Pasak J. Dūdienės, šeimos gydytojai ir onkologai pastebi, kad Lietuvoje prevencinėse programose dalyvauja nedidelis skaičius pacientų. Prevencinės programos skirtos žmonėms, kurie nejaučia jokių simptomų, todėl neretai ir tikrintis nemato prasmės.
„Prikviesti juos į prevencines programas yra labai sudėtinga ir kartais būna net kurioziškų situacijų, kai pacientas sako, kad nieko nejaučia ir nenori nieko žinoti, kam man eiti tikrintis, jei man viskas gerai. Prevencinių programų daugiausiai turime nuo 50 metų, gimdos kaklelio vėžio nuo 25 metų moterims“, – sakė J. Dūdienė.
Ir nors prevencinės programos visiškai nemokamos, per metus pasitikrina tik apie 18 proc. kviečiamų asmenų dėl gimdos kaklelio ir prostatos vėžio, 26 proc. dėl krūties vėžio, 44 proc. dėl rizikos patirti infarktą.
„Kalbėti, panašu, reikia tikrai daug. Jaučiame, kad informacija pacientų nepasiekia“, – sakė J. Dūdienė.
Gydytoja pasakoja, kad žmonės vizitą pas gydytoją atidėlioja pusmetį ar metus, net jei jaučia kokius nors simptomus. Tad kilo idėja naujam projektui, pavadintam „Būk savo sveikatos dirigentas“. Žmonės kviečiami patys „diriguoti“ savo sveikatą ir eiti pasitikrinti.
Pasak J. Dūdienės, profilaktiškai tikrintis sveikatą reikia mokyti jau darželinukus – pasakoti, kodėl tai svarbu. Mat net atėję pas šeimos gydytojus suaugę neretai sako, kad programose dalyvauti nenori, nes jau geriau nežinos, kuo serga.
„Kai suaugusiems pradedame pasakoti apie profilaktinę prevencinę programą, kai žmogus nieko nejaučia, išgirstame tokius atsakymus, kad jie nenori žinoti apie galimas ligas arba sako, kad „ateisiu, tai dar ką nors rasite“. Kartais tiesiai šviesiai sako, kad nekenčia daktarų“, – sakė J. Dūdienė.
Tačiau prevencinės programos stengiasi surasti dar nepažengusią ligą arba tik jos užuomazgas, kad žmogus būtų apsaugotas nuo grėsmingos ligos ateityje.
„Žmonės neatlieka šių tyrimų, nes bijo arba nesupranta jų vertės. O išgyvenimai vėlyvoje ligos stadijoje, kai jau prasidėję simptomai, yra žymiai didesni“, – kalbėjo pašnekovė.
Prevencinės programos dažniausiai skirtos vidutinio amžiaus žmonėms. Štai, pavyzdžiui, nuo 40 metų vyrai kviečiami į širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą – dažniausiai jie nejaučia jokių simptomų, bet tikrinamas jų kraujospūdis, cholesterolis, gliukozės kiekis. Taip nustatoma, kokia jų rizika patirti infarktą ar insultą.
Jauniausia amžiaus grupė pasitikrinti kviečiama gimdos kaklelio vėžio programoje – ji skirta moterims nuo 25 metų.
„Sutinku tokių moterų, kurioms 44 metai, ir jos sako, kad šį tyrimą atlieka pirmą kartą. Tai klausimas, kiek žmonės išgirsta, ką kalbame su jais kabinete. Be to, turime pagaliau peržiūrėti krūvį šeimos gydytojams, kad jie spėtų daugiau laiko skirti pacientams ir konsultacija prailgėtų nuo 10 iki 20 minučių“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Kam skirtos prevencinės programos?
„Delfi“ primena, kad Lietuvoje veikia 5 prevencinės programos – gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos, krūties vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Programa visoje Lietuvoje vykdoma nuo 2014 m. liepos 1 d.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.