Pasak V. Traškaitės-Juškevičienės, kalbant apie pacientų saugą, visada iš pradžių galvojama, kaip jiems nepakenkti. Tačiau pakenkimo atvejų tikrai būna. Pavyzdžiui, kai pacientui suleidžiama ne ta dozė ar paskiriami ne tie vaistai.
„Su medikamentų skyrimu susijusios klaidos yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Būtent šioms klaidoms skirta pacientų saugos diena. Problema šiaip yra didelė, nes išskiriama net 11 skirtingų nelaimingų atsitikimų rūšių, kas gali nutikti pacientams sveikatos priežiūros sistemoje, ir kam galima užkirsti kelią“, – sakė pašnekovė.
Pacientų saugos įvykiai, pasak pašnekovės, registruojami trimis etapais. Visų pirma, lokaliai – skyriuje, tada informacija renkama įstaigos lygmeniu ir paskutinis lygmuo yra valstybinės institucijos.
„Pirmiausia toks įvykis yra registruojamas, apie jį turi būti pranešama. Tada turi būti išsiaiškinama, kodėl tai įvyko, ir užkertamas kelias, kad tai daugiau nepasikartotų. O pačiam pacientui, jei padaroma žala, yra suformuojama žalos atlyginimo komisija, kur pacientai kreipiasi ir žala jiems gali būti atlyginama“, – kalbėjo V. Traškaitė-Juškevičienė.
Pats didžiausias iššūkis, pasak gydytojos, yra ištraukti nelaimingus įvykius iš šešėlio.
„Kad gydytojai, slaugytojai ar kiti darbuotojai apie juos praneštų. Kodėl taip nevyksta – nes, žinoma, yra baimė, nepasitikėjimas, nežinojimas, kas bus toliau. Pačiam medikui sunku prisipažinti, kas kažkas nutiko ne taip. Todėl įvykiams pranešti turi būti garantuojama ir anoniminė registracija“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Gydytoja pabrėžia, kad dažniausiai klaidos įvyksta ne dėl medikų, o dėl sisteminių kliūčių. Todėl reikia sukurti tokią sistemą, kuri užkirstų kelią klaidoms.
„Nėra kaltas vienas gydytojas ar slaugytojas, kuris kažką padarė. Yra ir sisteminiai dalykai. Ir tiesiog taip išėjo, kad sistemos spraga, kuri leido klaidai įvykti, pakliuvo tam gydytojui ar slaugytojui. Skatinčiau ir kitus tuo keliu eiti, nes išaiškinus vieną žmogų, jį nubaudus, pritaikius sankcijas, ta spraga sistemoje nėra pataisoma, ir tas pats gali pasikartoti kitiems darbuotojams“, – sakė V. Traškaitė-Juškevičienė.
Todėl radus klaidas reikia ne bausti ir drausminti, tačiau skatinti medikus registruoti, pranešti apie nelaimingus įvykius.
„Tuo metu bausdami, engdami žmones, atimdami licencijas tik tam kartui nubausime žmogų, bet klaida liks neištaisyta“, – kalbėjo pašnekovė.
Jei pacientas susidūrė su padaryta klaida, jis gali parašyti oficialų raštą į gydymo įstaigą. Ji turėtų išanalizuoti šį įvykį ir pateikti atsakymą. Jei atsakymas paciento netenkina, žmogus gali kreiptis į pacientų žalos komisiją.
Kauno klinikų surengtoje spaudos konferencijoje „Saugus medikas – saugus pacientas“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė pritarė, kad visuomenėje svarbu kelti medikų savijautos klausimą.
„Apie gerą darbuotojų savijautą turime kalbėti ne tik gydymo įstaigose, bet ir visuomenėje. Mes visi – valstybė, gydymo įstaigų, jų padalinių vadovai – esame atsakingi, kad medikai, padėdami kitiems, ir patys gautų pagalbą, – kalbėjo ji. – Žinoma, padėti sau gali ir patys medikai. Noriu padrąsinti nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, nes tai vienas iš būdų sumažinti nerimą, stresą, perdegimo jausmą bei pasijusti geriau.“
Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir tarptautinės pacientų saugos konferencijos „Pacientų sauga Kauno klinikose“ organizatorė Vilma Traškaitė-Juškevičienė pridūrė, kad psichologinis mediko saugumas turi didelę įtaką ir pacientų saugai.
„Tik gerai darbo vietoje besijaučiantis darbuotojas gali parodyti geriausius rezultatus ir suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas kiekvienam pacientui. Nuovargis, stresas, didelis darbo krūvis ir kiti su psichologiniu saugumu susiję klausimai kelia grėsmę ne tik darbuotojų, bet ir pacientų gerovei. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria medikai, jie stengiasi suteikti pačias geriausias ir kokybiškiausias sveikatos priežiūros paslaugas savo pacientams. Todėl labai svarbu atpažinti, suprasti ir padėti išspręsti medikams kylančias psichologines problemas darbo vietoje taip atliepiant tiek medikų, tiek pacientų interesus ir poreikius“, – pabrėžia V. Traškaitė-Juškevičienė.