ruoštas maistas.
„Jei ruošiate maistą namuose, reikėtų susilaikyti nuo didelių kiekių riebių padažų naudojimo. Taip pat galbūt galima nekepti ant keptuvės, bet kepti orkaitėje. Kitas dalykas yra saikas. Jei šventėje dalyvaus tik šeimos nariai, nereikia prigaminti tiek, kad užtektų 4 dienoms ir po to valgyti tik tam, kad nereikėtų išmesti. Tai nėra racionalus sprendimas“, – sakė K. Jasmontienė.