Užsilikę stalčiuje antibiotikai gali padaryti daug žalos eugenijus.laurinaitis
„Tikrai daug žmonių vis dar labai klaidingai galvoja apie antibiotikus. Susirgę virusine liga taip pat nori vartoti antibiotikus. Priminsiu, kad infekcinės ligos gali būti ir virusinės, jas gydome tiesiog aktyvindami imuninę sistemą, ir bakterinės infekcinės ligos, kurias reikia gydyti antibiotikais. Tačiau bakterijų yra labai daug, todėl gydytojas skiria būtent tam tikros rūšies antibiotiką. Jei kažkada gėrėme antibiotikus nuo danties pūlinio, tai atsiradus kosuliui ar šlapimo pūslės uždegimui, tas pats vaistas tikrai nebetiks“, – kalbėjo K. Staivė.
Savigyda jokiu būdu nereikėtų užsiimti, sako Kristina Staivė. Tad nei skolintų iš kaimyno, nei namuose likusių nuo ankstesnių ligų antibiotikų savavališkai gerti negalima. Net ir gydytojo paskirti antibiotikai gali turėti gana stiprų šalutinį poveikį.
Todėl labai svarbu, anot vaistininkės, griežtai laikytis nurodymų, kaip vartoti antibiotikus ir jokiu būdu savavališkai nenutraukti kurso.
„Jei gydytojas skiria antibiotikų, tarkim, penkių dienų kursą, būtinai visą tą kursą ir reikia gerti. Skirtingi antibiotikai – skirtingas gali būti ir kursas, dabar yra naujos kartos antibiotikai, kurie geriami tik 3 dienas. Bet nutraukti paskirto kurso negalima. Būna, kad žmogus gydosi ligą, geria vaistus ir po kelių dienų pajaučia, kad savijauta pagerėjo. Tačiau tokiu atveju vis tiek reikia vartoti antibiotikus tiek, kiek paskirta. Nutraukus ne laiku, kyla didelė rizika, kad liga atsinaujins, o tada jau reikės dar stipresnių vaistų“, – pasakojo K. Staivė.
Vaistininkė akcentuoja, kodėl griežtai draudžiama vartojant vaistus gerti alkoholį – taip elgdamiesi padidiname vaisto toksiškumą, ypač apkrauname kepenis.
Tiems, kas vis dėlto stipriai nusiteikęs prieš cheminius vaistus, gydytoja sako, kad yra ir natūralių antibiotikų. Tiesa, jie veikia labiau profilaktiškai ir rimtų ligų išgydyti negali.
„Tikrai žmonės vis dažniau bando gyventi ir rinktis kuo natūralesnius produktus, taip pat ir su vaistais, jie nenori iškart griebtis cheminio vaisto. Žinoma, tai džiugina. Tarkim, reikia kokio nors antibakterinio poveikio ir kartu, kad aktyvintų mūsų imuninę sistemą. Tokiu atveju puiki pirmoji pagalba būtų propolis. Taip pat greipfruto sėklyčių ekstraktas. Tačiau, jei antibiotikų tikrai reikia, jų natūraliomis priemonėmis nepasikeisime“, – kalbėjo K. Staivė.
Vis dėlto nereikia pulti į kraštutinumus – jei gydytojas paskyrė svarbių antibiotikų, juos ir reikėtų vartoti. Kitu atveju liga gali tapti lėtine, o pasekmės gali būti tragiškos.
Vis dar perka turguje
Pasak farmakologės Simonos Stankevičiūtės, antibiotikų vartojimas Lietuvoje statistiškai yra panašus, kaip ir daugelyje Europos valstybių: „Įvairios organizacijos, kurios matuoja antibiotikų suvartojimą, skaičiuoja, kad 2016 metais pagal antibiotikų gausiausią vartojimą lyderė buvo Graikija, o mažiausiai jų vartojo Olandija. Jie vidutiniškai suvartodavo 11 terapinių dozių, o lietuviai apie 17. Europos vidurkis 21“.
Nors artimiausiu metu nesitikima, kad antibiotikų vartojimas smarkiai kris, nes gydyti infekcines bakterines ligas vis tiek reikia, kiekviena šalis vis tiek stengiasi, kad jų suvartojama būtų kuo mažiau.
Farmakologė sako, jog manoma, kad šalys, kurios suvartoja daug antibiotikų, neracionaliai juos skiria, taip pat užsiima savigyda.
„Kalbant apie Lietuvos statistiką, ambulatoriškai – namuose vartojančių antibiotikų statistika nesikeičia pastaruosius 9 metus. Ligoninėse vienų antibiotikų mažėja, kitų – daugėja, nes kai kuriems antibiotikams žmonėms tampa atsparūs, todėl juos keičia kitais. Kartais nutinka taip, kad gydant ligą duodami ne siauro spektro antibiotikai, kurie naikiną būtent tam tikrą bakteriją, o labai stiprūs, kurie naikina žymiai daugiau bakterijų“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Pasak jos, situacija Lietuvoje gerėja ir pacientai vis dažniau geria antibiotikus tik tada, kai gydytojas juos paskiria. Vis dėlto dar daug žmonių antibiotikus perka patys, pavyzdžiui, turguje. Neretai gydytojai patiria spaudimą iš pacientų, kurie reikalauja būtinai jiems skirti antibiotikus. Vis dar tikima, kad tai – vaistas nuo visų ligų.
„Žmonės retai pagalvoja, kad tai, ką dabar padarys, turės kažkokių pasekmių ateityje. Tą akimirką, kai pas gydytoją ateina sergantis ir karščiuojantis pacientas, ar mama su mažu vaiku, ir spaudžia gydytoją skirti antibiotikų, jam yra labai sunku paprieštarauti ir pasakyti, kad galbūt tokių stiprių vaistų dar nereikia“, – sakė gydytoja klinikinė farmakologė.
Savigyda baigiasi atsparumu antibiotikams
Ne paslaptis, kad žmogus gali tapti atsparus antibiotikams. Farmakologė paaiškino, kaip tai įvyksta:
1. Bakterijų populiacijoje viena bakterija gali spontaniškai mutuoti ir tapti atspari antibiotikams.
2. Be reikalo išgėrus antibiotikų, jie panaikina jiems jautrias bakterijas, o atspari lieka.
3. Antibiotikams atspari bakterija ima daugintis.
4. Antibiotikams atsparios bakterijos savo mutacijas gali perduoti kitoms bakterijoms.
„Vienas iš mano matytų pavyzdžių: sunki ligonė, gydoma reanimacijoje yra atspari labai plataus spektro antibiotikams, bet jautri siauresnio spektro. Tokios būna pasekmės, kai be reikalo vartojame antibiotikus – brangūs, nauji ir inovatyvūs antibiotikai gali nebeveikti, kai mums to labiausiai reikės“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Kita galima pasekmė – prasidėjęs sunkus viduriavimas, kadangi neracionaliai vartojant šiuos vaistus sunaikinama žarnyno mikroflora. Toks sunkus viduriavimas gali baigtis ir tragiškai.
„Tad tas nereikalingas antibiotikų vartojimas gali pasibaigti tuo, kad visiškai sunaikinsime savo gerąsias bakterijas, o organizme atsiras tiek daug patologinių bakterijų, kad vaistai mums nebepadės. Negana to, kyla didžiulė rizika sirgti įvairiomis bakterinėmis infekcijomis“, – kalbėjo S. Stankevičiūtė.
Be to, reikia nepamiršti, kad antibiotikai labai dažnai turi šalutinį poveikį – vieni slopina kaulų čiulpų darbą, nuo kitų pacientą gali išberti, galima jausti pykinimą, metalo skonį burnoje.
„Dėl probiotikų vartojimo nuomonių yra labai įvairių. Mano asmeninė nuomonė – papildomai probiotikų vartoti nereikėtų. Žinoma, visavertė mityba yra labai svarbu, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai kartais gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Lygiai taip pat, kaip ir su maisto papildais, daugeliu atveju mes nežinome jų tikrosios naudos savo kūnui“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Ką daryti susirgus, kaip nuspręsti, ar tikrai reikia paskirtų antibiotikų? Gydytoja klinikinė farmakologė sako, jog, visų pirma, svarbiausia eiti pas gydytoją, kuriuo pasitikite.
„Galite jo paklausti, kas tiksliai jums yra, jog reikia antibiotikų. Tada svarbu vartoti būtent taip, kaip gydytojas juos paskyrė, ne ilgiau ir ne trumpiau. Perskaityti pakuotės informacinį pakelį ir pasijutus blogiau, kreiptis į gydytoją. Jei gydytojas liepė neiti į darbą, tai ir nereikėtų į jį eiti. Reikėtų išsiaiškinti, kada vartoti vaistą ir kuriuo metu, po valgio ar prieš“, – patarė S. Stankevičiūtė.
Pasak farmakologės, jei žmogus pasirenka nevartoti antibiotikų juos paskyrus, pasekmės gali būti pačios blogiausios – nekovojant su infekcija ligonis tiesiog mirs. Antibiotikai yra svarbus vaistais, bet juos skirti ir vartoti reikia racionaliai ir pagal nurodymus.