– Manau, kad ir pas tave ateina karantino iškankintų tėvų ir vaikų.
– Žinoma. Bet tik ar karantinas čia kaltas? Sakyčiau, kad karantinas išgrynino mūsų šeimų problemas. Pernai, kai prasidėjo karantinas, mamos sakė, kad neįmanoma būti su vaikais namuose, jų neįmanoma prižiūrėti ir panašiai. Per metus tėvai išmoko būti su vaikais, bet atsirado nuovargis ar gailestis, kad vaikai sėdi karantine ir dėl to juos reikia palepinti saldainiais, nesveiku maistu. Todėl dabar yra tikrai daug sveikatos sutrikimų, kurių kol kas nematome, bet kai baigsis karantinas, šiek tiek baisu, ką pamatysime.
– O ką daryti? Kaip užtikrinti tinkamą namų režimą, kai vaikas be mokyklos skambučio nuo ryto iki vakaro sėdi prie kompiuterio?
– Labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Bet ir mes patys, suaugę, turime su savimi mokėti dirbti, kad palaikytume dienos režimą, tinkamai valgyti, dirbti, daryti pertraukas. Turime būti geriausias pavyzdys vaikams. Deja, bet ir suaugusius reikia mokyti to dienos plano ir to, kad negalima valgyti bet kada, kada nori. Reikėtų labiau pačius tėvus mokyti, nei barti vaikus.
– Pritariu. Kai pacientai ateina pas mane dėl nuovargio ir kai pradedame aiškintis, kaip jie sugeba sudėlioti darbo ir nedarbo režimą, paaiškėja, kad darbas visada yra šalia. Tada, nori nenori, po kelių mėnesių atsiranda nuovargis. Galima pradėti nuo to, kad sąžiningai surašytume, ką veikėme vakar dieną. Po tokio sąrašo neretai paaiškėja, kad vaikas nuo ryto iki vakaro sėdėjo namuose ir net į lauką nebuvo išėjęs visą savaitę. Tai nėra ko tikėtis, kad ta sveikata atsiras. Tikriausiai ir tu matai tokių situacijų.
– Taip. Klaidingas manymas, kad baigsis karantinas ir problemos išnyks. Deja, taip nebus. Geriau nemeluoti sau ir kitiems. Tikrai daug girdžiu, kad per karantiną priaugo svorio. Ne per karantiną, o dėl netinkamos vaiko priežiūros. Kaip į lauką eiti, nes per šalta, kaip mažinti laiką prie kompiuterio, juk mokomės jį naudojant... Taip, bet mokomės tik pusę dienos, tai ką kitą pusę vaikai veikia? Tą reikėtų apgalvoti, tik dauguma tėvų nėra pasiruošę tiek laiko skirti vaikams. Nesveiki įpročiai duoda ramybę tėvams – vaikas žiūri televizorių, žaidžia su kompiuteriu, todėl tėvams ramu. Todėl dabar jau pats laikas smarkiai susiimti ir ruoštis, kad vaikai greitai išbėgs į gatves, tada prasidės visokios ligos.
– Šią savaitę gavau pasiūlymą, kurio nebuvau gavęs, matyt, 15 metų – einame pasivaikščioti. Tiesiog, be jokio tikslo, ne į kiną ar kavinę. Nei parkai, nei miškai neuždaryti, galima vaikščioti, bet kaip pakeisti tą požiūrį?
– Pirmiausia tėvus išvaryti į lauką, temsta dar anksti ir nesinori išleisti vaikų vienų. Taip pat, kaip manęs klausia – ką daryti, kad vaikas sulieknėtų? Tai pagrindinis gydymas yra nevalgyti per daug vakare. Bet ką daryti, jei vaikas vakare eina prie šaldytuvo? Imti už rankos ir eiti į lauką. Vaikščioti tol, kol ateis laikas miegoti ir nereikės jokio maisto. Fizinės veiklos lauke daugybė.
– Pakalbėkime apie grūdinimąsi. Dauguma jį sieja su vandens procedūromis – vieną kartą per savaitę nueina su vaiku į baseiną ir galvoja, kad taip grūdinasi. Kaip gi grūdintis be baseino ir be vandens procedūrų?
– Grūdinimasis yra kūno pratinimas prie staigių temperatūros pokyčių. Bet pagrindinis grūdinimasis yra tas, kad kai mums šalta, mes išmoktume sušilti ir organizmui nebūtų streso nuo šalčio. Tai yra močiučių ir mamų sindromas, kai jos paniškai bijo, kad vaikas sušals ir prirengia jį tiek, kad vaikas suprakaituoja. O nurengus ar atsegus striukę dėl šalto vėjo vaikas suserga. Nebijokime mažiau rengti, tegu vaikas pripranta prie temperatūros skirtumo.
Neduok Dieve, dabartinis vaikas paragaus sniego, atrodo, tuoj greitąją reikės kviesti, nes tokia perdėta vaikų globa. O jei leistume vaikams džiaugtis vaikyste, jie viską turi išbandyti ir taip vyks grūdinimasis. Mano vaikai užsigrūdinę, nes kai liepdavau užsidėti kepurę ar pirštines, jie nusiimdavo. Ir turėdavau save sulaikyti, kad jei jiems taip reikia, neturiu teisės lįsti. Svarbiausia tėvams išjungti baimės mygtuką savo smegenyse, kad vaikas sušals, ir leisti vaikui džiaugtis vaikyste.
– O kaip dėl socializacijos? Juk dabar „žlugdomi“ mūsų vaikai, nes niekas su niekuo nepasimato, visi su kaukėmis, mato tik akis. Ar tikrai čia tokia didelė problema, kuri sukels bėdas mūsų vaikams?
– Kažkurio interviu metu pasakiau, kad tikroji socializacija prasideda tik po 8 klasės. Pažiūrėkime, ką veikia darželinukai – jie vienas su kitu nežaidžia, žaidžia po vieną su žaislais, kurie yra darželyje. Mes, šeima esame svarbiausi žmonės, kurie turi įdiegti bendravimo įgūdžius. Kūdikiams socializacijos pirmais metais išvis nereikia, reikia tik mamos. Po to pakanka šeimos narių. Taip, paaugliams reikia bendravimo.
Darželiai buvo išrasti tam, kad mamos galėtų eiti dirbti, o ne tam, kad vaikai norėtų socializuotis. Dėl kaukių – namuose nesame su kaukėmis. Vaikai, tie vadinami „karantinukai“, kurie gimė, kai matė žmones su kaukėmis ir jau praėjo visi metai. Bet šie vaikai nuostabiai supranta kūno kalbą. Konsultacijos metu atneša kūdikį, aš su kauke, pirštinėmis, bet nusišypsau ir vaikas nusišypso. Jis mato akis ir kūno kalbą. O nusiėmę kaukes greitai įprasime vėl matyti veidus be jų. […] Manau, kad po karantino daugiau streso bus tėvams, nei vaikams. Vėl reikės vežti į mokyklą, parvežti, vežti į būrelius. Daug tėvų pagalvos, ar tikrai verta turėti tiek būrelių, galbūt visai gerai ir namuose ta pačia veikla užsiimti.
– Pabandykime susidėlioti receptą, kaip per karantiną gyventi sveikai. Tai pirmiausia – režimas, darbo poilsio, pertraukų susidėliojimas, tėvams irgi darbas nuo 8 iki 17 val ir po to visi kompiuteriai turi būti uždaryti. Ir einame į lauką.
– Taip. Jei sunku prisiminti, režimą reikia susirašyti ant sienos, bet jis privalo būti. Ir šaldytuvai turi būti rakinami ir atrakinami tik tam tikru tiksliu metu, jokių užkandžiavimų. Atsikėlus ryte reikia padaryti mankštą, pajudėti, ištraukime vaikus iš kambario, nuo kompiuterių. Labai svarbu dabar pasirūpinti vaikų sveikata, kad vėliau nesusirgtume. Imuninė sistema bręsta tada, kai susitinkame su kitais virusais. Dabar metus imuninė sistema praktiškai atostogavo. Įsivaizduokite, kas įvyks, kai išeisime po karantino ir vieni su kitais pradėsime dalintis virusais. Sirgti galime, bet lengvai ir per porą dienų pasveikti. Jei dabar būsime aptingę, imuninė sistema aptingusi, skrandis ištampytas, tuo atveju visos ligos ne tik komplikuosis, bet ir pažadins kitas ligas.
– Ir bet kokiu oru einame į lauką, ragaujame sniegą, varveklius ir grūdinkimės nelaukę kokių nors prabangių vandens procedūrų.