Ir naudingi, ir pavojingi vaistai
Neatsakingai vartojami antibiotikai – plintanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Prasčiausia padėtis yra pietų Europos valstybėse, ypač Italijoje. Tuo metu skandinavai giriami už atsakingiausią antibiotikų vartojimą.
Pasak S. Stankevičiūtės, tai priklauso ir nuo gydytojų žinių, kokius antibiotikus jie parenka. Tačiau pastaraisiais metais, prasidėjus pandemijai Lietuvoje neracionalus antibiotikų vartojimas smarkiai išaugo – vartojame per daug, gydome antibiotikais virusines infekcijas, nors antibiotikai padeda tik esant bakterinėms infekcijoms. Netgi poliklinikose neretai skiriami pernelyg plataus veikimo antibiotikai.
„Antibiotikai yra nuostabūs, stebuklingi vaistai. Kai jie buvo atrasti, išgyvenamumas padidėjo, nes anksčiau žmonės mirdavo nuo eilinių nepiktų bakterijų sukeltų infekcijų. Antibiotikai yra tokie vaistai, kurių esminis poveikis yra veikti bakterija“, – pasakojo pašnekovė.
Gydytoja duoda pavyzdį – įsivaizduokite, kad įsipjovėte į pirštą ir jis pradėjo pūliuoti. Pūlinius sukelia bakterijos, o antibiotikai paveikia būtent jas, tad paskyrus vaistus infekciją galima suvaldyti ir išgydyti.
Tačiau jei organizme nėra infekcijos, sukeltos bakterijų, o žmogus vis tiek geria antibiotikus, nutinka du blogi dalykai. Pirmas – sukeliame visus nepageidaujamus reiškinius, kokius gali sukelti antibiotikai, pavyzdžiui, jie gali sulėtinti širdies darbą ar pakenkti raumenų sistemai.
Antra blogybė, kuri nutinka vartojant antibiotikus, kai tai nebūtina – gerųjų bakterijų sunaikinimas. Jos būtinos mūsų organizmui. Tad gydytoja pabrėžia, kad jei nėra bakterijos, antibiotikų vartoti jokiu būdu negalima.
Kartais vaistų pacientui tiesiog nebėra
Dar viena didelė problema yra didėjantis atsparumas antibiotikams.
„Studentams rodome schemas, kada atrastas antibiotikas ir po kiek metų bakterija išmoko būti jam atspari, tada vis reikia išrasti naują antibiotiką. Antibiotikų atsparumas yra labai didelė problema, nes bakterijos yra labai protingi organizmai, jos sugalvoja, kaip iš savo ląstelės pašalinti vaistą“, – laidoje kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Atsparumas vystosi tuomet, kai vartojame netinkamą antibiotiką ar jį vartojame per trumpai, taip pat per dažnai vartojame plataus veikimo spektro antibiotikus.
Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje jau plinta infekcijos, kurios yra atsparios itin plataus veikimo spektro antibiotikams. Gydytoja pasakoja, kad tenka susidurti su tokiais atvejais, kai paciento būklė yra itin sunki, jam įvykęs sepsis, tačiau jo tyrimai rodo, kad organizme esanti bakterija yra atspari visiems žinomiems antibiotikams.
„Tada mes nieko negalime padaryti, vaistų nebėra, nes galbūt pacientas anksčiau vartojo per daug antibiotikų. Tai yra siaubinga problema. Sukurti naujus vaistus yra labai sunku, be to, net jei sukuriamas geras plataus veikimo antibiotikas, jį visi stengiasi vartoti kuo mažiau, kad tik nesukeltų jam atsparumo“, – sakė gydytoja.
Pasak pašnekovės, kartais prieš vartojant antibiotikus verta atlikti kraujo tyrimą, kad įsitikintumėte, jog organizme tikrai yra bakterinė infekcija. Taip pat labai svarbu po vaisto paskyrimo juos vartoti taip, kaip parašyta gydytojo recepte.
„Praėjusią savaitę turėjau pacientą, kuriam buvo danties uždegimas. Jam buvo paskirti antibiotikai, jis juos gėrė 2 dienas, pagerėjo ir juos nutraukė. Pasakė, kad gerai jaučiasi ir daugiau jų vartoti nebenori. Tai yra tiesus kelias į atsparumo susiformavimą. Pacientas išnaikino tas bakterijas, kurios buvo tikrai jautrios, o tos, kurioms reikėjo ilgesnio gydymo ir buvo mažiau jautrios, liko. Jos tapo dar atsparesnės nei prieš tai. Jei jau vartojame, tai vartoti tokią trukmę, kokia paskirta, ir tokiomis dozėmis, kokios paskirtos“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Ateityje atsparumas tik didės
Gydytoja pastebi, kad žmonės turi prikaupę namuose antibiotikų likučių ir juos geria tada, kai jiems patiems atrodo, jog reikia. Dar blogiau, kai žmonėms antibiotikus perka turguje ir juos vartoja savavališkai. Tai kelia rimtą pavojų sveikatai ir to daryti jokiu būdu negalima.
Kai kurie žmonės išvis atsisako vartoti antibiotikus ir ligas bando išgydyti tik natūraliomis priemonėmis. Pasak S. Stankevičiūtės, ar gali pavykti infekciją išgydyti be antibiotikų, priklauso nuo ligos.
„Jei žmogus tik įsipjovė į pirštą ir imuninė sistema gera, tikriausiai galima išgydyti. Bet jei žmogus serga bakterine pneumonija, karščiuoja, plautyje matome bakterijų infiltraciją, tokia būklė komplikuosis į sisteminį uždegiminį atsaką, sepsį ir žmogus gali numirti“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Kraštutinumai, pasak gydytojos, visais atvejais yra blogai.
Visgi, ateityje, pasak pašnekovės, atsparumas antibiotikams tik didės: „Universitetinėje ar net regioninėje ligoninėje intensyvios terapijos skyriuje bet kuris dirbantis gydytojas turi savo atmintinėje pasėlio lapelį, kuris labai liūdnas, nes išaugo bakterija atspari visiems antibiotikams. Jei ir toliau antibiotikus vartosime taip neatsakingai, tokių atvejų bus tik daugiau. Tai tragiška situacija, nes niekuo nebegalime padėti žmogui. Pacientas reanimacijoje, intubuotas, ventiliuojamas, o jo nėra kaip gydyti, nes kažkada elgėmės neatsakingai.“