Suaugusiems sukelia plaučių, o vaikams – ausų uždegimą
Kaip pasakojo laidos pašnekovas, yra žinoma daugiau nei 90 skirtingų pneumokokų tipų, medicinoje vadinamų serotipais. Vieni jų dažnai sutinkami, kiti ypač retai. Pneumokokas yra dažniausia bakterija, kuri sukelia komplikacijas po gripo ar po bet kurių kitų virusinių susirgimų, taip pat ir po COVID-19. Pneumokokinė infekcija gali atsirasti kartu su kita liga arba prasidėti po ligos kaip komplikacija.
Neatsitiktinai, pasak prof. S. Čaplinsko, gripo ir pneumokoko derinys yra pramintas mirtinu duetu.
Pneumokokai yra atsakingi už 30–50 proc. visų plaučių uždegimų. Kadangi tai bakterija, pneumokokai yra dažniausia priežastis, dėl ko vartojami antibiotikai.
Rizika didėja dėl amžiaus ir sergant lėtinėmis ligomis. Pašnekovas pasakoja, jog pneumokokinė infekcija pavojingiausia mažiems vaikams iki 5 metų ir vyresniems žmonėms nuo 50 metų, o pati didžiausia rizika žmonėms virš 65 metų.
Jei žmogus serga lėtine infekcija, pneumokokas gali būti pavojingas bet kokiame amžiuje. 12 metų vaikui, sergančiam astma, ar 35 metų suaugusiam, sergačiam diabetu, ši liga gali baigtis tragiškai.
Kaip kalbėjo prof. S. Čaplinskas, šia infekcija galima užsikrėsti ir ligoninėje: „Dažnai nutinka taip, kad šaltuoju metų laiku, kai senjoras paslįsta, kažką susilaužo, patenka į ligoninę, o ten suserga plaučių uždegimu, kurį dažniausiai sukelia pneumokokas.“
Pneumokokas suaugusiems dažniausiai sukelia plaučių uždegimą, o štai vaikams – ausų uždegimą. Tiek vaikams, tiek suaugusiems pneumokokas gali sukelti invazinę infekciją, kai infekcija patenka į kraują ir ten išplinta.
Ji pasireiškia kaip sepsis arba meningitas. Pastarąjį sukelia ne tik meningokokai, bet ir pneumokokai. Pneumokokų sukeltas meningitas yra itin sunki liga ir pasižymi dideliu mirtingumu.
Atsparaus antibiotikams žmogaus išgelbėti nebeįmanoma
Vis didėjanti problema pasaulyje yra atsparumas antibiotikams. Dėl šios priežasties gali nutikti taip, kad kai kuriems pacientams gydymo tiesiog nebus.
„Mes patys sudarėme sąlygas atsirasti COVID-19 ligai, ŽIV, hepatitui. Labai dažnai vartojami antibiotikai nulemia tai, kad vystosi atsparumas antibiotikams. Pneumokokai taip pat tampa vis atsparesni antibiotikams. Jei jie tampa atsparūs daugeliui naudojamų antibiotikų, gali būti taip, kad medikai nebeturi, kaip gydyti, tokio žmogaus išgelbėti neįmanoma“, – sakė profesorius.
Labiausiai antibiotikams atsparūs serotipai yra 14, 19A, 19B, 15A. Prof. S. Čaplinskas pasakoja, kad šių serotipų yra labai įvairių ir jie dažniausiai nustatomi tiems žmonėms, kurie suserga sunkia, invazine infekcija.
„Skiepai apsaugo nuo tų serotipų, kurie yra vakcinoje. Nuo pnemokokinės infekcijos ypač rekomenduojama pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms ir visiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jei dar esate nepasiskiepiję, būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei nepriklausote rizikos grupei, galite pasiskiepyti mokamu skiepu“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu jau galima pasiskiepyti naujos kartos vakcina, kuri suteikia apsaugą visam gyvenimui. Tačiau, jei skiepijotės senesnės kartos polisacharidinėmis vakcinomis, po 5 metų reikėtų atnaujinti apsaugą ir revakcinuotis. Profesorius pataria tai aptarti su savo šeimos gydytoju.
Tačiau kaip žinoti, ar jums reikia pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, ar jau esate paskiepytas? Profesorius turi paprastą patarimą.
„Jei kyla dvejonių, patarčiau pasiskiepyti, net jei buvote seniau paskiepytas, savo organizmui nepakenksite. Pneumokokus galima nešioti savo nosiaryklėje visą gyvenimą ir apie tai nežinoti. Bakterija yra labai paplitusi, apie 8 proc. senjorų mirčių pasaulyje gali būti sukeliamos plaučių uždegimų, kurie atsirado dėl pneumokoko. Dėl to verta pasirūpinti. Net jei buvote paskiepytas ir jau sirgote, pakartotinė vakcinacija nepakenks“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad dabar viešoje erdvėje labai daug melagienų apie skiepus, kurios visiškai nepagrįstos.
„Skiepai ir sukurti tam, kad apsaugotų mus švelniausiu būdu“, – sakė pašnekovas.
Nors gripo ir alerginių susirgimų atvejų, nešiojant kaukes, sumažėjo, pneumokoko ligos atvejų sumažėjimo nebuvo pastebėta. Prof. S. Čaplinskas paaiškina, kodėl taip nutiko.
„Todėl, kad bakteriją dažniausiai nešiojame savyje ir užsikrėtimas įvyksta nuo savęs, kaukė čia nepagelbės. Per metus nuo pneumokoko registruojama apie 600 mirčių.
Pagrindiniai simptomai yra plaučių uždegimas, vaikams ausų uždegimas. Problema ta, kad jei jis prasibrauna į kraują ir sukelia sepsį, galimos sudėtingos komplikacijos, kurios gali būti mirtinos“, – perspėjo prof. S. Čaplinskas.
Pašnekovas primena, kad svarbu ne tik pasiskiepyti, bet ir gerai maitintis, miegoti, sportuoti, kad imunitetas nenusilptų ir nosiaryklėje esantys pneumokokai nesukeltų ligos.