– Astma jau žinoma nuo senų laikų, rodos, kiekvienas esame apie ją girdėjęs. Tačiau ar galite paaiškinti, kokia tai liga ir kas ją sukelia?
– Taip, astma jau žinoma nuo antikos laikų, tai labai sena liga. Jei paprastai, tai yra kvėpavimo takų uždegiminė liga, kai kvėpavimo takuose vyksta uždegimas. Veikiant alergenams, aplinkoms pokyčiams, net ir nervinei įtampai, įvyksta bronchų spazmas, kuris ir sukelia astmos simptomus. Simptomai yra švilpimas, švokštimas krūtinėje, kosulys. Kartu gali būti ir kitos alerginės ligos, kaip alerginė sloga ar dermatitas. Jei pacientai gydomi teisingai, gali jaustis visiškai sveiki, gyventi normalų gyvenimą. Kai pacientas jaučia simptomus ir nėra tinkamai gydomas, jį pastebi ir aplinkiniai, ir šeimos nariai. Liga su šiuolaikiniu gydymu tikrai gerai valdoma ir žmogus gali gerai jaustis.
– Vien pasaulyje astma serga 300 milijonų žmonių. Kokia situacija Lietuvoje? Ar tiesa, kad sergančiųjų daugėja?
– Vykstant pasauliniams pokyčiams, didėjant aplinkos užterštumui, maisto produktų pokyčiams, astma sergančių žmonių tikrai daugėja. Lietuvoje oficialiais duomenimis yra apie 50 tūkstančių sergančių pacientų. Kai atsirado inhaliaciniai vaistai, ši liga tapo valdoma, tačiau dabar yra kita problema – ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir kitur, pusė šios ligos atvejų yra nevaldomi. O tai lemia ir pacientų elgesys: vaistų nevartojimas arba neteisingas jų vartojimas, paskirto režimo nesilaikymas. Astma yra „banguojanti“ liga, simptomai kartais praeina, pacientas jaučiasi gerai ir vaistų nebevartoja. Dėl to apie pusė ligos atvejų yra nekontroliuojami. Pacientai tiesiog pripranta prie savo tokios būklės, nekreipia dėmesio ir taip gyvena. Vėliau netinkamas gydymas ar negydymas sukelia ilgalaikes pasekmes. Simptomai pasireiškia nebe tik per priepuolius, o nuolat. Visa tai blogina paciento gyvenimo kokybę.
– Ar astma labiau diagnozuojama vaikams, ar gali atsirasti ir vyresniame amžiuje?
– Astma yra skirstoma į ankstyvos pradžios ir vėlyvos. Didžioji dalis diagnozuojama vaikystėje arba iki 18 metų. Kita dalis yra diagnozuojama vyresniems žmonėms. Tokiu atveju liga dažniausiai būna sunkesnės eigos. Prasidėjusi vaikystėje astma niekur nedingsta, simptomai gali sumažėti, dėl to diagnozuojama įvairiame amžiuje. Diagnostika nėra sudėtinga, svarbiausia išsiaiškinti simptomus ir patvirtinti kvėpavimo takų funkcijos tyrimais.
– Nuolatinis mėlynojo inhaliatoriaus naudojimas nėra sveikas, tiesa? Jei daugiau nei 3 kartus per savaitę tenka vartoti šiuos vaistus, liga jau nekontroliuojama?
– Visuomenėje daug kas sieja astmą ir jos gydymą su mėlynuoju inhaliatoriumi. Tai matome ir kino filmuose, ir visos asociatyvios nuotraukos yra su juo. Tačiau astma yra uždegiminė liga ir jos pagrindinis gydymas yra uždegimo slopinimas. Tuo metu mėlynuoju inhaliatoriumi slopiname tik simptomus. Pacientui palengvėja ir jis galvoja, kad čia yra ligos gydymas, bet iš tiesų viso ligos gaisro neužgesiname. Jau įrodyta, kad neslopinant uždegimo, o tik malšinant simptomus, liga nėra kontroliuojama. Jei ji kontroliuojama, inhaliatoriaus nereikia. Kai pacientas jį naudoja dažniau nei 3 kartus per savaitę arba daugiau nei 3 inhaliatorius per metus, liga nėra kontroliuojama. Dėl to žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir peržiūrėti gydymą. Taip pat labai svarbu, kad pacientas teisingai inhaliuotų vaistus. Kuo dažniau naudojamas mėlynasis inhaliatorius, tuo dažnesnis būna mirštamumas, o kuo tvarkingiau naudojami ligą kontroliuojantys vaistai, tuo paciento išeitys yra geresnės. Šis inhaliatorius jau prieš kelerius metus buvo pavadintas mėlynuoju žudiku.
– Ar patys pacientai turi informacijos apie šį inhaliatorių ir vaistus?
– Kai pacientui pirmą kartą nustatoma astma, jam išaiškiname apie vaistus ir mokoma, kokia tai liga, dėl ko ji atsiranda. Išaiškiname, kad svarbiausia slopinti uždegimą ir vengti provokuojančių veiksnių, paaiškiname, kas yra mėlynasis inhaliatorius. Iškart po diagnozės astma pradedama gydyti uždegimą slopinančiais vaistais. Ir kitų specialybių gydytojams pasakojame, kodėl mėlynasis inhaliatorius neturėtų būti paskiriamas lengva ranka.
– Kokie yra naujausi gydymo būdai? Kaip suprantu, liga nepagydoma, bet išvengti mėlynojo inhaliatoriaus tikrai įmanoma.
– Taip, daugumai pacientų ligą tikrai galima kontroliuoti. Tokius pacientus dabar labai retai matome ligoninėje, tai yra ambulatoriniai pacientai. Yra maža dalis, nuo 5 iki 10 proc. pacientų, kurie serga sunkia astma ir kuriems inhaliuojami vaistai net ir didelėmis dozėmis nepadeda. Jiems yra taikoma biologinė terapija, tačiau ir ji ne visiems tinkama. Dar lieka žmonių grupė, kuriems negalima biologinė terapija, dėl tokių žmonių mokslininkai vis dar kuria naujus gydymo būdus.
– Kodėl mirštama dėl astmos?
– Buvo nagrinėtos mirčių dėl astmos priežastys ir pastebėta, kad mirę pacientai daug rečiau nei reikia vartodavo vaistus nuo astmos, mėlynojo inhaliatoriaus naudojimas buvo žymiai didesnis nei saugus, daugiau nei 3 inhaliatoriai per metus. Kai kurie suvartodavo net 10 per metus. Tai rodo, kad jų liga būdavo nekontroliuojama ir sunkus astmos priepuolis baigdavosi mirtimi. Labai liūdna, kad net šiais laikais nuo astmos miršta žmonės.
– O ką daryti, jei žmogus gydosi pagal visus nurodymus, bet astma vis tiek paūmėja? Griebtis inhaliatoriaus ar ne?
– Taip, paūmėjus astmai pacientas gali padaryti du inhaliatoriaus įkvėpimus, jei neefektyvu, tą patį gali pakartoti po 20 minučių. Tačiau, kai simptomai praeina, jam rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
– Taigi, norint kontroliuoti šią ligą, reikia laikytis gydytojo nurodymų, bet ką gali pats žmogus padaryti, koks gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas naudingas?
– Pacientas turi vengti tų rizikos veiksnių, alergenų, aplinkos veiksnių. Taip pat reikia teisingai vartoti vaistus, teisingai įkvėpti, tinkamu režimu. Ir, žinoma, visas įprastas gyvenimo būdas, tinkama mityba, nes antsvoris blogina ligos eigą, fizinis aktyvumas gerina pacientų būklę, o jei negali sportuoti, tai ženklas, kad reikia keisti gydymą.