„Per tirštas“ kraujas yra plati ir dažnai naudojama skirtingiems kraujo savybėms ir kraujo tyrimo rodikliams apibūdinti sąvoka. Turi daugiau tautosakos nei medicininės prasmės, bet vienaip ar kitaip viskas baigiasi krešulio susidarymo baime ir jo rizika.
Cholesterolis tirština kraują. Tiesiogiai – ne. Taip, aliejus ir grietinėlė yra klampesni ir tirštesni už vandenį ir gana riebūs, tačiau tikrai kraujyje neatsiras tiek cholesterolio ar kitokio riebalo, kad kraujas taptų kaip 30 procentų riebumo grietinė parduotuvėje. Padidėjusi cholesterolio koncentracija tikrai susijusi su didesne arterijų pažeidimo ir arterinės trombozės rizika, tačiau ne dėl to, kad riebalų persunktas kraujas sunkiai skverbiasi per gyslas, o vaistai nuo cholesterolio lyg indų ploviklis staiga viską ištirpina ir paskystina. Cholesterolis „nusėda“ ant pažeistų kraujagyslių, sudaro trapias ir nestabilias plokšteles, lyg šašiukus, kuriuos nuplėšus pasirodo kraujas. O tas jau sukreši ir sudaro trombą. Bet kas tas kraujagysles pažeidžia?
Man gydytojas sako, kad mano cukrus tirština kraują. Taip, medus ir uogienė už vandenį ir net pieną tirštesni, bet kraują cukrus „tirština“ kitaip. Per didelis jo kiekis (dar net nebūtinai sergant cukralige) sukelia deguonies badą ir oksidacinį stresą kraujagyslėms ir smulkiems nervukams. Panašiai kaip pieno rūgštis po neįprasto tinginiams krūvio traukia ir plėšia raumenukus, taip ir padidėjusi gliukozės koncentracija traukia ir plėšia kraujagyslių vidines sieneles. O tada jau ir riebaliukai ten limpa, kurių tam, kad padarytų savo riebų bjaurų darbą, sergančiam diabetu reikia kur kas mažiau nei sveikam. O jeigu dar prisideda kiti bjaurūs įpročiai...
Man draudžia rūkyti, sako, kraujas per tirštas. Visiškai teisingai sako. Rūkydamas Jūs, visų pirma, stipriai mažinate deguonies kiekį kraujuje. Dalis to „apsinešimo“ parūkius nulemta ne nikotino, bet deguonies bado poveikio smegenims – savanoriškos asfiksijos. Lyg smaugtumėte save savo malonumui su diržu rūkykloje, toks BDSM fetišas. Kuo mažiau deguonies, tuo daugiau kraujagyslių pažeidimo ir „aktyvaus“ cholesterolio. Antra – kartu su skaniu (o dažnai jau nebeskaniu, įkyrėjusiu, bet be jo tiesiog nebeįmanoma) dūmu į kraują pateka daugybė medžiagų, „pravarančių“ per kraujagyslių sieneles kaip pavydus kaimynas per Jūsų naujos mašinos šoną su savo senos Multiplos raktu. Trečia – rūkymas pagaliau tiesiogiai tirština kraują – didina trombocitų, eritrocitų kiekį ir taip mažina ląstelių bei skysčių santykį.
Bet šnapsas tai skystina, vynas iš viso pravalo kraujagysles. Ne. Momentiškai prasiplėtusios kraujagyslės, kai išgėrus išmuša prakaitukas ir dega ausys, nėra toks jau labai teigiamas dalykas palyginus su ryte ištinkančia dehidratacija, troškuliu, besitęsiančiu prakaitavimu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. Ryte sukeltas stresas padidina deguonies poreikį ir adrenalino koncentraciją bei išvaro skysčių kur kas daugiau, nei jų buvo vartota. O tam, kad gautumėte kraujagyslėms apsaugoti pakankamą resveratrolio – kraujagysles valančio komponento – kiekį, reikėtų suvartoti 20 butelių vyno per dieną. Abejotina nauda kraujagyslėms.
O man ėmė kraują iš venos, sakė, nebėga, tirštumą pasitikrinti reikia. Labiau kažkam reiktų kraujo paėmimo technikos įgūdžius pasitikrinti. Kraujas kraujagyslėje niekada nebus toks tirštas, kad negalėtų pribėgti į mėgintuvėlį. Gali būti kraujagyslių spazmas, subliuškusios ar trapios venos, padidėjęs slėgis venoje dėl užveržto žasto, netaisyklinga rankos padėtis ar dar koks tuzinas priežasčių, bet ne kraujo tirštumas ar skystumas.
O man liepė aspiriną nuo tirštumo gerti. Aspirinas tiesiogiai kraujo neskystina. Nepajausite nei pavasarinio čiurlenimo rūkymo susiaurintose kraujagyslėse, nei lengvesnio jo bėgimo į aukštai iškeltą galvą. Aspirinas trukdo susidaryti trombams ant jau aptartų gyvenimo peripetijų ir cholesterolio pažeistų arterijų. Tad vartojate jį ne tam, kad skystintumėte, o kad nekrešėtų ir trombai nekimštų organizmo „santechnikos“. Ir vartojate nuolat, o ne tada, kai ką nors pajuntate, nes gali būti per vėlu.
Man ne aspiriną, o varfariną skyrė, irgi skystina. Taip, varfarinas, acenokumarolis ir naujieji antikoaguliantai – tai gausūs aspirino pusbroliai iš užsienio. Kodėl iš užsienio? Nes daro tą patį, ką ir aspirinas, tik ne arterijose, o venose. Tad vieno šeimos atstovo vartojimas neatleidžia nuo kito vartojimo prievolės. Skirtingi vaistai veikia skirtingose kraujagyslėse.
Man daktaras sakė, kad stresas tirština. Taip pat, kaip ir alkoholis ar gliukozė. Ilgalaikis nuolatinis stresas sukelia lėtinį uždegimą. Padidėja deguonies poreikis, padidėja insulino, adrenalino, kortizolio kiekis kraujuje, tie padidina tų pačių laisvųjų radikalų, ir dėl vėl ištikusio deguonies trūkumo iki galo „nesudegintų“ medžiagų žeidžiami smulkiausi nervai ir kraujagyslės. Taip pat didėja cholesterolio koncentracija, ir jau žinome, kaip tai veikia. Pagaliau patiriant ilgalaikį stresą gali keistis ląstelių santykis ir kraujas tirštėja tiesiogine to žodžio prasme – mažiau skystų, daugiau kietų dalelių.
O ar blogai daugiau ląstelių? Juk tada jos deguonies daugiau perneša? Pagaliau priėjome prie tikros „tirštumo“ sąvokos. Kuo mažiau skystos kraujo dalies ir daugiau ląstelių, tuo kraujas tiesiogine to žodžio prasme tirštesnis. Ir priėjus tam tikrą ribą (dažniausiai kai skysčio ir ląstelių būna 50/50) ląstelių kiekio didėjimas tampa nebe naudingas, bet žalingas. Stambesnėmis gyslomis kaip didelis sunkvežimis greitkeliu tirštas kraujas prateka lengvai, bet siauromis kraujagyslėmis – jau lėtai ir sunkiai. Kaip tas pats sunkvežimis senamiesčio gatvėmis – ir greitis ne tas, ir vis kokį kampą užkabina, tvorą ar namą nubrozdina. O ir organizmui ląstelių perteklių reikia utilizuoti, tad vėl dirba organai, didėja uždegiminiai rodikliai, padidėja sąnaudos. Policitemija nėra dažna liga, bet vis diagnozuojama. Užtenka paprasto kraujo tyrimo, ir matant, kad ląstelių kiekis nuolat didesnis (kai hematokrito rodiklis siekia 45–50 procentus), verta apsilankyti pas hematologus. O tie gali parekomenduoti, kaip kraujo tirštumą pamažinti.
Išvada – tiesioginiam tirštumui nustatyti užtenka paprasto bendro kraujo tyrimo. Netiesioginiam tirštumui – cholesterolio ir gliukozės kiekio tyrimų. Dar giliau krapštant – didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo ir homocisteino tyrimai, kurie parodo, ar niekas „nedegina“ Jūsų kraujagyslių iš vidaus. Krešėjimo tyrimų darytis nereikia, jie sveikam žmogui nerodo nieko. Ir, aišku, gydytojo, kuris viską Jums pakomentuos, nes Delfi ir Google negydo.
Likite tinkamo tirštumo ir pakankamo skystumo. Geros vasaros.