Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė laidoje apibendrino naujausius duomenis apie mirtis nuo gripo.
Naujausiais duomenimis, skelbiama, kad šiemet nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų mirė 4 asmenys.
„Šį gripo sezoną yra užregistruotos keturios mirtys nuo gripo ir jo komplikacijų. Amžiaus vidurkis yra nuo 40 iki 80 metų. Praktiškai visi asmenys turėjo lėtinių ligų. Žinome, kad 2 asmenys tikrai buvo nepasiskiepiję, vieno žmogaus būklė dėl skiepo yra dar aiškinamasi, vieno asmens skiepijimo būklė – tikslinama“, – laidoje sakė B.Rašimaitė. Laidos pabaigoje NVSC atstovė užsiminė, kad šiuo metu sprendžiama, ar skelbti gripo epidemiją Kaune.
„Šiemet sergamumas gripu yra gerokai mažesnis negu ankstesniais gripo sezonais, tačiau rodiklis yra didesnis nei 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų registruotas Kauno apskrityje ir Marijampolės apskrityje. Galvojama dėl gripo epidemijos skelbimo Kauno mieste nuo rytojaus. Rytoj žinosime, ar bus paskelbta“, – sakė NVSC atstovė.
S.Čaplinsko teigimu, reikia pabrėžti, kad mirčių nuo gripo įvairiose pasaulio šalyse tikrai yra kur kas daugiau nei nuo koronaviruso.
„Ne tik lietuviams, bet ir amerikiečiams, kinams ir visiems kitiems žmonėms aišku, kad gripo virusas plinta daug sparčiau ir sukelia daug didesnes pasekmes, suserga daug daugiau žmonių. Galime kalbėti konkrečiai. Kiek dabar yra Kinijoje mirusių nuo koronaviruso? Berods, daugiau nei 900 žmonių, bet nuo gripo Kinijoje miršta maždaug 260 tūkst. žmonių kasmet. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau vien šiemet prognozuojama, kad šį sezoną mirė apie 10 tūkst. žmonių, nuo spalio mėnesio.
O kai mes kalbame apie naują patogeną – koronavirusą – tai iš karto kyla daug neaiškumų ir klausimų. Pirmiausia, kaip tas naujas patogenas plinta, dabar jau aišku, kad gali plisti oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, taip pat kaip gripas, kitas klausimas – kaip plačiai plis ir koks bus mirštamumas“, – laidoje kalbėjo S.Čaplinskas.
B. Rašimaitė pastebėjo, kad praėjusį gripo sezoną nuo gripo mirė net 26 žmonės.
„Praėjusį gripo sezoną buvo užregistruotos 26 mirtys. Šiuo metu yra 4. (…) Pasitaiko gripo sezonų, kai mirtys net nėra registruojamos, bet tie sezonai yra retesni“, – sakė specialistė.
Pašnekovė taip pat tikino, kad šiais metais fiksuojamas didesnis žmonių noras pasiskiepyti.
„Šį sezoną buvo stebimas aktyvesnis žmonių noras pasiskiepyti nuo gripo, mes negalime sakyti, kad gripo skiepas apsaugo nuo susirgimo, nes gripo skiepas labiau apsaugo nuo gripo sukeliamų komplikacijų – nuo mirtingumo. Skiepas yra pagrindinė ir vienintelė specifinė apsaugos priemonė“, – tikino ji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Kaip apsisaugoti?
NVSC atstovė akcentuoja, kad pagrindinė specifinė apsisaugojimo priemonė nuo gripo – skiepai. „Tą rekomenduojama daryti gripo sezono pradžioje, maždaug spalio-lapkričio mėnesį, taip nevėlu skiepytis ir prieš gripo sergamumo pakilimą“, – sakė B. Rašimaitė.
Nespecifinės apsisaugojimo priemonės yra dažnas rankų plovimas šiltu vandeniu ir muilu. „Jei nėra galimybės, patariama naudoti rankų dezinfekcines priemones, turinčias alkoholio. Labai svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti patalpas, jas vėdinti drėgnu būdu, o susirgus – pasilikti namuose“, – komentavo NVSC atstovė.
„Būtų gerai stengtis nepervargti – laiku eiti miegoti, sveikai maitintis“, – pridūrė prof. S. Čaplinskas.
Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės apskrityje, rašoma pranešime spaudai. Vasario 3–9 d. gripas diagnozuotas 1474 Lietuvos gyventojams, sausio 27 d. – vasario 2 d. susirgusiųjų šia liga buvo 1185. Praėjusią savaitę dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 119 asmenų, tarp jų 88 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 12 asmenų, iš jų 8 vaikai.
Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga nuo 40 iki 60 tūkstančių gyventojų.
ŪVKTI gripo sezono metu perserga net iki 800 000 gyventojų.
Dažniau serga vaikai. Deja, bet mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieną gripo sezoną. 2018–2019 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 26 asmenys, vidutinis mirusiųjų amžius buvo 60 metų. 2019–2020 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 4 asmenys.
Kada rekomenduojama skelbti gripo epidemiją?
Primename, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
NVSC specialistai rekomenduoja kruopščiai laikytis asmens higienos:
- dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu arba naudoti dezinfekcines priemones alkoholio pagrindu;
- neliesti neplautomis rankomis veido ir akių; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – prisidengti vienkartine servetėle arba kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę;
- dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
- susirgus likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis.
