Apie tai, kodėl įsisiurbus erkei savo kūną būtina stebėti mažiausiai 30 dienų, kokie yra erkinio encefalito simptomai ir padariniai, kada geriausia skiepytis, interviu su M.Žygutiene.
– Mus vis pasiekia žinios apie naujus erkinio encefalito atvejus. Galbūt turite naujos informacijos, kiek šiemet susirgo šia liga?
– Per pusmetį, preliminariais duomenimis, apie 90 asmenų suserga. Kaip žinia, šiuo metu registruota viena mirtis. Nuo erkinio encefalito dažniausiai per pusmetį miršta 1-2 asmenys, kartais trys. Kaip bebūtų, tai yra beprasmė netektis, nes nuo šios ligos yra įmanoma apsisaugoti.
– Erkinis encefalitas Lietuvoje – ar tai rimta problema? Kiek kasmet nuo to serga ir miršta?
– Tai yra rimta problema, nes kai kuriais metais sergamumas fiksuojamas net didžiausias Europoje. Serga apie 300-400, o kartais ir daugiau asmenų. Tas rodiklis yra aukštas, nes Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vykstant į šalis, kur sergamumas erkių sukeliamomis ligomis yra 5 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, pasiskiepyti. Panašiai, kaip mums siūlo pasiskiepyti vykstant į kitas šalis. Praėjusiais metais šiek tie mažiau turėjome atvejų, bet vis tiek turime tris kartus daugiau sergančių, nei siūlo PSO. Nepaisant to, skiepytis vis tiek neskubame.
– Kodėl Lietuvoje tiek daug sergančiųjų?
– Tai nulemia daugelis faktorių. Gražus, žalias kraštas, daug miškingų teritorijų, žali miestai. Erkėms labai geros sąlygos veistis. Tai yra nereiklus gyvūnas, kuris tik vieną kartą, vystymosi stadijoje, nori pasimaitinti krauju. Taip pat erkėms patinka drėgmė, o tai būdinga Lietuvai.
– Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?
– Užsikrečiama per erkės įkandimą ir nepasterizuotą karvių ar ožkų pieną. Kalbant apie pieną, tai kasmet mes registruojame po kelis atvejus, kai serga vienos šeimos ar kitokiais ryšiais susiję asmenys, kurie tuo pačiu metu maistui vartojo pieną. Pastaraisiais metais dažniausiai užsikrečiama nuo ožkų pieno. Kartais pakanka tik to, kad kavą pagardiname nepasterizuotu pienu. Viskas vyksta labai greitai, kai erkė yra infekuota. Ji besisiurbdama išleidžia lašelį seilių, o erkinio encefalito virusas kaip tik tirpsta erkės seilių liaukose. Jeigu erkė turi virusą, su tuo pirmu lašeliu ji virusą ir atiduoda. Erkė siurbia kraują labai ilgai, beveik savaitę. Visą tą laiką kraujas siurbiamas pumpavimo principu: dalį kraujo pasisavina pas save, dalį skysčio – aukai. Tas užsikrėtimas vyksta nuolat. Per pirmąsias 10 minučių įvyksta perdavimas.
– Kokie šios ligos simptomai?
– Žmogus gali ir nieko nepajusti. Tiesa, inkubacinis periodas gali tęstis net iki dviejų savaičių. Kiekvienam asmeniui, kuriam buvo įsisiurbusi erkė, siūlome stebėti savo būklę mėnesį, nes iki 30 dienų gali pasireikšti vieni ar kiti simptomai. O simptomai tokie: galvos, raumenų skausmai, ankstyvas nuovargis. Jeigu žmogus žino, kad jam buvo įsisiurbusi erkė, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir jam papasakoti savo istoriją.
– Ar yra vaistai nuo šios ligos?
– Specifinių vaistų nėra, yra simptominis gydymas. Simptomai pasireiškia skirtingai.
– Kada žmogus arba įveikia ligą, arba ne?
– Kiekvienu atveju vyksta skirtingai. Yra atvejų, kai žmonėms net nepasireiškia jokie simptomai. Mes tokius žmones laikome laimės kūdikiais, nes jie vis tiek perserga erkiniu encefalitu, bet yra saugūs, nes jų imunitetas yra stiprus persirgus. Tiesa, daliai žmonių liga gali pasireikšti labai stipriais simptomais. Tai priklauso nuo žmogaus organizmo, amžiaus ir kitų pašalinių ligų. Kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo jis serga sunkiau.
– Jeigu žmogaus organizmas įveikia ligą, kokie galimi padariniai?
– Jeigu nebuvo pasireiškę jokie klinikiniai požymiai, tai padarinių nėra, tačiau kas trečias asmuo vis tik jaučia vienokius ar kitokius liekamuosius reiškinius. Jie skirstomi į lengvus, vidutinius ar net iki neįgalumo. Persirgus šia liga, net ir tie lengvi liekamieji požymiai nėra labai paprasti. Pavyzdžiui, galvos skausmas – niekas nenorėtų visą gyvenimą gyventi su galvos skausmu arba turėti sutrikusią atmintį. Šie padariniai priskiriami prie lengvesnių.
– O sunkesni?
– Paralyžius, negebėjimas valdyti kūno dalių, nedarbingumas.
– Ar skiepai yra vienintelė galimybė apsisaugoti?
– Tai yra geriausia, efektyviausia galimybė. Žinoma, bet kokiu atveju reikia vengti erkės įkandimo, nes nuo Laimo ligos mes neturime skiepų. Tai juk yra efektyvi ir prieinama priemonė. Kažkada buvo kilusi diskusija, kad tai yra brangu, bet kai žmogus suserga, jam ta kaina pasirodytų juokinga. Reikia į save investuoti ir patiems rūpintis savo sveikata. Daug geriau jaučiasi žmogus, kuris po erkės įkandimo žino, kad yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
– Kiek žmonių skiepijasi?
– Tikslios apskaitos nėra. Mus džiugina tai, kad skiepijimasis nemažėja, netgi mažais skaičiais didėja. Tai sudėtingas apskaičiavimas, bet vis tik žmonių nemažėja.
– Žmonės apie skiepijimąsi pradeda galvoti tik tada, kai suserga artimieji, sužino, kad susirgo žmonės. Dabar daug kas domisi apie skiepijimąsi, tačiau kiti galvoja, kad dabar skiepytis jau per vėlu. Ar tiesa?
– Tikrai nėra vėlu. Jeigu jūsų artimoje aplinkoje kažkas suserga, tada akivaizdžiai pamatoma, kad tai gali atsitikti „iš niekur“. Tai tikrai gąsdina žmones ir jie skuba skiepytis. Visada sakome, kad geriausia skiepytis žiemą, nes pavasarį erkės jau pačios aktyviausios, bet tai nėra sezoninis skiepijimasis, nes mes tai darome visam likusiam gyvenimui, jeigu laikysimės siūlomos schemos. Tinka bet kuris laikas.
– Kada pasiskiepijęs žmogus jau gali jaustis ramus dėl šios ligos?
– Pagal vienos kampanijos aprašą, gavus antrą injekciją ir praėjus 2 savaitėms, jau susiformuoja imunitetas.
– Ar tiesa, kad po 2 skiepo praėjus kelioms savaitėms, imuniteto jau būna 80 proc.? O po 3 – 100 proc.?
– 100 proc. gamtoje nebūna, sakykime, kad 99 proc.
– Ar tiesa, kad net ir trys skiepai nėra garantuota apsauga nuo ligos, jei žmogus užsikrečia?
– Labai reti atvejai, dėl to ir vengiame tų 100 proc. Imuniteto susidarymas priklauso nuo asmenybės, nuo paties žmogaus. Visi esame skirtingi, turime įvairių šalutinių ligų ir imuninės sistemos sutrikimų. Gali atsitikti taip, kad dėl asmeninių savybių žmonėms nesiformuoja imunitetas, bet tai labai reti atvejai.
– Užsiminėte apie Laimo ligą, kaip ji platinama?
– Ji plinta lygiai taip pat, tik reikia džiaugtis, kad ne per pieną. Ją sukelia bakterija. Atvejų, kai registruojama Laimo liga, daug daugiau, nes užsikrėtusių erkių yra daug daugiau. Laimo ligos sukėlėjui reikalinga para arba dvi. Sunku apskaičiuoti tikslų laiką, bet tai nėra momentinis dalykas, nes skiriasi paties sukėlėjo lokalizacija.
– Kuo reikėtų tepti tas vietas, kur įkando erkė?
– Niekuo nereikia tepti. Reikia traukti sausą ir staigiu judesiu į viršų. Sukinėjimas nieko gero neduos. Didesnė sėkmė lydi tuos, kurie tai daro staigiu judesiu.
Visą laidą žiūrėkite DELFI įraše.