„Fizinis krūvis yra labai naudingas. Matome, kad visuomenė aktyvėja ir tai gera tendencija. Tačiau kai žmogus nepasiruošęs vienokiai ar kitokiai fizinei veiklai, jis gali susidurti su vienokiais ar kitokiais sveikatos sutrikimais. Fiziniam krūviui galioja bendras adaptacinis sindromas – žmogaus organizmas, veikiamas bet kokio fizinio krūvio, reaguoja taip, tarsi veikiamas bet kokio kito stresoriaus. Visos organizmo sistemos yra sužadinamos. Stresoriui veikiant tam tikrą laiką, organizmas galiausiai adaptuojasi ir gali dirbti be didesnio nuovargio“, - tiesioginėje DELFI konferencijoje pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g., Vilniuje, sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.
Su paprastu automobiliu nevažiuojame tiesiai į lenktynių trasą, tad ir sportuoti turėtume pradėti įvertinę individualius savo pajėgumus.
„Norintys pagerinti sveikatą, turi įveikti šiuos komponentus – širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermę, lankstumą, raumenų jėgą bei reguliuoti kūno sudėtį. Teko matyti daug gražių, ištreniruotų sportininkų kūnų, tačiau jiems, pavyzdžiui, stinga ištvermės“, - pripažįsta K. Linkus.
Ką daryti? Pirmiausia gydytojas pataria netingėti ir sportuoti mažiausiai tris kartus per savaitę, pasiekiant vidutinį intensyvumą. Tačiau jei norite gerinti sveikatos būklę, taisyti sveikatos sutrikimus – fiziškai aktyvūs turite būti kiekvieną dieną.
Tiesa, jei krūvis per didelis ar trunka per ilgai, prasideda bėdos – raumenų, raiščių, sausgyslių pažeidimai, sąnarių išnirimai ar net kaulų lūžiai. Plačiau apie traumas ir kaip jų išvengti – vaizdo reportaže.