Kodėl Lietuva tokiu neigiamu rodikliu išsiveržė į priekį Europoje, ar erkės bus aktyvios ir rudenį ir kaip apsisaugoti – pokalbis DELFI laidoje „Sveikatos receptas" su ULAC medicinos entomologe Milda Žygutiene.
Nėra nei vienos Lietuvos vietos, kurioje nebūtų erkių
„Ligos, kuriose dalyvauja gamta, šiuo atveju z erkės, turi tendenciją keistis ir „banguoti“, t.y. sergamumas jomis tai pakyla, tai nukrenta. 2016 metais turėjome vieną didžiausių sergamumų mūsų istorijoje, tada dvejus metus mažiau ir šiais metais vėl daugiau. Tad suprantama, kad nei vienas nesame apsaugoti“, – sakė M. Žygutienė.
Erkių yra visur, ne tik miškuose, tačiau ir pievose, parkuose. Pasak pašnekovės, nors tai daugumai žinoma, žmonės vis tiek nesiskiepija.
„Šiems gyviams mūsų gamtoje labai geros sąlygos veistis, todėl jų yra itin daug. Galvoti, kad dėl klimato kaitos jų pamažės, dar labai anksti, todėl skiepytis yra viena iš efektyviausių išeičių.
Daugiausiai erkių sukeltų ligų šiais metais užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Net ir neaukštoje žolėje gali būti erkių, mat jei prieš tai ji buvo užaugusi labai didelė ir vėliau nupjauta, visi gyviai galėjo ten pat ir pasilikti. Todėl labai svarbu neleisti pievai užaugti ir nuolat ją šienauti.
„Miestai plečiasi ir artėja prie miškų, tampa tarsi žaliaisiais koridoriais, todėl ir erkių juose daugėja. Nėra nei vieno kampelio Lietuvoje, kur jų nebūtų. Be to, smulkūs žvėreliai, neprižiūrimos katės, paukščiai jas perneša. Taip pat ir su šunimis, jei į juos įsisiurbia ir šeimininkas nepastebi, po kiek laiko ji gali iškristi pati, o jei patelė buvo apvaisinta, ji padeda kiaušinius ir išsivysto nauji gyviai“, – sakė medicinos entomologė.
Įsisiurbus erkiniu encefalitu užsikrėtusiai erkei, kartais būna tokių atvejų, jog dalis žmonių jokių simptomų nepajaučia, nors virusas jų organizme yra. M. Žygutienė sako, kad tokius žmones vadina laimės kūdikiais, nes jie ne tik stebuklingai išvengia baisios ligos, bet ir įgauna imunitetą.
Ištraukti reikia kuo skubiau
„Ką daryti įsisiurbus erkei? Visų pirma, padaryti viską, kad ji neįsisiurbtų. Grįžus iš miško būtinai atidžiai apsižiūrėti, vien nueiti nusiprausti neužteks, nes, jei jau ji įsisiurbė, vanduo jai niekuo nepakenks. Vis dėlto ją sunku pastebėti, kol yra dar maža, todėl neretai žmonės erkės išvis nepamato arba pamato tik tada, kai ji jau būna prisisiurbusi daug kraujo“, – kalbėjo pašnekovė.
Laimo ligos atveju, labai svarbu ištraukti erkę kuo greičiau, nes virusas į organizmą patenka tik per 1-2 paras. Erkinio encefalito atveju tai didelės reikšmės neturi, nes virusas perduodamas labai greitai.
„Nemažai žmonių vyksta į ligonines ir ten laukia, kol jiems medikai ištrauks erkę. Kai ji būna įsisiurbusi tokioje vietoje, kur pats pasiekti negali, o artimųjų neturi – pagalbos reikia. Tačiau kitais atvejais vykti į ligoninę nevertėtų, geriausia būtų tiesiog išsitraukti ją pačiam“, – patarė M. Žygutienė.
Net jei erkė bus ištraukta nesėkmingai ir odoje liks jos straubliukas, tai geriau nei delsti, nes bet kokiu atveju ją ištraukus, infekavimo procesas bus sustabdytas.
„Kai kas vėliau veža jas tirti, tačiau mes to nerekomenduojame, nes bet koks rezultatas netenkina: Laimo ligos galima ir nepastebėti ją tiriant, tačiau tai bus papildomos išlaidos. Iškart tirti kraujo irgi nepatariame, nes, jei erkė buvo užkrėsta, tą kraujo tyrimas parodys ne anksčiau nei po dviejų savaičių“, – sakė M. Žygutienė.
Po erkės įsisiurbimo ir ištraukimo, antras žingsnis turėtų būti savijautos stebėjimas, tai daryti reikėtų apie mėnesį. Taip pat reikia nepamiršti ir įkandimo vietos, svarbu pažiūrėti, ar neatsiranda klaidžiojanti dėmė, kuri yra viena iš Laimo ligos požymių, o tokiu atveju kuo greičiau eiti pas gydytojus.
Erkinio encefalito simptomai yra panašūs į gripo: raumenų, skrandžio, galvos skausmas, prasta savijauta. Juos pajautus taip pat reikia kuo greičiau kreiptis į medikus.
„Laimo liga yra lėtinė, tad po kurio laiko, jos negydant, ji gali pasireikšti įvairiais sutrikimais – kardiologiniais, neurologiniais, artritu. Tokiu atveju ligą susieti su erkės įsisiurbimu labai sudėtinga, be to, pacientas erkės galėjo ir nepastebėti“, – kalbėjo medicinos entomologė.
Pasak pašnekovėms, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, turistams, vykstantiems į Lietuvą, patariama skiepytis nuo erkinio encefalito.
„O mes patys tikime, kad turime kažkokią apsaugą, nes esame vietiniai. Deja, jos neturime. Tą akimirką, kai mama aptinka vaikui erkę, ji tikriausiai bet ką padarytų, kad tik tai nebūtų įvykę. Asmeniškai aš manau, kad jie turėtų būti įtraukti į privalomų skiepų programą, po truputį tai ir yra daroma, galbūt kas nors pasikeis“, – sakė M. Žygutienė.
Gaudyklių efektyvumas – abejotinas
Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva įrengiamos erkių gaudyklės, kurios bus pristatytos didžiausiame sostinės Vingio parke. Iniciatoriai tvirtina, kad erkių populiacijos mažinimas gaudyklėmis yra ekologiškas ir saugus metodas žmonėms, gamtai ir gyvūnams, tačiau mokslininkai efektyvumu abejoja.
Medicinos entomologė sako, kad nors neretai lankosi įvairiuose susitikimuose su kitų šalių specialistais, diskusijos apie erkių gaudykles, kokios dabar yra statomos Vingio parke, nėra girdėjusi.
„Kiek aš žinau, tokios gaudyklės yra naudojamos moksliniams tikslams, bet ne prevencijai. Specialistas, kuris žino jų elgseną, sunkiai suras priežastį, kodėl ji ten išvis turėtų įlipti. Galbūt taip norima atkreipti dėmesį, tai yra sveikintina. Tačiau prevencijai – nemanau, kad tai padės“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Nors vasara jau beveik baigėsi, erkės – ne. Sergamumo pikas tęsiasi dar visą spalio mėnesį, be to, prasideda grybų sezonas, tad įsisiurbimų nemažės.
„Todėl stenkimės apsirengti teisingai ir vaikštant miške jauskime malonumą, o ne baimę. Deja, bet miškas tikrai pavojinga zona, nes vaikštome ilgai ir būtent ten, kur erkėms puiki vieta veistis. Apsiauti reikia aulinius batus, kelnių klešnę aptraukti kojine, rankovės turi būti užsegtos, būtinai nepamiršti galvos apdangalo, nusipurkšti repelentais“, – sakė pašnekovė.
Repelentų sudėtyje turi būti veikliosios medžiagos, pažymėtos raidėmis DEET, jos turėtų būti ne mažiau nei 30-40 proc.
„Jei visi bendrai prižiūrėsime parkus, pievas, pjausime žolę, net ir ten, kur yra takeliai link ežerų ir kitų lankytinų vietų, būsime daug saugesni. Be to, skiepytis dar nevėlu, juk ruošiamės gyventi ir kitais metais“, – patarė M. Žygutienė.
Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":