– Anksčiau Lietuva pagal mirštamumą nuo krūties vėžio tikrai neblizgėjo. Kokia dabar situacija? Jau nuo 2005 metų taikoma prevencinė programa, gal situacija pagerėjo?
– Ir taip, ir ne. Pagal mirštamumą nuo krūties vėžio, kaip ir sakėte, neblizgame, nors programa veikia, bet turi daug trūkumų. Pasižiūrėjau skaičius. Kalbame apie mamografinę patikrą, kai moteris nuo 50 iki 69 metų gali atlikti profilaktinę mamografiją kas 2 metus. Pažiūrėjau, kad 2007 metais, kai patikra buvo pradėta, per metus Lietuvoje pasitikrino apie 50 tūkstančių moterų. Iš viso šios amžiaus grupės moterų Lietuvoje yra apie 400 tūkstančių. 2019 metais pasitikrino 117 tūkstančių. Tad programa veikia, vėžio nustatome daugiau. Sergamumas auga, bet iš dalies taip yra dėl to, kad diagnostika geresnė ir jis greičiau nustatomas. Toks ir yra vienas iš programos tikslų, nustatyti anksti, kad mažėtų mirtingumas nuo šios ligos.
– Tačiau ir 2019 metais tik ketvirtadalis moterų pasitikrina.
– Taip, dalyvavimas prevencinėje programoje yra tikrai per mažas.
– Kodėl taip yra? Juk informacijos yra daug.
– Priežastis galima suskirstyti į dvi grupes – pirmoji yra organizacinės priežastys, tikrai turime nepakankamai organizavimo. O kita visa grupė priežasčių, tai yra baimės, netikėjimas medicina, negalėjimas atvykti. Organizacinės priežastys yra pats patikros organizavimas. Moterys gali pasitikrinti prevenciškai tada, kai kreipiasi į šeimos gydytoją. Ji turi atvykti pas jį ar susisiekti, paprašyti siuntimo. Europos Sąjungos šalys rekomenduoja, kad patikra turėtų būti centralizuota. Vadinasi moteriai nereikėtų nieko daryti, ieškoti šeimos gydytojo telefono. Ji gautų kvietimą pasitikrinti, net jei neapsilankė pas šeimos gydytoją. Taip išeina, kad jei žmogus nesilanko pas šeimos gydytoją, kvietimo negauna. Tai pagrindinė organizacinė problema. Kita problema yra ta, kad jei žmogui programoje nustatomi kažkokie pokyčiai, neturime aiškaus tęstinumo, ką toliau su tais rezultatais daryti. Jis pats skambina, ieško vietų pas specialistus. Atlikę mamografiją negalime iškart pasakyti, ar tai vėžys, ar ne. Kažkurie pokyčiai būna aiškūs, bet dalis pakitimų būna neaiškūs ir juos reikia patikslinti papildomais tyrimais. Čia prasideda bėdos, nes yra eilės, registracijos. Tikrintis reikia kas du metus ir moteris, turėdama negerą patirtį po pirmos patikros, kitą kartą nebenori kreiptis ir nebedalyvauja. Pandemijos metu pasitikrino dar mažiau moterų.
– Ar turite kokius nors duomenis, kiek iš šių tyrimų randama pakitimų? Moterys tikriausiai bijo tikrintis, nes nežino, ką gali rasti.
– Iš tiesų Lietuvoje turime bėdą su duomenų surinkimu. Vėlgi, jei nori turėti gerą statistiką, duomenis reikia tvarkingai sudėti, kad po to juos būtų galima naudoti. E.sveikata tik dabar pradeda normaliai veikti, kaip turėtų, nors trūkumų dar yra. Kalbant apie tai, kiek randama, yra bendra statistika visose šalyse. Pas mus atlikus mamografiją tūkstančiui moterų, nustatome krūties vėžį 6–7 moterims. Bet tiriame moteris, kurios neturi skundų. Jei moteris turi skundų, užčiuopia guzelį, ji turi kreiptis ne dėl prevencinės programos, tokiu atveju jau gydytojas specialistas turi atlikti detalesnius tyrimus.
– Tačiau, jei diagnozuojama anksti, pagijimo procentas yra gana nemažas?
– Jis labai geras. Manoma, kad nustačius pirmos stadijos vėžį, pasveiksta 98 proc. moterų. Tai labai geri rezultatai. Krūties vėžys yra gydoma ir pagydoma liga.
– Mamografijos tyrimas kelia moterims baimę, ypač dėl skausmo. Kaip atliekamas šis tyrimas?
– Yra tam skirtas aparatas – mamografas, kuris naudoja rentgeno spindulius. Tai dar viena moterų baimė. Bijoma ne tik suspaudimo, bet ir jonizuojančios spinduliuotės, nes tyrimo metu moteris gauna apšvitą. Tyrimo metu krūtis padedama ant plokštelės ir kita plokštele prispaudžiama. Nesuspaudžiama iki skausmo, kaip moterys galvoja. Suspaudimo reikia dėl to, kad taip bus mažesnė apšvita, nes krūtis bus plonesnė, kai ją suspausime, tada geriau matysis pokyčiai. Suspaudimas trunka tik kelias sekundes, kol padaroma nuotrauka. Kiekvienai krūčiai atliekami 2 paspaudimai ir 2 nuotraukos, iš viso abiem krūtims 4 nuotraukos. Suspaudimas, žinoma, gali būti nemalonus, bet nesakyčiau, kad skausmingas, labiau diskomfortas. Jei krūtinę skauda dėl ligų, galima atlikti kitą tyrimą arba atlikti vėliau. Gali krūtys būti jautresnės dėl artėjančių mėnesinių.
– Tai kuriuo ciklo metu geriausia atlikti tyrimą?
– Geriausia po mėnesinių, kai krūtis mažiau jautri. Bet daugeliui moterų krūtis nėra tokia jautri, kad jaustų skausmą.
– Kitas mitas, kad toks tyrimas gali pakenkti.
– Mitų yra pačių įvairiausių. Tenka išgirsti, kad suspaudė ir tada kažkas atsirado. Moteris kartais sako, kad turėjo traumą ir po to išsivystė vėžys. Taip pat sako, kad po mamografijos išsivystė vėžys. Bet vėžys mamografijos metu tiesiog atrandamas. Tyrimų, kad dėl suspaudimų išsivystytų pokyčiai, tikrai nėra. Bet buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie pateisintų naudojamą apšvitą. Nauda įrodyta neabejotinai. Atliekant šį tyrimą nuosekliai, mažėja mirtingumas nuo šios ligos, dėl to pateisinama ir apšvita. Nors apšvita irgi vėžį keliantis veiksnys, tik procentas labai nedidelis. Jei moteris 30 metų atlieka mamografiją kas 2 metus, tai nurodoma, kad iš 100 tūkstančių moterų šimtui moterų gali paskatinti vėžį. Bet tai labai sunku įrodyti, juk yra ir genetinis polinkis, ir aplinkos veiksniai.
– Apčiuopa yra vienas iš patikros būdų, visos moterys skatinamos tai atlikti. Jei moteris apčiuopia guzelį, ar tai tikrai bus navikas?
– Visų pirma, jei moteris kažką apčiuopia, 80 proc. tai bus ne vėžys. Geros žinios. Krūtis pati savaime yra grublėta dėl liaukinio audinio, kuo moteris jaunesnė, tuo jo bus daugiau. Jei iš tiesų užčiuopsime naviką, tai tikriausiai jau nebebus pirma stadija. Rekomenduojame savityrą atlikti dėl to, kad moteris atkreipia dėmesį į krūtis, kokia jų forma, spalva, vėliau lengviau pamato pokyčius.
– Kokie yra tie pokyčiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį?
– Mačiau ne vieną pacientę, kuri sakė, kad kažkaip kitaip krenta šešėlis. Vienai moteriai tai buvo vėžys, kuris deformavo spenelio formą. Dažnai moterys duše pastebi, kad kažkas ne taip. Dažniausiai dėl to moterys kreipiasi.
– Ar gali būti koks nors išorinis pokytis, taškelis ar panašiai?
– Dažniausiai ne. Kartais būna tik spenelio pokyčiai, pleiskanojimas, bet tai gali būti ir egzema, odos ligos. Visada svarbu pastebėti ir kreiptis pas gydytoją. O toliau gydytojas patars, ar reikia tyrimų, ar ne.
– Mitas ar ne, kad moterys, kurios turi didesnę krūtinę, yra linkusios dažniau sirgti krūties vėžiu?
– Sakyčiau, mitas, vėžys būna įvairiose krūtyse, be to, ir vyrai gali sirgti krūties vėžiu, nors retai. Visgi, dažniau mažoje krūtyje vyrauja liaukinis audinys, mažiau riebalinio audinio. Moterys, kurios turi daugiau liaukinio audinio, turi didesnę riziką susirgti. Mamografija tokioms moterims yra mažiau informatyvi. Kuo daugiau liaukinio audinio, tuo labiau krūtis būna jautresnė, paburksta prieš mėnesines, tokioje krūtyje iš tiesų dažniau vystosi vėžys.
– Kalbėjome apie moteris, kurioms virš 50 metų, jos patenka į prevencinę programą. Bet juk galima sirgti ir daug jaunesnėms. Kokie tai atvejai? Ar genetiškai paveldėti?
– Jaunesnės moterys turi dažniau paveldimą vėžį. Manoma, kad jei mama serga vėžiu, dukrai aktyviai save stebėti reikia 10 metų iki to amžiaus, kuriame susirgo mama. Jei patvirtinta BRCA mutacija, tokioms moterims nuo 25 metų rekomenduojama kasmet atlikti magnetinį rezonansą. Rekomenduojama ir pašalinti krūties liaukinį audinį. Jei yra toks genas, tikimybė susirgti yra didelė. […] Ir vyrams padidėja tikimybė susirgti, nes toje pačioje grupėje yra prostatos, kasos vėžys.
– Jei sirgo močiutė, vis tiek anūkė galėjo paveldėti geną?
– Taip, įtaka gali būti. Paprastai nukreipiame moteris dėl tokių klausimų pas gydytojus genetikus. Ypač, jei liga keliauja per kartas. Bet nebūtinai turi būti keli vėžio atvejai šeimoje. Jei buvo krūties vėžio atvejis ar apskritai šeimoje buvo vėžys, reikia atkreipti dėmesį.