Šiek tiek istorijos. Homeopatija atsirado XVIII amžiaus pabaigoje kaip alternatyva (jau tada tai buvo alternatyva) barzdaskučiams, kraujo paleidėjams ir smilkaluotiems maldų prie sergančio kūno kalbėtojams. Toks Samuelis Hanemanas gerai užvalgęs chinino (naudoto tuo metu maliarijos gydymui) pajuto raumenų skausmus, kurie būna ir maliarijos atveju, tad nusprendė, kad chininas didelėmis dozėmis sukelia maliariją, o mažomis ją gydo. Tokia švelniai tariant abejotina išvada, bet būtent taip atsirado pirmas homeopatijos principas: panašus gydomas panašiu.
Įdomu, kad Hanemanas, kaip šito homeopatijos postulato įrodymą pateikė skiepo poveikį – maža dozė sukėlėjo apsaugo nuo ligos. Dabartiniai homeopatai (gerai, gal ne visi) apie tai kažkaip pamiršo ir aktyviai agituoja prieš skiepus, bet vaisto pašalinį poveikį, kaip įrodymą ligos gydymui, priima kaip neginčijamą postulatą.
Todėl nuo nemigos Jums pasiūlys kavos, nuo pykinimo – vimdšaknies, nuo viduriavimo – ricinos. Visos homeopatinės medžiagos surašytos lotyniškai, nes gyvsidabrio, cianido, anties kepenų, šuns, valgiusio vien kaulus, išmatų, šunvyšnės preparatų vargu, ar savo noru gersite. O būtent šitas gėris ten ir tūno. Kodėl niekas nemiršta? Nes Hanemanas sumažino terapines dozes iki mažiausių.
Maksimalus praskiedimas – antras homeopatijos principas. Kiekvieną medžiagą reikia skiesti tiek, kad jos skleidžiamos bangos sutaptų su mūsų organizmo bangomis ir vibracijomis, įeitų į rezonansą ir ištaškytų ligą velniop į skutelius. Jeigu pažiūrėsite informacinį lapelį, ten prie neaiškių lotyniškų pavadinimų yra didelės raidės ir šalia jų – skaičiai. Raidės reiškia praskiedimo laipsnį; D – 1:10, C – 1:100, K – 1:1000 ir taip toliau. Skaičiai – kiek kartų tai buvo atlikta.
Pavyzdžiui, Arsenicum album D12 reiškia, kad paimtas 1 ml arseno oksido, kuris yra mirtinas nuodas, ir praskiestas iki 10 ml vandens, tada iš tų 10 ml paimtas 1 ml ir vėl praskiestas iki 10 ml, ir taip 12 kartų. Gautą produktą supakavo ir parduoda peršalimo ligų, dusulio ir nerimo gydymui. Mat apsinuodijus arseniku darosi šalta, žmogus pradeda dusti ir nerimastingai bijo dėl savo gyvybės, todėl tiems simptomams mažinti arsenas ir reikalingas.
Kodėl gi niekas nemiršta dabar nuo tų preparatų? Dėl to, kad prie tokio praskiedimo galutiniame produkte arba visai nėra, arba beveik nėra veikliosios medžiagos. Remiantis Avogadro dėsniu, kuris nuspėja molekulių skaičių tūrio vienete, praskiedimui pasiekus C12 galutiniame produkte negali būti veikliosios medžiagos molekulių. Ar to nežino homeopatai? Žino. Bet jie pasitelkė savo pagalbai trečią dėsnį.
Vandens atmintis: jei ilgai trankysime molekulę į molekulę, jos apsikeičia savo savybėmis ir prisimena jas. Maža to, tos paslaugios molekulės pasiima tik teigiamus efektus, o štai nuodingo poveikio ne. Labai gražu iš jų pusės. Kaskart skiedžiant kavą vandens talpos yra gerai pakratomos, tad pabaigoje vanduo turi kavos poveikį miegui, bet nebeturi kartumo, rėmens graužimą sukeliančio ir šlapimą varančio efekto.
Neseniai vienas europarlamentaras aiškino apie struktūrizuotą vandenį, o homeopatai turi vandenį su atminties funkcija. Kaip Geitsas su Musku dar nepanaudojo vandenynų kaip duomenų talpyklos – nesuprantu.
Kodėl tada parduoda, jei neveikia? Visų pirma, parduoda ne visi. Italija, Prancūzija, Kanada vienaip ar kitaip apriboja homeopatijos kaip veiksmingo vaisto pozicionavimą. Australai drąsiai ją vadina pseudomokslu. Jie yra parduodami kaip maisto papildai, kuriems nereikia jokių įrodymų. nes veiksmingumo įrodymų ir nėra. Mūsų šalyje tam, kad būtų apskaitytos abejotinos paslaugos, akreditacijos tarnyba išdavė licencijas asmenims su virbalais ir magnetukais, ir šarlatanų nebegalima vadinti šarlatanais, nes jie tapo licencijuoti šarlatanai.
Todėl vaistinėje Jūs galite nupirkti brangių „vaistų“ – cukraus, ant kurio užlašinta laukinių ančių kepenų ir širdelių tirpalo. Tirpalo, kuris buvo praskiestas vandeniu santykiu 1:1000 net 200 kartų. Vienintelė laukinė antis, paaukojusi savo vidaus organus, užtikrino žirnelių kiekį, kurio užteks dar ir mūsų vaikų vaikams. Nes jei kepenėlės svėrė bent 100 gramų, bus pagaminta bent 200 tonų stebuklingo cukraus.
„Bet kažkam padėjo!“ Padėjo ir padės. Placebas veiksmingas apie 30-40 procentų. Ypač, kai kalbame apie ligos simptomus. Todėl ir toliau mamos pirks cukrų ir maitins juo vaikus, kad tie nustotų sloguoti, ir bus įsitikinusios, kad padėjo ta laukinė antis. Aš dar siūlau prezidento portretą ant sienos pakabinti – toks pat efektas. Tik jei tėčiui skaudės dantį, ar mama išdrįs jam pasiūlyti homeopatinį vaistą nuo skausmo ir nemigos – kakavos sviesto į užpakaliuką kas šešias valandas?
„Kodėl brangiai kainuoja?“ Dėl tos pačios priežasties: kuo brangesnis vaistas, tuo geresnis placebo efektas. Bet geriau už tuos pinigus nupirkite vaikui vaisių ir skanių daržovių, kasdien po dvi ledų porcijas, o tėveliui – dantų higienos procedūrą.
Nepainiokime homeopatijos su natūralia medicina ir su žoliniais vaistais. Žolelės turi neabejotiną poveikį organizmui, kaip ir turi neabejotiną pašalinį poveikį. Homeopatiniai vaistai vienintelį pašalinį poveikį turi Jūsų kišenei. Taip, tai yra išskirtinai saugūs vaistai ir todėl net jais apsinuodijus niekas Jums skrandžio neplaus ir ligoninėje nepaliks. Nors šioks toks pliusas.
Lietuvoje nuo seno nemėgo homeopatijos. Netikite? Prisiminkite seną gerą tautos posakį: „Ką tu man čia skiedi?“ Tad neskieskite mums vaistų ir neerzinkite melagienomis. Neatradinėkime naujų „gydymosi“ būdų, geriau arbatos išgerkite – bus daugiau naudos.