– Lietuvoje turime tą endeminę problemą – skydliaukės ligas. Kas dėl to kaltas, vanduo, kuriame trūksta jodo, ar visgi genetika?
– Skydliaukė yra vienas pagrindinių žmogaus organų, tai yra išminties, grožio, sveikatos liauka, kuri yra labai svarbi. Jos hormonų gamybai labai svarbus yra jodas, geležis, selenas ir bendra savijauta, nes streso hormonai daro įtaką skydliaukės veiklai. Todėl sakyti, kad tik jodo reikia, kad skydliaukė tinkamai veiktų, yra netiesa. Bet jei turime suderintą organizmą, kai veikia visi mikroelementai, ji taip pat veiks gerai.
– Kiekvienais metais rekomenduoju pacientėms kartu su geležies atsargų tyrimu pasidaryti ir skydliaukės tyrimą. Ar elgiuosi gerai ar tik švaistau pacienčių ir pacientų pinigus?
– Norėčiau, kad didžioji dalis mano pacientų būtų jūsų pacientai. Skydliaukės veikla gali keistis, nes tai labai dinaminis, priklausantis nuo įvairių aplinkos veiksnių organas. Todėl ištirti kiekvienais metais skydliaukės veiklą yra protinga, ypač, jei žmogus patyrė daug streso, išgyvenimų, kokių nors ligų. Tad tirti skydliaukę tikrai reikia nors kartą per metus.
– Bet ar užtenka tik kraujo tyrimo? Gal yra kitų būdų? Pavyzdžiui, ką nors užčiuopti kakle. Nes kraujo tyrimas parodo viso labo tik skydliaukės funkciją.
– Labai dažnai sakome, kad vertindami skydliaukę vertiname jos grožį. Vienas iš tyrimų, kuris įvertina skydliaukės veiklą, yra hormonai. O grožiui įvertinti atliekame ultragarsinį tyrimą. Jei matome, kad yra pakitimų, galime daryti biopsiją, skenogramą ir tokiu būdu nustatyti diagnozę bei kaip gydyti.
– Bet rutininis tyrimas tai būtų kraujo tyrimas ir echoskopija.
– Taip.
– Kaip dažnai atlikti tokius tyrimus? Ar kasmet, ar kai pasikeičia organizmo būklė, pavyzdžiui, per nėštumą ir po jo, per menopauzę? Ar kas kažkiek metų?
– Šeimos gydytojo norma nurodo, kad kiekvienam pacientui galima šį tyrimą atlikti vieną kartą per metus. Tai tikrai labai geras sprendimas ir tyrimas kasmet būtų dovana ir pacientui, ir gydytojui, nes galima anksti nustatyti ligos pakitimą. Jei randama padidėjusi skydliaukė, mazgeliai ar lėtinis autoimuninis uždegimas, gydytojas sprendžia, kaip dažnai reikia pacientą stebėti.
– Su skydliaukės tyrimais nėra viskas taip paprasta, nes ligonių kasos nenumato profilaktinių skydliaukės tyrimų ir tyrimą atliekame tuo metu, kai jau įtariame sutrikimą. Bet yra dar vienas tyrimas – antikūnai prieš skydliaukę, kai mūsų pačių organizmas kovoja prieš skydliaukę. Ir tada, radus tokius antikūnus, ar jau vienareikšmiškai yra liga ir reikia kažką daryti, ar užtenka stebėjimo?
– Dažnai būna taip, kad turint lėtinį autoimuninį tiroiditą būna padidėję antikūnai. Tada žmogus labai išsigąsta. Jei normos ribos yra nuo 5 iki 35, tyrimas rodo 200 kartų didesnį rodiklį. Tada žmogus skambina gydytojui ir klausia, ką tai reiškia. Iš tiesų, tokiu atveju reikia įvertinti, kokie yra hormonų tyrimai. Jei jie geri, tokį pacientą stebime ir žiūrime, kas bus toliau su skydliauke. Vieniems ji tampa labai aktyvi, o kitiems lėtėja ir tenka vartoti hormonus. Tačiau vieno tyrimo neužtenka – dėl to visada pacientėms, kurios turi padidėjusius antikūnus, siūlau įvertinti geležies atsargas ir pažiūrėti, ar nėra sunkinančių aplinkybių – geležies stokos. Pacientes, kurios turi padidėjusius antikūnus, tikrai reikia dažnai stebėti. Bet jei vieną kartą radote padidėjusius antikūnus, mano nuoširdus patarimas, nebekartokite šio tyrimo, nes antikūnai visada bus padidėję ir kaskart jus vis gąsdins.
– Grįžtant prie mano pirmo klausimo – kaip yra su skydliaukės genetika? Jei mano tėčiui ar mamai taip buvo, aš irgi pasmerktas turėti blogą jos funkciją?
– Nė vienas nesame pasmerkti, bet žymiai didesnė tikimybė, kad turėsime skydliaukės pakitimą. Šiuo atveju profilaktika ypač svarbi, dar labiau tiems, kurie giminėje turi artimųjų, kurie serga lėtiniais autoimuniniais skydliaukės sutrikimais, vadinamuoju autoimuniniu tiroiditu. Bet jei nuo vaikystės vartosime pakankamai jodo, vengsime streso, tai tikimybė, kad mazgai nesusiformuos, yra pakankamai didelė. Didžioji dalis dabar suaugusių žmonių, kurie yra vidutinio amžiaus ar vyresni, jiems mazgai atsirado dėl to, kad trūko jodo. Lietuva yra endeminė zona, turime dirvožemį, kuriame natūraliai jodo nėra. Jei jo negauname su maistu, skydliaukė badauja. Dėl to gali atsirasti mazgai, lėtinis tiroiditas, įvairūs kiti pakitimai.
– Pereiname prie mano mėgstamiausios dalies, tai yra mitai apie skydliaukę. Pirmas – jei pakankamai vartosime jodo, niekada jokių skydliaukės problemų nebus.
– Netiesa, nes gali atsirasti problemų. Svarbu, kaip vartojame jodą. Jei vartojame joduotą druską, bet laikome ją atvirai, pakelis atidarytas daugiau kaip 3 mėnesius, jodas išgaruoja ir vartojame tiesiog druską. Jei žmogus nevalgo duonos ir pieno produktų, yra veganas, jodo taip pat negauna, jei nevartoja papildomai.
– Jei žmogus stambus, o kaulai nėra platūs, reiškia, kalta skydliaukė.
– Mitas. Viskas priklauso nuo to, ką valgome, kiek medžiagų gauname ir truputį priklauso nuo medžiagų apykaitos, kurią šiek tiek reguliuoja skydliaukė.
– Jei turi dideles akis, turi problemų su skydliauke.
– Gali būti, bet gal esate įsimylėjęs – tada akys irgi plečiasi.
– Jei nėra gūžio, jokių problemų su skydliauke nėra.
– Šiuo metu mes vis dar stokojame jodo ir atliktas tyrimas parodė, kad mūsų populiacijai vis dar trūksta jodo. Tačiau jo turime tiek, kad gūžys nesivystytų. Kartais tik echoskopijos metu galime pamatyti, kad pakitimai šioje liaukoje jau yra akivaizdūs. Todėl išorinis vaizdas šiuo atveju gali ir apgauti.
– Dėl plaukų slinkimo irgi kalta skydliaukė.
– Gali būti, bet ne visada. Kaip ir minėjau, visada reikia atlikti kitus tyrimus ir pažiūrėti, ar plaukų slinkimui neturi įtakos geležies stoka.
– Apskritai skydliaukės problemos yra vidutinio amžiaus moterų problema ir jauni vyrai, vaikai tokių problemų neturi.
– Gali turėti visi, pradedant nuo naujagimių ir baigiant vyresnio amžiaus žmonėmis, ypač tais, kurie vartojo vaistus dėl širdies ligų ar psichikos problemų.
– Skydliaukė ne seksistė, gali kirsti abiem lytims. Dar vienas – jei randame mazgelį skydliaukėje, jį reikia pjauti, nes tikrai pasidarys vėžys.
– Tikrai ne. Nedidelė dalis mazgų tampa vėžiu ir dažniausia vėžio forma yra paprasta. Skydliaukės vėžys yra viena iš lengviausių skydliaukės formų, ją pašalinus žmogus jaučiasi gerai, nebūna nei metastazių, nei blogų pasekmių.
– Kai kurie hormonus pradeda gerti be paskyrimo, kad pagerintų savijautą, svorį ir nuotaiką.
– Siūlyčiau paieškoti kitų geros savijautos kėlimo būdų, jų yra įvairių – fizinis aktyvumas, bendravimas, teisinga mityba. Vartojami skydliaukės hormonai be paskyrimo gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, tada atsiras prakaitavimas, rankų drebulys. Vaistai skiriami tik tada, kai juos reikia gerti. Jei jie paskiriami, būtinai reikia vartoti valandą prieš valgį, o kavą gerkite ne anksčiau nei praėjus pusantros valandos po tabletės.
– Ar tiesa, kad visus skydliaukės sutrikimus galima sureguliuoti tik su maistu, tai yra: ciberžolė, jūrų dumbliai, austrės, kokosų aliejus, kalendrų sėklos, obuolių actas ir omega–3 riebiosios rūgštys?
– Žuvų taukai yra labai sveika, bet ten jodo nėra. Tik liesojoje žuvies dalyje yra kaupiamas jodas. Jūros žuvys yra vienas iš jodo šaltinių, bet jas reikėtų atsargiai vartoti vaikams ir nėščiosioms dėl užterštumo ir sunkiųjų metalų. Obuolių actas, ciberžolė nepadės, tokių duomenų nėra. Jūros kopūstai, joduota druska, duona, pienas yra geri jodo šaltiniai ir jie duoda didelę naudą organizmui.