DELFI TV konferencijoje viešėjusi Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara" gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė sako, kad anksčiau nebuvo tirta, kokį poveikį organizmui daro dažai, tačiau jau keletą metų bandoma į tai gilintis ir rezultatai nedžiugina.
Vis labiau populiarėja ne tik pačios tatuiruotės, tačiau ir poreikis jas šalinti. „Kai papasakoju, kaip vyks šalinimo procesas ir kas čia įvykę, ko mes negalėsime pašalinti, pacientai labai nustemba ir klausia, kur jūs buvote anksčiau", - sako gydytoja ir priduria, kad žmonės nusprendžia šalinti jau nebepatinkančią tatuiruotę ir vietoj jos pasidaryti naują, tačiau visai nepagalvoja apie sveikatą.
Dažai organizme lieka visam gyvenimui
Tatuiruočių salonams yra keliamas švaros reikalavimas, reglamentuojamas bakterinis užterštumas, taip pat draudžiamos kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, švinas. Tačiau, anot gydytojos, kalbant apie kenksmingumą, niekas nežino į organizmą suleistų dažų sudėties.
„Dažus gaminančios kompanijos nenurodo tikslios dažų sudėties, pagrįsdami, esą tai – komercinė paslaptis. Prieš keletą metų Berlyne buvo didžiulė konferencija, kurioje susirinkę atstovai iš daugelio Europos šalių analizavo cheminę dažų sudėtį, naudojamą skirtingose šalyse. Paaiškėjo, kad kai kuriuose iš dažų naudojamos medžiagos, kurių net tepti ant odos neleidžiama, jos yra užtraustos ES šalyse. Ypač daug tokių medžiagų rasta permanentiniam makiažui naudojamuose dažuose", - pasakojo gydytoja.
Tatuiruotės po kelerių metų dažnai pakeičia spalvą, blunka. J. Žilienės teigimu, tai reiškia, kad organizme vyksta cheminės reakcijos, kurių metu susidaro nauji junginiai. Kadangi gydytojai nežino tikslios dažų sudėties, neįmanoma patikrinti, kaip jie veikia odą.
„Darant tatuiruotę oda yra tankiai subadoma, kiekvienas dūris yra dažo porcija. Tatuiruotės vietoje oda yra sutraumuota, čia prileista svetimkūnių. Natūralu, kad iš karto formuojasi imuninis organizmo atsakas. Į pažeidimo židinį suplūsta imuninės ląstelės magrofagai, kurios atpažinusios svetimkūnius, tai yra dažus, juos transplantuoja į limfmazgius. Jau po 15 minučių nuo tatuiravimo pradžios dažus limfmazgiuose įmanoma aptikti. Limfmazgiai yra tas barjeras, iš kur dažai po organizmą nepasklinda, ten jie sulaikomi ir ten lieka visam gyvenimui", - kalbėjo J. Žilienė.
Metastazė ar „spalvoti" limfmazgiai?
Nėra ištirta, ar patys dažai, nukeliavę į limfmazgius, sukelia neigiamas reakcijas organizme, tačiau J. Žilienė sako, kad „spalvoti" limfmazgiai gali sukelti problemų diagnozuojant ligas, o pasekmės tokiu atveju būna liūdnos.
„Jei kalbame apie limfmazgį, įsivaizduokite moteriškę, kuriai nustatė krūties vėžį. Priklausomai nuo to, ar yra metastazių, ar ne, reikia parinkti tinkamą gydymą. Atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, o ji turi ant rankos juodą tatuiruotę. Atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, šis limfmazgis matysis ryškesnis, nes jame susikaupę tatuiruotės dažai. Bet jei vertintojas nepagalvoja apie tatuiruotę, jis gali įvertinti, kad tai – metastazė. Tada gydymo taktika bus visai kitokia, netinkama tai moteriai“, - sakė gydytoja.
Pasidarius tatuiruotę, ypač didelę, į limfmazgius patenka didelis kiekis dažų ir, anot gydytojos, tai gali suklaidinti ir pacientą, ir gydytoją: „Tokiu atveju limfmazgiai gali padidėti ir tapti jautrūs. Žmogus gali užčiuopti, kad limfmazgis jautrus. Ką tai reiškia? Infekciją. Tada pacientas eina pas gydytojus, ieško infekcijos, jos neranda. Galų gale, jeigu nieko neranda, pašalina limfmazgį. Tada jį atidarę pamato, kad ten juoda. Baisu, atrodo, kad melanoma, bet pasirodo, kad ten tiesiog dažai. Tai yra didžiulis pavojus diagnostinių klaidų“.
Svarbu, kad ir patys gydytojai, vertindami paciento būklę, pagalvotų, ar žmogus turi tatuiruotę, nes tai gali suklaidinti nustatant diagnozę. „Žmogus turėtų nepulti į paniką, kad jam melanoma ar metastazė, galbūt čia tiesiog tatuiruotės dažai“.
Visgi gydytoja išskiria odos vėžio diagnostiką. Ant jos, stengiamasi kuo anksčiau atrasti melanomą, kad gydymas butų veiksmingesnis, tačiau tatuiruotės gali sutrukdyti ją atrasti: „Apie kokią melanomos prevenciją mes galime kalbėti, kai pusę žmogaus kūno ištatuiruota. Ant baltos odos mes žiūrim, dermoskopu tiriam, kad atrastume tuos pakitimus. Savalaikė diagnostika padeda išgelbėti žmogaus gyvybę. Tatuiruotoje odoje mes nematome, kas vyksta“.
Kol kas žinomas didžiausias tatuiruočių pavojus žmogaus sveikatai - tai klaidinga diagnostika, tačiau gydytoja tikina, kad yra daug pašalinių reakcijų nuo paties dažo. Ji pabrėžia, kad pati pavojingiausia spalva - raudona, taip pat reiktų vengti ir geltonos spalvos kūno piešinyje.
Vyšniniai ir mėlyni permanentiniai antakiai
Tatuiruotės šalinimo procesas labai priklauso ir nuo paties piešinio. J. Žilienė sako, kad lengviau šalinti seną tatuiruotę, tokiu atveju prireikia mažiau procedūrų, be to, senesnės tatuiruotės neturi plastikinių priedų.
„Kai žmogus ateina šalinti tatuiruotės, darytos prieš 5-10 metų, prognozė yra gera. Senos tatuiruotės blunka, išplaukia kontūras, todėl žmonės dėl estetinio vaizdo jas ir šalina", - sakė gydytoja.
Dažų gamintojai reaguoja į tai ir pasistengia, kad tatuiruotės būtų ilgaamžės, neišbluktų. „Tai prideda į tuos dažus visokių organinių medžiagų, techninių dažų, kurie naudojami pramonėje. Ir kai ateina žmogus, norintis pašalinti neseniai padarytą tatuiruotę su šiuolaikiniais dažais, absoliučiai sunku prognozuoti, kiek reikės procedūrų, kiek tai užtruks ir koks bus rezultatas“, - apie sudėtingą pašalinimo procesą pasakojo J. Žilienė.
Svarbu ir tatuiruotės dalelių dydis. Kuo jos mažesnės, tuo lengviau pašalinti. Tačiau gydytoja sako, kad yra tam tikra riba: „Su žiurkėmis daryti tyrimai parodė, kad jei dalelės mažesnės nei 100 nanometrų, jos praeina kraujagyslių barjerą ir gali pasklisti po kūną.“
Gydytojos teigimu, permanentinį makiažą yra pašalinti sunkiausia, dėl to prieš darant reikėtų apgalvoti formas, spalvas. „Kai išsirenkate spalvą, nereiškia, kad ji tokia liks ir po mėnesio, kadangi organizmas kovoja su svetimkūniais. Jei jūs išsirinkote rudą spalvą antakiams, ji gali tapti vyšninė, o pilki antakiai pasidarys melsvi. Taip pat senstant keičiasi veido forma, dėl to permanentiniai antakiai gali pakeisti savo vietą veide", - aiškino gydytoja ir patarė jokiu būdu jų nekoreguoti, kadangi korekcija užkerta kelią pašalinti permenentinį makiažą lazeriu.
„Šiais laikais žmonės skaito etiketes ir žiūri, ar produktuose nėra konservantų, galvoja, ką tepa ant veido, bijo nanodalelių ir panašiai, bet nepamąsto, kad medžiagas, draudžiamas tepti ant veido, susileidžia į savo organizmą, kur jos lieka visam gyvenimui. Iš limfmazgių jų pašalinti neįmanoma", - ragino susimąstyti gydytoja. Nusprendusiems pasidaryti tatuiruotę J. Žilienė pataria rinktis kuo mažesnę ir geriau bespalvę - ypač vengti raudonos spalvos.