Dažna moteris pas ginekologą apsilanko tik tada, kai pajunta kokį nors simptomą. Štai, kraujavimas iš makšties ne menstruacijų metu (tarp menstruacijų, lytinių santykių metu arba po jų, bet kada, jei jums yra menopauzė), nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, nemalonus jausmas lytinių santykių metu gali būti gimdos kaklelio vėžio požymiai, bet juos gali sukelti ir begalė kitų priežasčių.
Onkoginekologų teigimu, jei vėžys jau išsiduoda simptomiškai, liga būna pažengusi, o norint pasiekti geriausių rezultatų reikia siekti aptikti ne vėžį, o ikivėžinius pokyčius – tokiu būdu galima visiškai išvengti onkologinės ligos.
Kol kas Lietuvai sekasi prastai – kasmet iki 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Ir nors prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Kaip parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai, programoje nedalyvavo didelė dalis mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio. Dar daugiau – iš jų net 71 proc. nebuvo pakviestos rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas.
Laidoje „DELFI diena“ Nacionalinio vėžio instituto gydytoja ginekologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė ir medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė atsakė į skaitytojų klausimus ir daugiau papasakojo apie įvairius onkoginekologinius susirgimus.
– Su kokiomis situacijomis jūs susiduriate kasdien? Ar moterys per retai lankosi pas ginekologus?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Mes turime dalį moterų, kurios visada reguliariai lankosi pas ginekologą, bet yra dalis žmonių, kurie kreipiasi į ginekologą tik tada, kai pajaučia simptomus ir tiesiog nebegali vykdyti įprastinės veiklos. Iš gimdos kaklelio tyrimų programos matome, kad moterys tikrai nepakankamai dažnai lankosi pas ginekologą. Daugelis susirgimų, kurių galime išvengti arba kuriuos galėtume surasti daug lengviau, o taip pat ir lengviau pagydyti, mes nustatome per vėlai, dėl to labai gaila.
– Ginekologinis vėžys – tai apima ne tik gimdos kaklelį. Ar galite papasakoti bendrai, kokios tai onkologinės ligos – agresyvios, greit plintančios, ar žinomi visi rizikos faktoriai?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Vėžys yra tokia liga, kurios etiologija tikrai nėra visiškai aiški. Konkrečiai gimdos kaklelio vėžys turi aiškiai apibrėžtą ir įrodytą priežastį, tai yra žmogaus papilomos viruso ilgalaikė infekcija. Kitos onkoginekologinės ligos: kiaušidžių vėžys, gimdos vėžys, išorinių organų vėžys, tai yra kiekviena atskira liga, kuri turi savo rizikos veiksnius, tačiau jie nėra labai specifiniai, kad mes galėtume labai aiškiai juos apibrėžti.
Skaitytojų klausimai:
– Iki kokio amžiaus galima vartoti kontraceptines tabletes?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Tai yra individualus klausimas kiekvienai moteriai. Ne tik amžius riboja kontraceptinių tablečių vartojimą, kadangi tai priklauso, koks tikslas yra vartojimo. Kontraceptinės tabletės vartojamos ne tik siekiant apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Kiekvienai moteriai yra įvertinami rizikos veiksniai ir rekomenduojama juos vartoti arba ne, o bendrąja prasme nerekomenduojama vartoti daugiau negu dešimt metų, nes tai jau tampa rizikos veiksniu kai kuriems onkologiniams susirgimams, pavyzdžiui, krūties vėžiui.
– Ar menstruacinė taurelė gali kaip nors pakenkti ir sudaryti sąlygas nereikalingų darinių formavimuisi?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Teisingai vartojama – tikrai ne, nebent būtų pagaminta iš nesaugių medžiagų, nes gamintojai yra įvairūs.
– Ką manote apie skiepą nuo ŽPV? Ar rekomenduotina skiepytis moteriai?
– Živilė Gudlevičienė: Aš esu mokslininkė ir nagrinėjau žmogaus papilomos virusą ir susirgimus, tai praktiškai tyrimai buvo inicijuoti todėl, kad iš jų gimė vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso idėja. Žinoma, ši vakcina pirmiausia padeda nuo žmogaus apsikrėtimo žmogaus papilomos virusu, o su tuo susijęs ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymas ir kitos ligos. Kitaip sakant, tikrai rekomenduojama skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso.
– Kokie saugiausi vaistai 20 metu merginai nuo endometriozės? Ar visą gyvenimą juos reikės gerti?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Šis klausimas yra gana asmeniškas. Apie šią ligą galėtume kalbėti valandą vien tam, kad su ja susipažintume. Tai yra nepiktybinė liga. Manau, kad šiam žmogui, kuris klausia, reikėtų apsilankyti pas savo ginekologą ir užduoti asmeniškus klausimus.
– Ar karpų virusas išnaikinamas?
– Živilė Gudlevičienė: Kadangi tai yra tas pats žmogaus papilomos virusas, tik kitoks jo potipis, tai teorija rodo, kad virusas gyvena ląstelėse ir net įvairūs paties karpų gydymai paties viruso gali ir neišnaikinti . Jis gali tūnoti ir toliau įvairiuose odos sluoksniuose, o sulaukus kažkokių nepatenkinamų sąlygų, sumažėjus atsparumui, tos karpos gali vėl pasirodyti.
– Ar reikalingas šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimas atlikti skystųjų terpių gimdos kaklelio citologinį tyrimą? Ar tikslinga šį tyrimą daryti?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Skystųjų terpių gimdos citologinis tyrimas yra šiek tiek kitokiu metodu atliekamas įprastinis citologinis tyrimas. Jam siuntimo nereikia, jį daryti ar nedaryti nusprendžia ginekologas. O jeigu pati moteris aktyviai reikalauja atlikti šį tyrimą, tai už tokį tyrimą jai tenka mokėti.
– Ar galiu skiepytis nuo ŽPV, jei man 36 metai, jei jau du kartus buvo rasti ŽPV trys skirtingi tipai? Šiai dienai tyrimai ŽPV tipų neaptiko. Girdėjau, kad nesaugu skiepytis vyresnėms nei 27 metų moterims.
– Živilė Gudlevičienė: Kadangi moteris jau buvo infekuota žmogaus papilomos virusu, šios vakcinos, kurios dabar naudojamos, yra profilaktinės. Jos apsaugo nuo papilomos viruso patekimo į organizmą, jos neišgydys jau esamos infekcijos. Kalbant apie saugumą, tai iš tikrųjų yra saugi vakcina, kad skiepytis vyresnėms moterims nesaugu – tokių duomenų tikrai nėra.
– Mano mama 45 m. susirgo gimdos sarkoma ir mirė. Ar man tikslinga tirtis pas genetikus? Galbūt šalinti gimdą (vaikus jau pagimdžiau).
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Nėra įrodyta, kad sarkoma yra paveldimas susirgimas, tačiau esant tokiam susirgimui, tikrai rekomenduotina reguliari ginekologo patikra. O jeigu būtų kažkokie įtartini pakitimai, tuomet galima ir operacija, tačiau būtina konsultacija su ginekologu.
– Ar Lietuvoje vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio gali pasiskiepyti abu partneriai?
– Živilė Gudlevičienė: Taip, iš tiesų nėra jokių kontraindikacijų – skiepytis vyrui ar moteriai. Bet yra tam tikras laikas, nes vakcina sukurta jauno amžiaus tiek berniukams, tiek mergaitėms iki pirmųjų lytinių santykių pradžios, kol organizmas dar nėra užsikrėtęs žmogaus papilomos virusu.
– Ar sergant krūties vėžiu visais atvejais būtina šalinti gimdą ir kiaušides?
– Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė: Tikrai ne. Šis klausimas galbūt galėjo kilti iš seniau buvusių tradicijų, kol mes neturėjome hormonų terapijos, kai dažnai po krūties vėžio nustatymo ir gydymo būdavo rekomenduojama šalinti kiaušides dėl to, kad kiaušidės gamina moteriškus hormonus ir jų buvimas gali skatinti krūties vėžio ląstelių dauginimąsi, bet šiuo metu tai sprendžiama individualiai, tokia operacija rekomenduojama toms moterims, kurios turi genetinį paveldėjimą, padidėjusią riziką susirgti kiaušidžių vėžiu.
Visą interviu žiūrėkite DELFI laidoje.