– Vienas iš dažnų teiginių yra tas, jog inkstų akmenligei didelę įtaką daro genetika ir nesvarbu, ką vartotum ir ką gertum, jei lemta, tai lemta.
– Yra tiesos. Pastebėta, kad jei operuojame žmogų su akmenlige ir skiriame jam gydymą, o jo giminėje jau yra akmenligės atvejų, akmenligė jam vis tiek atsinaujina. Atlikta daug tyrimų ir žinoma, kad yra tam tikri genai, kurie atsakingi už akmenų susiformavimą.
– Kaip pasireiškia inkstų akmenligė? Pacientai dažnai nugaros apačios skausmą sieja su akmenlige. Ar tai yra vienintelis ir būdingas akmenligei simptomas?
– Tikrai labai dažnai pas mane ateina pacientai, kuriems skauda nugarą, ir sako, kad skauda inkstus. Kai paklausiu, ar tikrai skauda inkstus, o ne nugarą, visi susimąsto. Inkstai neturi nervų, dėl to juos skauda ypač retai, tik tada, kai dirginama parenchima. Ji dirginama tik 2 atvejais – kai būna ūmus inkstų uždegimas ir kai maži akmenligės akmenukai iškrenta iš inksto, papuola į šlapimtakį, užblokuoja šlapimo nutekėjimą, šlapimas kaupiasi inkste, inkstas pučiasi, dėl to pradeda skaudėti. Bet toks skausmas yra staigus ir stiprus. Diskomfortas nugaroje, nenuolatinis skausmas – dažniausiai tai yra neuralginis skausmas. Tarp šonkaulių praeina labai daug nervų, kurie yra gana jautrūs. Jie gali reaguoti į įvairius dirgiklius. Akmenys inkstuose neturi skausmų. Puntukas gali pas mus gulėti inkste – kol šlapimas laisvai nutekės iš inksto, skausmo nejausime, tuo labiau nejausime akmenų.
– Tai iš esmės, kol jis guli savo vietoje ir nieko nedirgina, viskas gerai. Bet kai tik bando užimti kitą vietą, gali sukelti skausmą. Ir iš tiesų, 9 iš 10 pacientų, kuriems skauda kažką juosmenyje ar inkstų vietoje, skauda dėl nugaros problemų, o ne dėl vidinių organų. Bet kaip išvengti šios ligos? Vienas iš teiginių yra gerti labai daug vandens. Taip pat kalbama ir apie alaus gėrimą, nes dažnai lakstai į tualetą ir visus akmenis „išplauni“.
– Kai pas mane ateina pacientas su nedidele inkstų akmenlige ir matau, kad akmenį galime pašalinti su vaistais, skysčiai padeda jį išvaryti. Skysčių vartojimas sukelia inkstų funkcijos pagreitėjimą, sustiprėjimą. Dėl to šlapimas inkste cirkuliuoja ir būna mažesnės sąlygos susiformuoti akmenims. Labai dažnai manęs klausia, kiek vartoti skysčių. Yra tam tikros formulės, kaip galima apskaičiuoti reikiamą vandens normą. Tačiau, jei žmogaus inkstai sveiki, jie visą perteklių vandens pašalins. Jei inkstai yra nesveiki, yra inkstų nepakankamumas, vandens vartojimą reikėtų riboti. Man yra 38 metai, sveriu apie 70 kg, tai turėčiau išgerti apie 2,5 l paprasto negazuoto vandens. Dėl alaus – tai yra alkoholis. Taip, priversime inkstus greičiau gaminti šlapimą, bet pakenksime kitiems organams. Dėl to tikrai nerekomenduočiau gydyti akmenligę alumi.
– Kalbant apie profilaktiką – minėjote, kad gerti reikia negazuotą vandenį. Ar rūgštingumas ir šarmingumas yra svarbus? Nes vėlgi, vienas iš teiginių yra tai, kad reikia gerti vandenį su citrina, nes kuo daugiau rūgščių, tuo daugiau ištirpinsi galimų akmenų.
– Skysčiai yra tik paprastas negazuotas vanduo arba arbata be cukraus. Visi kiti skysčiai jau yra maistas. Kava šlapimo pūslę sudirgina labai stipriai, dėl to būna labai dažnas noras šlapintis. Gazuoti gėrimai taip pat sudirgina šlapimo takus, tad pacientams, kurie turi inkstų problemas, gazuotų gėrimų gerti tikrai nerekomenduojama. Pastebėta, kad po jų vartojimo lėtėja inkstų funkcija. Kiek kiti skysčiai stabdo akmenų susiformavimą, vis dar yra įvairių klausimų.
Organizme gali formuotis apie 8 rūšis skirtingų akmenų. Kokį vartoti skystį ar maistą, mes iš tikrųjų galėtume pasakyti tik tada, jei ištirtume akmenį, pažiūrėtume, kokia jo cheminė sudėtis. Tik tada galėčiau pasakyti, ar galima vartoti pieną, špinatus ir kokius nors skysčius. Pavojinga vartoti daug vandens su citrina, nes gali susiformuoti visai kitokios sudėties akmenys. Yra daugybė pavyzdžių, kai žmogus vartoja be galo daug vandens su citrina ir jam susiformuoja akmenys.
– Kiek seniau turėjome ir susidariusius akmenis dėl aspirino, nors tai yra labai rūgštinė medžiaga. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų vengti ir pieno, nes, neva, kažkas susidarys iš kalcio. Bet mano klausimas yra toks – ar būtinai reikia sulaukti akmenligės priepuolio, ar galima padaryti šlapimo tyrimą, nustatyti druskas ir skirti profilaktiką?
– Profilaktinio gydymo tikrai nėra. Vienintelė profilaktika – skysčių vartojimas. Jei turime akmenis, tai juos reikia ištraukti operaciniu būdu. Žoliniai preparatai gali padėti išvengti tik vienos rūšies akmenų.
– Yra dar vienas liaudies nurodomas būdas – reikia prisigerti daug skysčių ir atsistoti kniūbsčiam, kad sėdimoji dalis būtų aukščiau, tada viskas stebuklingai išteka.
– Negaliu ginčytis, mokslas sako ką kitą, bet yra žmonių su įvairiomis patirtimis. Mes akmenis bandome skaidyti pavertus pacientą, kad galva būtų apačioje ir kad akmenukui būtų didesnė tikimybė iškristi. Savo pacientams visada rekomenduoju gerti kuo daugiau skysčių, išgerti vaistų nuo skausmo, kad inkstas nebūtų suspaustas spazmų, atsigulti į karštą vonią ir po to pasišlapinti. Dažnai smulkūs akmenukai net ir iškrenta. Tai tokia būtų pirmoji pagalba. Bet jei akmenukas didesnis, jis tiesiog negali praeiti pro siaurą šlapimtakį ir jis neiškris.
– Aš iš greitosios laikų dar galiu pridėti ir trečią būdą – tai yra atsisėsti į labai seną automobilį, kuriame beveik nėra amortizatorių, ir važinėti nelygiu keliu. Tai pakankamai drastiškas, bet labai gerai akmenis išvarantis būdas.
– Taip, yra tiesos. Kai matome, kad paciento šlapimtakyje yra mažas akmenukas ir yra prie pat išėjimo, atliekame pulsų terapiją. Paguldome pacientą ant specialaus pagrindo ir ten vyksta vibracija. Nuo tos mechaninės vibracijos yra atvejų, kai akmenukai ir iškrenta.
– Taigi, iš dalies inkstų akmenligė atsiranda dėl genetikos ir niekur nuo to nepabėgsime, sužinoti recepto, ką valgyti ir ką gerti, iki pirmo priepuolio, iš esmės, neįmanoma, tačiau bet kuriuo atveju ta pati taisyklė padeda, kaip ir prieš daugelį ligų – kuo daugiau vandens ir kuo daugiau fizinio aktyvumo. Likite sveiki.