- Morozovas: Profesoriau, kiek aplink mus yra virusų, galinčių sukelti ligas ar dar liūdnesnes baigtis?
- Usonis: Tų virusų yra labai daug. Jei kalbame apie ekologiją, plastiką, įvairias atlikas, tik dabar pradedame kalbėti apie gyvybes ir jų pusiausvyrą. Reikia prisiminti, kad pirma gyvybė mūsų planetoje buvo ne Adomas ir Ieva, o bakterija. Virusai atsirado truputėlį vėliau. Lyginant su žmonėmis, mikroorganizmai mūsų planetoje gyvena žymiai ilgiau ir turi daugiau galimybių prisitaikyti. Jų labai daug ir jie nuolat keičiasi, vieni greičiau, kiti lėčiau. Pavyzdžiui, gripo virusas kiekvieną sezoną, ŽIV virusas dar greičiau. Tymų virusas žinomas apie 1000 metų. Atsiranda ir nauji virusai, bet tai gamtos evoliucija ir natūralus procesas, taip, kaip ir mes keičiamės. Visi turime kažką truputį nuo mamos, truputį nuo tėčio ir perduodame savo palikuoniams.
- Morozovas: Taip sakote, tarsi virusai turėtų daugiau teisių į gyvybę žemėje nei mes.
- Usonis: Kuo paprastesnė sistema, tuo ji yra stabilesnė. Virusai yra labai paprasti, yra nukleorūgštis kaip informacijos nešėja ir jie sugeba prisitaikyti labai gerai. Žinoma, yra virusai, kuriems reikia specialios biologinės rūšies, pavyzdžiui vieni virusai išgyvena tik žmogaus viduje. Tarkime, tymai, galvijų maro virusas, jiems išgyventi sunkiau. Bet gripo virusui tinka viskas.
- Morozovas: Lietuvoje labai dažnai tikima, kad užtenka tik peršalti, kad perpūstų vėjas, jog žmogus susirgtų. Ar iš tiesų taip yra? Ar turime gauti užkratą?
- Usonis: Jei kalbame apie virusinę ligą, pavyzdžiui, kvėpavimo takų, žinoma, tą užkratą reikia gauti. Klausimas yra kitas – mūsų nosiaryklė nėra sterili. Dabartinis mokslas sako, kad daugiau nei 100 įvairių rūšių yra mūsų nosiaryklėje. Ir grybų, ir bakterijų, ir virusų. Ir yra tam tikra pusiausvyra, gyvena mūsų kaimynai, mes gyvename, viskas gerai.
Jei ta pusiausvyra sutrinka, tada prasideda bėdos. Nekalbame apie gilų sušalimą, kalnuose ar vandenyje, o apie paprastą peršalimą. Kai vaikas yra aprengtas daugybe rūbų ir juose šunta, tada užtenka vienai sagai atsisegti ir nedidelis papūtęs vėjelis yra stresas organizmui, ta pusiausvyra, apie kurią kalbame, ji sutrinka mūsų kaimyno naudai ir jis bando save realizuoti.
- Morozovas: Kitas klausimas, ar būtinai turime turėti kontaktą su sergančiuoju ar turėti virusą savo nosiaryklėje, kad užsikrėstume? Galbūt tie virusai gali būti kažkur ore, ant paviršių, drabužių?
- Usonis: Virusų yra labai daug, reiškia, jie labai įvairūs. Iš tiesų, virusų atsparumas išorinėje aplinkoje yra labai nevienodas. Tarkime, tymai yra labai lepus virusas, jam reikia uždarų patalpų, negali būti jokios ultravioletinės radiacijos ir tik taip jis gali plisti. Gripo virusas yra žymiai atsparesnis, išorinėje aplinkoje gali būti nuo kelių iki keliolikos valandų.
Žarnyno, roto virusai ant paviršiaus gali išlikti iki keleto savaičių, pavyzdžiui, viešose vietose ant sauskelnių keitimo stalų. Ar jie dezinfekuojami? Vieno vaiko sauskelnės buvo ten padėtos, o kitam galbūt ant tos pačios vietos žindukas nukrito. Čempionas tikriausiai būtų raupų virusas, tik, ačiū skiepams, jis išnaikintas.
- Morozovas: Palietėme ir tokią temą, kad yra žarnyno virusai, kurie plinta per nešvarias rankas ir per burną, yra ir peršalimo virusai, kurie plinta per orą lašeliniu būdu. Vis tik visur ir visada akcentuojamas rankų plovimas. Jei užsikrečiame kosėdami ir čiaudėdami, kodėl reikia plauti rankas?
- Usonis: Dar galima užsikrėsti per kraują, pavyzdžiui, hepatitas B ir C, ŽIV, taip pat gali būti infekcijos platinamos erkių ar panašiai. Kvėpavimo takų virusai plinta taip, kaip paminėjote, sergantysis išskiria virusą iš burnos, tada sveikam žmogui jis taip pat patenka į burną arba į akis. Rankų plovimas akcentuojamas, nes, pavyzdžiui, kalbant apie gripą, jis pakankamai atsparus.
Nusikosėjame į delną, tada tuo pačiu neplautu delnu pasisveikiname ir virusu pasidaliname. Arba priliečiame rankeną, kažkas kitas taip pat ją paliečia. Iš esmės tai irgi yra plitimas per orą lašeliniu būdu. Žinoma, kai pasakome, kad reikia plauti rankas, skamba keistai. Beje, paukščių gripas yra žarnyno infekcija. Kažkada man tai labai keistai nuskambėjo. Pasirodo, paukščiai užsikrečia per lesalus.
- Morozovas: O kaip dėl kaukių? Ar jos veiksmingos?
- Usonis: Na, Venecijoje kaukių balių uždarė...
- Morozovas: Galbūt jie ten pritrūko kaukių.
- Usonis: Jeigu rimtai, tai turime aptarti, kokia yra kaukė ir ką ji gali padaryti. Chirurginės ar įprastos medicininės kaukės yra skirtos tam, kad paties žmogaus iškvepiamas oras turėtų kaip galima mažiau seilių lašelių ir sulaikytų užkratą. Chirurgai dėvi tas kaukes tam, kad sumažintų žaizdos užteršimą ir užkrėtimo galimybę. Apsisaugojimo prasme šitos kaukės yra labai mažai veiksmingos.
Net jei ji ir uždėta teisingai, filtravimo galimybės tokios kaukės yra labai minimalios. Tada jau turėtume kalbėti apie specialius respiratorius, kurie yra žymiai sudėtingesni ir brangesni. Kita vertus, juos labai nepatogu dėvėti, nes jie sumažina oro pralaidumą, tampa sunkiau kvėpuoti. Jie veiksmingesni, ypač, jei naudojami kaip dalis kitų apsauginių priemonių. Pažiūrėkite reportažuose iš Azijos arba prisiminkime reportažus iš Afrikos per Ebolos protrūkį. Tai visas komplektas: chalatas, batai, gobtuvas, akiniai, pirštinės, kaukė.
- Morozovas: Kažkada medicinoje buvo atsisakyta tokio dezinfekcijos ir sterilumo būdo, kaip kokios nors bjaurasties purškimas operacinėse, pavyzdžiui, karbolo rūgšties. Dabar lyg ir vėl grįžta į madą, tiesa, mamos purškia nebe karbolo rūgštį, o deda eterinius aliejus ir vaikai kvėpuoja jais iki čiaudėjimo ar alergijos. Tas pats česnakas. Ar tai padeda?
- Usonis: Prisimenate mikrobiologijos ar epidemiologijos kursą mūsų studijų laikais? Sakydavo, kad pirmiausia dezinfektantas turi būti veiksmingas, tada kalbama apie koncentraciją ir kontakto taisyklę. Tai reiškia, turi būti veikli medžiaga, pakankama jos koncentracija ir pakankamas ekspozicijos laikas. Taip, eteriniai aliejai turi malonų kvapą, bet ar turime duomenų, kokius mikroorganizmus ir kokia koncentracija šie aliejai veikia?
Aš nežinau tokių duomenų. Galbūt jie yra, tada tikrai atsiprašau. Na, o dėl česnakų, yra daug augalų, kurie yra labai populiarūs ir traktuojami kaip priešvirusiniai, imunitetą gerinantys. Tačiau visa tai yra tol, kol pradedame ieškoti įrodymų, kad iš tiesų taip yra. Kažkas valgo česnaką, neserga, kažkas nevalgo – serga, taip nėra. Yra įrodymų, kad tai nėra veiksminga. Taip, jie tradiciškai likę iš tų laikų, kai geriau nieko neturėjome, bet šiais laikais jau turėtume būti labai atsargūs.
- Morozovas: Jei pradėjome kalbėti apie natūralius apsisaugojimo ar pasveikimo būdus, negalime nepaminėti ruginukės kuo stipresnės arba silpnesnės degtinės, kuri, neva, nužudo viską, kas įmanoma.
- Usonis: Gal skonio receptorius pirmiausia. Taip, yra žinoma, kad alkoholis yra gera dezinfekuojanti medžiaga, jos koncentracija yra apie 70 laipsnių. Ji tinkama rankų plovimui, bet išgėrus ta koncentracija krenta ir jos nebelieka, todėl tai tikrai nėra patikimas būdas. Burnoje reikėtų gargaliuoti kokį 15 minučių ir užtikrinti, kad koncentracija nemažėtų. Bet čia jau nukrypsime į nerealius dalykus. Tad, jei pasakytume vienu žodžiu, tai neveikia, deja.
- Morozovas: Paminėjote vieną iš labiausiai gąsdinusių virusų – Ebolą, praeitais metais turėjome didžiulį tymų protrūkį. Kokie virusai šiuo metu Lietuvoje yra dar pavojingi, nekalbant apie koronavirusą?
- Usonis: Na, kaip aš sakau, baisiausias tas virusas, kuris man pačiam pridaro bėdų. Paprasta sloga – rino virusas, jau blogai, užburkusi nosis, negali dirbti. Bet, kita vertus, kalbame apie tuos virusus, kuriuos galime ir mokame valdyti. Tie patys tymai. Juk 2017 metais Lietuva buvo oficialiai pripažinta kaip šalis, likvidavusi vietinį tymų cirkuliavimą.
Pernai labai mažai kalbėjome apie tai, kad praradome tą statusą. Grįžome mažiausiai 10 metų atgal ir vėl prireiks pastangų, kad juos įveiktume. Tas pats gripas. Mes turime priemonių jam valdyti, taip, medicinoje nieko nėra 100 proc. Bet kasmet Lietuvoje nuo gripo miršta žmonės, mano žiniomis, dažniausiai priklausantys rizikos grupėms. Jie galėtų pasiskiepyti nemokamai, bet kažkodėl to nepadaro. Visiškai neseniai mūsų ligoninėje buvo bakterinės ligos – kokliušo atvejis.
Ir čia buvo tie sveikuoliai, kurie nusprendė neskiepyti savo vaiko. Kodėl tas vaikas turi kentėti, kai tėvai turi savo kažkokias pažiūras. Grįžtant prie tos ekologinės biologinės temos – gyvename su kaimynais, turime rasti būdų, kaip su jais sugyventi, tų būdų yra. Jie visada turi savo pliusų ir minusų. Tarkime, antibiotikai, kažkada galvojome, kad tai stebuklas. Bet pažiūrėkite, kur viskas nukrypsta, jei nepagarbiai elgiamės su kaimynais.
- Morozovas: Ko norėtumėte palinkėti mūsų žiūrovams ar tiems patiems jų kaimynams, kurie sėdi nosiaryklėse?
- Usonis: Gyvenkime draugiškai. O jei rimtai šnekant, aš nesuprantu, kodėl kartais padaroma priešprieša sveiko gyvenimo būdo, turiu omenyje, fizinio aktyvumo, grūdinimosi, racionalios mitybos ir šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Kam reikia būtinai tik vieno arba kito? Juk gyvename XXI amžiuje, naudokimės ir tuo, ir tuo.