Laidoje „DELFI diena“ gydytoja papasakojo, kas yra didelės rizikos nėštumas, kokios patologijos yra dažniausios, kaip pati moteris gali jų išvengti bei kokios didžiausios problemos šeimas kamuoja dar nėštumo metu.
– Kokie faktoriai ir veiksniai lemia didelės rizikos nėštumą?
– Didelės rizikos nėštumas vertinamas kiekvieną kartą, kai pacientė atvyksta pas mus. Tokių nėštumų nėra labai daug, bet jeigu pacientė arba vaisius turi kažkokių problemų, mes tai vadiname didelės rizikos nėštumu. Kartais apie didelę riziką žinome iki pastojant, o kartais apie tai sužinome tik moteriai atvykus. Kartais būna taip, kad moteris turi mažos rizikos nėštumą, šeima laukia, galvoja, kad viskas bus gerai, tačiau vieną dieną nutinka taip, kad tas nėštumas tampa didelės rizikos.
– Kas tai yra? Kam ta rizika galima?
– Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui. Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo. Ne tik Santaros klinikose jau ir Kaune atsidarė Reprodukcinis medicinos centras, kur tokioms šeimoms galėsime padėti. Jeigu moteris jau pastojo, yra ir kitas didžiulis etapas nėštumo metu. Nėštumo metu gali vaisius vystytis, o ultragarsu galime nustatyti, kad kažkas blogai. Kartais gali būti problema, susijusi su moterimi, hipertenzijos problemos, neišnešiotumo problemos. Paskutinis etapas, kuris yra laimingas arba ne, tai yra gimdymas.
– Ar didelės rizikos problemos yra dažnas atvejis jūsų darbe?
– Mano darbe taip, bet aš dirbu centre, kuriame mes ir matome moteris, kurioms yra didelės rizikos nėštumas, tačiau jeigu tai būtų rajono skyriai ar poliklinikos, tai jie džiaugiasi dažniausiai mažos rizikos nėštumais.
– Ar daugėja tokių nėštumų?
– Jeigu lygintume su praėjusiu dešimtmečiu, galėčiau sakyti, kad tokių nėštumų daugėja. Tų problemų gali būti įvairių, tarkime, cukrinis diabetas, dabar kas penkta moteris turi padidintą gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to jas konsultuoja specialistai, kurie padeda išnešioti ir pagimdyti vaiką. Moterys, kurios yra Rh+ (rezus teigiama) arba Rh- (rezus neigiama), jų nėštumai būna komplikuoti. Vaikui nėštumo metu būna anemija ir reikia pagelbėti.
– Kokios patologijos pasitaiko dažniausiai?
– Dažniausios patologijos, kurias mes matome, yra daugiavaisis nėštumas. Šeima ateina ir mes diagnozuojame daugiavaisį nėštumą, o šeima dažniausiai džiaugiasi, kad bus du arba trys vaisiai. Taip, tai yra džiaugsmas, bet mes, medikai, visada suprantame, kad tai yra didelės rizikos nėštumas. Jeigu pacientė nešioja dvynius, visuomet galvojame apie padidėjusią riziką persileisti, apie išankstinį gimdymą. Dvyniai kartais auga netolygiai, todėl kartais mums reikia anksčiau užbaigti nėštumą. Ypatingi atvejai būna tada, jeigu tai yra dvyniai ir jie turi vieną placentą. Šie dvyniai iki 10 proc. komplikuojasi dvynių transfuzijos sindromu. Jeigu to nenustatysime ir nepagelbėsime, prarasime abu vaikus. Yra tam tikros chirurginės intervencijos, atliekamos dar nėštumo metu ir, panaudojus lazerio procedūras, mes išsaugome abu vaisius ir jie gali gimti. Kauno klinikose turime Vaisiaus medicinos centrą, kur patys sudėtingiausi atvejai ir suplaukia. Jeigu, pavyzdžiui, vaisiui yra ne chirurginė problema, ta šeima ir pradeda rūpintis tam tikri specialistai. Labai sudėtinga yra tada, kai vaisiui reikia pagelbėti dar tada, kai jis yra pas mamą viduje.
– Kas lemia visas patologijas?
– Norėčiau žinoti, turbūt tuomet gaučiau Nobelio premiją. Jeigu pradėtume kalbėti nuo gana elementarių dalykų, daugelis žino, kad sveika gyvensena, žalingų įpročių atsisakymas gali padėti. Pastebime gerą tendenciją, kai šeimos pastoja, tuomet jos pradeda keisti savo gyvenimą. Prieš nėštumą moteriai reikėtų bent tris mėnesius vartoti folio rūgšties ir tai apsaugotų nuo nervinio vamzdelio patologijos. Pradedant nuo tokių mažų žingsnelių galima apsisaugoti nuo patologijos.
– Ar moterims įmanoma išvengti tų patologinių priežasčių?
– Ko gero, visų priežasčių neįmanoma išvengti, bet jeigu kalbėtume apie visą nėštumo priežiūrą, per 20 metų ji yra gerokai pasikeitusi. Jeigu anksčiau būdavo tokia sistema, kad mes tiriame pacientę, ieškome ligos ir padedame, tai dabar ta piramidė tarsi yra apsivertusi. Mes nėščią moterį norime pamatyti kuo anksčiau, netgi dar prieš pastojant. Tada ieškome priežasčių, kas galėtų nulemti didelės rizikos nėštumą. Pavyzdžiui, 12 nėštumo savaitę tiriame dėl įvairių genetinių ligų. Yra tokia liga preeklampsija. Jai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime, o apsaugoti nuo jos galime paprasčiausiai su aspirinu. Nėštumo pradžioje taip pat yra atliekamas gliukozės tolerancijos testas, o jeigu jis yra pakitęs, atliekamas tam tikras įsikišimas. Specialistas kalbasi su paciente apie dietą, apie insulino skyrimą, kad vaisius nebūtų per didelis, kad nebūtų per daug vandenų, kad nepagimdytų prieš laiką. Tos profilaktinės priemonės yra atliekamos jau pačioje nėštumo pradžioje. Žinoma, būna ir atvejų, kai galime tiesiog stebėti, kaip vystosi liga ir pagelbėti simptomiškai. Pagrindinis patarimas moterims būtų apsilankyti pas medikus dar prieš planuojant nėštumą.
– Kokios problemos gimdyvėms gali kilti nėštumo laikotarpiu?
– Per nėštumo laikotarpį būna įvairių problemų. Kartais nedidelis nukrypimas nuo normos moterims gali atrodyti, kad tai jau yra didelė problema, jos panikuoja, nervinasi. Moterys visuomet stengiasi, kad nėštumas būtų sklandus, jos nori, kad viskas būtų gerai, o kartais turime tikrai sudėtingų problemų. Viena iš didžiausių – priešlaikiniai gimdymai.
– Kokią įtaką vaisiui daro nėščiosios gyvenimas?
– Pirmiausia turi būti sveika ir laiminga šeima. Jeigu moteris bus laiminga, jeigu vyras bus sveikas ir laimingas, nėštumas irgi bus geras. Reikia kalbėti apie sveiką gyvenseną, žalingų įpročių atsisakymą, psichologiją, vengimą bet kokios formos smurto, reikalingos konsultacijos su medikais. Manyčiau, kad tai gali padėti.
– Kas yra šiuolaikinė vaisiaus medicina?
– Vaisiaus medicina yra labai jaunas mokslas. Ne tik mokslas, bet ir pagalba nėščiajai. Kaune turime tokį centrą ir bendradarbiaujame su kolegomis iš Europos šalių tais atvejais, kai jie būna patys sudėtingiausi. Vaisiaus medicina apima tuos atvejus, kai pagalba reikalinga dar nėštumo metu. Pavyzdžiui, jau minėtas atvejis apie dvynius, arba tais atvejais, kai yra įskilas stuburas. Jeigu nustatoma tokia patologija, operaciją galima atlikti dar gimdoje ir taip pašalinti pasekmes.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.