Laidoje entomologė papasakojo, kodėl Lietuvoje tokios palankios sąlygos erkėms, kokią įtaką joms turėjo itin šilta žiema ir kas padėtų apsisaugoti nuo to, kad į namus neparsineštume erkutės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pernai informavo, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.).
Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.). EE dažniausiai sirgo 45–64 metų žmonės (sergamumo rodiklis 0,7 atv./ 100 tūkst. gyv.), mažiausias rodiklis buvo stebimas 0–4 metų vaikų grupėje (0,1 atv./ 100 tūkst. gyv.).
Erkės dar nemiega
M. Žygutienės teigimu, erkės dar net neužmigo.
„Su erkėmis jau seniai Lietuva gyvena, todėl čia jokia naujiena, bet tokia šilta žiema – mums visiems naujiena, nes beveik visus metus yra pliusinė temperatūra su mažomis išimtimis. Kalbant apie erkes, labai dažnai klausiama, ar jos pabudo, atsakymas būtų toks – jos dar neužmigo“, – „Delfi“ laidoje sakė specialistė.
Paprastai žiemomis erkės išties būna ramios, žinoma, ne tuomet, kai už lango beveik visą šaltąjį metų laiką – pliusinė temperatūra.
„Jeigu yra šalta arba normali žiema, o dabar jau sunku pasakyti, kaip yra Lietuvoje su žiemomis, tai erkės žiemoja ramybės būsenos. Žinoma, jos tikrai nemiršta, tiesiog sulėtėja gyvybiniai procesai ir jos puikiai sulaukia pavasario, o tos, kurioms pavyko iš rudens pasimaitinti, tampa aktyvesnės pavasarį. Kaip minėjau, jos iki šiol yra aktyvios, bet, kita vertus, tiesa yra tokia, kad ne visos nemiega. Tos, kurios gavo pasimaitinti rudenį, ramiai miega ir laukia to tikrojo pavasario, bet buvo tokių, kurios negavo pasimaitinti, tad jos dar stengiasi visą šį periodą kažkiek ir iš kažkur gauti maisto“, – tikino specialistė.
Galima lengvai nepastebėti įsisiurbusios erkės
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie dažnai miškuose vaikšto su savo augintiniais. Kadangi erkės nemiega, kiekvieną kartą grįžus namo svarbu kruopščiai apsižiūrėti kūną ir drabužius, kad nebūtų prilipusi kokia erkutė.
„Pranašai yra mūsų augintiniai. Šį netipinį sezoną yra buvę atvejų, kai žmonės, išėję pasivaikščioti su šunimis, parsinešdavo erkių. Žinoma, šiuo metų laiku žmogus apsirengęs tinkamai – taip, kaip mes siūlome vasarą būti apsirengusiam. Aišku, erkė galėtų pasikabinti ant rūbų ir ieškoti prieinamos vietos prie kūno, kad galėtų įsisiurbti, bet tai jau – sudėtingas procesas. Tačiau to atmesti negalime.
Kitas dalykas – šiuo metu dauguma žmonių galvoja, kad dabar tikrai yra erkių ramybės periodas ir jų budrumas sumažėjęs. Tiesiog gali net neatkreipti dėmesio, o erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl galima lengvai to nepastebėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Dvigubai daugiau susirgimų
Pasiteiravus, kada buvo užfiksuoti paskutiniai erkinio encefalito atvejai, entomologė paminėjo gruodžio mėnesį.
„Gruodį buvo užregistruoti erkinio encefalito atvejai, ir tai pastaraisiais metais nėra toks jau didelis netikėtumas, tik 2019-aisiais tų atvejų skaičius gruodžio mėnesį buvo žymiai didesnis negu 2018 metų gruodį. Negaliu tiksliai skaičiais pasakyti, bet kone dvigubai. O Laimo liga registruojama visus metus – tai nėra naujiena.
Mes siūlytume visiems atkreipti dėmesį į savo savijautą po 30 dienų nuo erkės įsisiurbimo. Lengva apskaičiuoti, priklausomai nuo to, kada buvo įsisiurbusi ir pasireiškė požymių“, – aiškino ji.
Anot specialistės, susirgimų skaičiai kyla gana sparčiai.
„Liūdna, bet kreivė tikrai didėja. 2018 metais buvo labai žymus sumažėjimas, o praėjusiais metais – vėl šuolis. Buvo užregistruota (preliminariais duomenimis, bet jau labai smarkiai nesiskirs) daugiau kaip 700 erkinio encefalito ir daugiau kaip 3000 Laimo ligos atvejų“, – sakė ji ir pabrėžė, kad lietuviai vis dar nepakankamai dažnai skiepijasi. „Lietuviai tikrai nesiskiepija taip aktyviai, kaip norėtų specialistai.“
„Pamirštama, kad po 3–5 metų reikia vėl gauti palaikomąją dozę ir jaustis saugiai toliau. Ko gero, daugiausia užmirštama būtent pasiskiepyti dar kartą“, – pridūrė laidos viešnia.
Greitai plinta ir prisitaiko
Moteris pabrėžė, kad Lietuvoje – itin palankios sąlygos erkėms, todėl turėtume būti apdairūs.
„Jeigu mes neleistume žolei užaugti pavasarį aukštesnei nei 10 centimetrų, tikrai erkėms ten nebūtų ką veikti, nes jos yra jautrios sausrai, joms reikalinga drėgmė, kaip ir visiems nariuotakojams ir kraujasiurbiams. Jos visada ieško tokių vietų, kur galėtų išsaugoti savo turimą drėgmę, nes, kaip žinia, erkė negeria vandenuko, tik siurbia kraują. Taigi tokios sąlygos būtų joms labai netinkamos, nes viršutinį dirvos sluoksnį prakaitintų saulė, prapūstų vėjas ir erkei būtų netinkama aplinka – ji žūtų arba pasitrauktų kur nors kitur. Taip būtų galima prižiūrėti ir miestų parkus. Beje, nebūtinai iššukuoti viso parko ar miško, bet bent jau ten, kur lankosi ir daugiausia vaikščioja žmonės“, – tikino ji.
Specialistė pabrėžė, kad erkės gana greitai prisitaiko prie aplinkos ir plinta.
„Ir kitose šalyse didėja erkių platinamų ligų skaičius. Jos labai greitai okupuoja naujas teritorijas. Nors atrodo, kad Europa yra nedidelė, bet, pavyzdžiui, Nyderlandai savo pirmąjį erkinio encefalito atvejį užregistravo tik 2016 metais, o Lietuva – netgi praėjusiame tūkstantmetyje. Aišku, kad viskas priklauso nuo gamtinių sąlygų, nes jos nulemia erkių gyvenimą. O mūsų visi rodikliai kalba apie tai, kad erkėms čia nepaprastai gerai gyventi: daug žalumos, turime gausią populiaciją miško žvėrių, stirnų, visų pozicijų populiacija auga, išskyrus šernų.“
Įsisiurbus erkei, kaip pabrėžė pašnekovė, labai svarbu kuo greičiau ją ištraukti.
„Pirmiausia, skiriame mažai dėmesio kūnui apžiūrėti po to, kai grįžtame namo iš lauko. Kuo greičiau pašalintume erkę, tuo būtų geriau, nes jeigu erkė spėjo įsisiurbti ir ji buvo infekuota erkinio encefalito viruso, tai geba jį perduoti per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo pradžios. Jeigu kalbame apie Laimo ligą, tai reikėtų paros arba dviejų, kad liga būtų perduota.“
Jei įsisiurbė erkė, ULAC specialistai primena, kad ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą.
Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.