1. Maisto toksinės infekcijos (dažniausia vasaros karščių problema) – nėra aktyvių sukėlėjų, tiesiog pagedęs maistas. Ji dažniausiai piliečių vadinama „apsinuodijimu“. Bakterijos siautėja, bet ne tos, kurios sukelia ligas. Dažniausiai apsiribojama dažnu, bet trumpalaikiu lakstymu į tualetą ir bendru negalavimu, nei karščiavimo, nei intoksikacijos nebūna, specifinio gydymo nereikia.
2. Maisto infekcijos – jau rimčiau. Bakterinės – salmoneliozė, virusinės – roto ir noro virusai, parazitinės – kirmėlės ir siurbikės. Šitos zarazos jau nepraeina be rimtesnio gydymo ir rimtesnių simptomų: karščiavimo, šaltkrėčio, nenurimstančio vėmimo ar viduriavimo.
3. Ežeriukai, tvenkinukai, kūdros, kurie taip traukia prie savęs sukaitusius, prakaituotus, nuo asfalto pavargusius miestiečius, dažnai tampa naujais bakterijų namais. Daug prakaituotų kūnų, nešvarių kojų ir plaukų, iki bambos į vandens telkinį įbridęs ir su palaiminga veido išraiška staiga minutei sustingęs pilietis, gretimų gyventojų ar ūkio subjektų nuotėkos – visa tai lemia įtartiną vandens putojimą antroje dienos pusėje ir suteikia galimybes pasimaitinti bakterijoms.
4. Fontanai – ta pati istorija. Čia nedažnai nepamatysime sustingusių palaimingų veidų, bet užtenka besiprausiančių riboto socialumo asmenų. Be to, kur kas mažesnis vandens kiekis ir didesnė vandens temperatūra. Tad kad ir kaip viliojamai atrodytų fontanuose krykštaujančių vaikų ir apsvaigusių abiturienčių nuotraukos socialiniuose tinkluose, jokiu būdu jame nereikia plauti rankų, įkritus būtina nusiprausti, o pasišlaksčius vandenėliu – prieš valgant nusiplauti rankas (ko mes jau išmokome per karantiną).
5. Pjaustyti arbūzai (ir panašūs vaisiai, uogos) – gražūs, sultingi, saldūs ir, pabuvę saulėkaitoje kelias valandėles, – pavojingi. Bakterijoms tai – kurortas: ir šilta, ir drėgna ir saldu. Esate tikras, kad perkamas arbūzas buvo nuplautas, perpjautas kone steriliu peiliu ir tuojau pat suvyniotas į sterilią plėvelę ką tik prieš Jums ateinant? Aš nebūčiau toks tikras. Tad, nepaisydami patogumo, geresnės prekinės išvaizdos ir pardavėjo įtikinėjimų, arba perkate visą, arba gražuolį perpjauna Jūsų akivaizdoje.
6. Lauko (gatvės) maisto prekeiviai, stovintys toli nuo vandens čiaupo po saulės spinduliais karštą dieną. Nesvarbu, kokia terpė palikta nesustabdomam dauginimuisi po svetinga saulės šiluma: majonezas salotose, patirpę ledai šaldytuve, pienas kavai pakelyje, padažiukas buteliuke prie dešrainių, – sąlygos veistis ir daugintis yra nuostabios. Jei tokioje saulėkaitoje karšta Jums, tai karšta ir majonezui. O draugė salmonelė labai mėgsta majonezo džakuzį.
7. Liaudies išmintis byloja: jeigu valgėte silkę su kefyru, tai braškių galima ir neplauti. Netiesa. Silkė su kefyru – joks ne užkratas, gal šiaip keistas derinys, o uogos ir prinokę sultingi vaisiai, kai vanduo taip toli, o paragauti taip norisi, – galimas rimtas užkrato šaltinis. Iš kur Jūs žinote, kuo laistė, tręšė ir kokiomis rankomis skynė vasaros gėrybes besišypsantis ūkininkas, ir kiek laiko visa ta nenuplauta chebrytė smagiai šėlo prinokusiose braškėse?
Tad jei nenorime dalį vasaros kelionių planuoti pagal viešųjų tualetų išsidėstymo schemą, plauname rankas, uogas, neperkame ir nevalgome aiškiai užsigulėjusio, patirpusio, saulėkaitoje stovinčio, neaišku kada pjaustyto ar ruošto maisto.
O ką daryti, jei visgi „pasigavote“? Nestresuoti. Vėmimas ir viduriavimas yra mūsų organizmo apsauginiai procesai. Atsikandote sėdėdamas Palangos smėlyje „karšto čebureko“ ir jaučiate, kad pykina, ir čeburekas irgi nori į smėlį? Tai skrandžio gleivinė atpažino netinkamą maistą ir nori jo atsikratyti. Jei tai pavyks skrandžiui – atsiras vėmimas, ir nežinomo gyvūno mėsa nekeliaus žarnynu toliau. Jei ne – tikėtina, likučių atsikratys storoji žarna, sukėlusi viduriavimą.
Esminis visų maisto infekcijų gydymas – pakankamas skysčių kiekis. Svarbu išgerti daugiau, nei prarandate. Mineralinis ar vaistinėje parduodami specialūs tirpalai yra Jūsų draugas numeris vienas. Tik nereikia tikėtis, kad skysčiai sustabdo viduriavimą. Ne, jie papildo prarastas atsargas.
Gerosios bakterijos – Jūsų draugas numeris du. Bet kokio viduriavimo atveju pagerins savijautą ir galimai sutrumpins sirgimo laiką, o, esant tiesiog „apsinuodijimui“ be infekcijos, bus pagrindinis gydytojas.
Dieta – trečiasis esminis draugas. Jau prisivalgėte, ko nereikia, tad dabar kelias dienas – tik vakarykštė balta duona, riestainiai, sausainukai, ryžiai, virtos bulvės, bananai ir kepti obuoliai. Kai atsibos – kietai virtas kiaušinis. Negalima apkrauti jau pažeisto žarnyno darbu ir liepti jam virškinti keptą karką – susinervins ir vėl išeis iš darbo.
Angliukai ir kiti panašūs preparatai. Ne draugai, bet bičiuliai. Veikia kaip kempinė: susiurbia į save visą bjaurastį ir pašalina. Pirmomis valandomis tikrai labai veiksminga priemonė, tik vartoti angliukus reikia didelėmis dozėmis ir iškart susirgus. Savaitėmis gerti po vieną tabletę nereikia.
O dabar – apie priešus. Viduriavimą slopinantys vaistai. Jeigu grįžę namo rastumėte ten apsistojusius benamius, ką darytumėte? Išvarytumėte juos ar užrakintumėte visas spynas ir paliktumėte kelioms paroms? Tai štai, viduriavimą slopinantys vaistai „užrakina“ tuos bomžus mūsų žarnyne. Ir jų sukeliamas nuostolis būna kur kas didesnis.
Ne laiku ir ne vietoje savarankiškai geriami antibiotikai – dar vienas priešas: be reikalo naikinamos gerosios bakterijos, sukeliamas papildomas dirginimas ir mažinama apsauga.
Kada sunerimti? Jeigu nepavyksta susitvarkyti su simptomais, atsiranda karščiavimas, intoksikacija, silpnumas, viduriavimas, vėmimas nemažėja ar stiprėja, nebespėjate gerti skysčių, nes greitai juos prarandate, – reikia kreiptis į gydytojus.
Kviečiame žiūrėti naujausią laidą „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“: