Žmonės dažniau skiepijasi
„Delfi“ laidoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Jurgita Muraveckienė tikino, kad nėra vienos priežasties, kodėl tiek daug sergančiųjų yra būtent Kaune.
„Vienos priežasties nėra. Svarbiausia yra sergamumo registravimas, informacijos surinkimas, žmonių kontaktavimas. O kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinio kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis pasiekia epideminį lygį, skelbiama epidemija“, – sakė specialistė.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad šį sezoną pastebimas padidėjęs žmonių noras skiepytis.
„Šį gripo sezoną yra suaktyvėjęs skiepijimasis nuo gripo, nes iš rizikos grupės skirtos vakcinos Kauno apskrityje sunaudota 99,9 proc. visos vakcinos. Mokamos vakcinos panaudojimas, lyginant su praėjusių metų gripo sezonu išaugo 3 kartus. Dabar turime pasiskiepijusių mokama vakcina daugiau nei 13 tūkst. asmenų“, – tikino J.Muraveckienė.
Jauniausiam pacientui vos 9 mėnesiai
Kauno klinikinės ligoninės vaikų gydytojas Darius Varaškevičius papasakojo apie jauniausią pacientą, kuriam – vos 9 mėnesiai.
„Mažiausieji yra vaikai iki vienerių metų, pats mažiausias maždaug 9 mėnesių. Tai nėra nieko nuostabaus, nes, kaip sakome, vakcinuotis reikia nuo mažesns, nuo 6 mėnesių. Jeigu kartais būna taip, kad vaikas negali skiepytis, ar tuo metu turi susirgimų, tuomet reikėtų skiepytis visiems šalia esantiems šeimos nariams, kad susidarytų vadinamasis kokono principas, kad negalėtų atnešti to sukėlėjo į namus. Serga labai įvairaus amžiaus vaikai: nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Dabar gydytojai gydo nuo gimimo iki 18 metų, todėl turime praktiškai visas amžiaus grupes“, – tikino D.Varaškevičius.
Pasiteiravus, ar 9 mėnesių vaikas buvo skiepytas, pašnekovas tikino, kad ne.
„Ne. Nebuvo skiepytas ir visi, kurie atsiduria ligoninėje ir yra stacionarizuojami, jie yra neskiepyti. O tie, kurie patenka į intensyvią terapiją, taip pat buvo neskiepyti.
Žinoma, kad mirties atvejai, kurie buvo po gripo, tai tie visi žmonės buvo nepasiskiepiję nuo gripo. Tai reiškia, kad jeigu mes norime išvengti sunkių ligų, sunkių komplikacijų, taip pat ir mirties atvejų, reikia skiepytis“, – tikino jis.
Daugiausia serga vaikai
J.Muraveckienės teigimu, daugiausia sergančiųjų – vaikai, tačiau prasidėjus gripo epidemijai sergančiųjų proporcijos pasikeičia.
„Dažniausiai serga vaikai. Situaciją stebime visą gripo sezoną, bet prasidėjus gripo epidemijai, padaugėja suaugusiųjų, kurie serga. Pavyzdžiui, šių metų penktąją savaitę 52 proc. sergančiųjų gripu sudarė vaikai, o šeštąją savaitę, nors gripo sergančiųjų skaičius išliko toks pats, bet pasikeitė proporcijos. Dabar suaugusieji sudaro 58 proc. sergančiųjų gripu“, – tikino J.Muraveckienė.
D.Varaškevičius laidoje tvirtino, kad dabartinė gripo situacija dar nėra pabaiga. „Manau, kad gripas ateina kiekvienais metais ir jis nėra netikėtas, taip pat kaip ir kelininkams keliai, kurie būna apsnigti. Tik dabar gripas ženkliai vėluoja. Anksčiau jau lapkričio ar gruodžio mėnesį prasidėdavo gripo sezonas, padaugėdavo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų. Šiandien matome, kad jau yra beveik vasario vidurys ir susirgusiųjų gripu skaičius padidėjo tik sausio pabaigoje. Visas sergamumas tik nusikėlė. (…) Manau, kad šiemet tai dar nėra gripo sezono pabaiga – daugelis rajonų dar skelbs padidėjimą sergamumo.“
Ant epidemijos slenksčio – dar 2 savivaldybės
J.Muraveckienė sakė, kad ant epidemijos slenksčio yra dar dvi savivaldybės.
„Kalbant apie Kauno apskritį, tai Kėdainių rajono ir Jonavos rajono savivaldybėse rodikliai jau pasiekė ir perkopė epideminį lygį, situacija stebima. Kitos savaitės antradienį informacija bus atnaujinama.“
Specialistai gyventojams per gripo epidemiją rekomenduoja vengti peršalimo, kontaktų su sergančiais, dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimo vietų.
Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad kol kas miesto viešosios įstaigos veikia įprastai, o rekomendacijas gyventojams teikia visuomenės sveikatos ir užkrečiamųjų ligų specialistai.
Gyventojams gripo epidemijos metu rekomenduojama:
Saugotis peršalimo ir sergančiųjų.
Vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą.
Kruopščiai plauti rankas.
Dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių).
Vengti masinių susibūrimo vietų. Pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos „Delfi diena" ištraukoje.