– Ar jūs savo darbe pastebite karščio poveikį, pagal tai, kokių pacientų sulaukiate?
– Pastebime, kad pakito pacientų pobūdis. Apskritai, pacientų bendras srautas galbūt šiek tiek sumažėjęs, nes yra vasara, visi atostogauja. Bet daugiau sulaukiame pacientų dėl tromboembolijų, jų pastarosiomis savaitėmis padaugėjo.
– Ką blogo karštis daro mūsų širdies ir kraujotakos sistemai?
– Trumpalaikis karštis nieko blogo nedaro, bet ilgalaikis kenkia, nes padidėja kūno temperatūra. Geriausiai tą galime pamatyti nuėję į pirtį. Joje padidėja pulsas, atsiranda prakaitavimas. Kai nueiname į suomišką pirtį, galime toleruoti didesnį karštį, o rusiškoje pirtyje ir mažas karštis būna sunkus. Lietuvoje drėgmė didelė, tad jutiminė temperatūra yra didesnė. Žmogus labai prakaituoja ir prakaitas neišgaruoja, pulsas būna didesnis. Netenkame skysčių ir druskų, dėl sumažėjusio skysčių kiekio širdis turi dažniau plakti. Gali sumažėti kraujospūdis, mažiau kraujo tenka smegenims. Atsiranda silpnumas, nuovargis. Taip pat karštis gali sukelti pykinimą ir galvos skausmą.
– Sveikiems žmonėms tai, tikriausiai, nėra labai pavojinga, tačiau reikėtų valgyti ne tokį riebų maistą, gerti daugiau skysčių, tiesa?
– Taip. Sveikiems žmonėms rizika mažesnė, nes jie lengviau prisitaiko. Organizmas moka atsivėsinti ir pats, bet, kai karščiai užsitęsia, kūnui reikia pagalbos. Visų pirma, tai duoti skysčių. Vyrams reikėtų per dieną išgerti 2–2,5 litro, moterims 1,5–2 litrus. PSO rekomenduoja 30 ml vienam kūno kilogramui. Tačiau, kai prakaituojame, vandens reikia gerti dar daugiau. Be to, reikia pačiam stengtis saugotis ir vengti alkoholio, kavos, kaitrių patalpų. Dėl tirštesnio kraujo gali susidaryti krešuliai, o dėl jų gali įvykti komplikacijos ir teks vykti į ligoninę.
– Sakote, kad per karščius spaudimas gali ir sumažėti. Kaip elgtis tiems, kurie geria vaistus nuo per didelio kraujospūdžio? Ar reikia kažką keisti?
– Reikia sekti savo spaudimą. Dažniausiai spaudimas karščių metų sumažėja. Bet, jei yra kokių nors ligų, pavyzdžiui, koronarinė širdies liga, ji gali paūmėti. Jei žmogus geria vaistus nuo kraujospūdžio, jis turėtų kasdien matuoti savo kraujo spaudimą ir vengti netvarkingo vaistų vartojimo. Geriau koreguoti vaistų dozes, vartoti pusę tabletės. Atėjus šalčiams, rudeniui, spaudimas vėl padidėja.
– Ar per karščius padidėja rizika susirgti miokardo infarktu ir insultu?
– Taip, būtent, kai netenkama skysčių, kraujas tampa tirštas, padidėja rizika susidaryti krešuliui, kuris užkemša kraujagyslę. Taip pat infarktui ir insultui riziką daro padidėjęs pulsas. Tačiau dažniau matome plaučių arterijų tromboembolijos atvejus. Dėl to reikia gerti daugiau skysčių, saugoti vyresnius šeimos narius. Vyresni žmonės dažniausiai ne taip gerai jaučia troškulį, kaip jaunesni. Dėl to gali išsivystyti ligos.
– Kokie plaučių tromboembolijos simptomai?
– Dažniausiai krešuliai susidaro kojų venose. Atsiranda skausmas vienoje kojoje, ji parausta, patinsta. Jei taip atsitinka, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir ieškoti priežasties. Pagrindinis simptomas yra dusulys – jei žmogus pradėjo dusti, gali sutrikti ritmas, reikia kviesti greitąją pagalbą.
– Kaip labai pavojinga yra ši būsena?
– Priklauso nuo to, kokio ji lygio. Jei krešulys nedidelis, vienoje plaučio pusėje, nėra labai pavojinga ir mirtingumas nėra labai didelis. Jei krešulių daug ir jie užkemša didžiąją dalį plaučių, mirtingumas labai didelis.
– Miokardo infarktas yra pakankamai ūmi, staigi būsena. Tačiau prieš kurį laiką kalbėjau su greitosios pagalbos medike, kuri pasakojo, kad vyras kelias dienas skundėsi skausmu ir nieko nedarė, nors jam buvo infarktas. Kokie yra ankstyvieji simptomai, kurie gali pranešti apie ateinantį miokardo infarktą?
– Miokardo infarktas yra tokia būklė, kuri dažniausiai nutinka netikėtai. Vieną minutę žmogus dar sveikas, o kitą minutę kraujagyslė užsikemša, atsiranda ūmus skausmas, kokio gyvenime žmogus nėra jautęs. Tačiau kitiems gali atsirasti dusulys fizinio krūvio metu, diskomfortas krūtinėje, ypač nešant ką nors sunkiau, lipant laiptais, susijaudinus. Jei taip atsitinka, reikia kreiptis į gydytojus, kardiologus arba šeimos. O jei atsirado toks skausmas, kokio žmogus dar nėra jutęs, reikia negalvoti, kad tai praeis, bet kuo greičiau kreiptis į specialistus. Kai atvyksta į ligoninę pavėluotai, turime sunkias komplikacijas. Anksčiau miokardo infarktas buvo mirtina liga. Prieš 40 metų gydymas trukdavo mėnesį, mirtingumas būdavo apie 30 proc. Dabar mirtingumas būna apie 4–7 proc. ir sunkių atvejų mažai. Komplikuojasi dažniausiai tokie atvejai, kai buvo delsiama vykti į ligoninę. Paskutinis atvejis buvo toks, kai žmogus 3 dienas kentėjo ir tik po jų atvyko į ligoninę. Nors pacientams sakome, kad kiekviena minutė yra svarbi. Kai 24 valandas turime užsikimšusią kraujagyslę, toje vietoje miršta viskas, kas gali mirti. Širdis nebesusitraukia ir užsiveda ydingas ratas, kai organizmas nebegali pats funkcionuoti.
– Kartais širdies skausmus galima supainioti su skrandžio skausmais. Ar šie skausmai kuo nors skiriasi?
– Kai skrandyje yra opos ar kokios nors ligos, gali atrodyti, kad skauda širdį, ne skrandį. Reikėtų pastebėti, ar skausmas neatsiranda būtent po valgio, ypač po aštraus. Jei po valgio, tikėtina, kad problema yra dėl skrandžio. Jei susiję su fiziniu krūviu, tada labiau galvojame apie širdį.
– Būna tokių atvejų, kai širdies ligas turi ir jauni žmonės. Kartais galime išgirsti, kad jaunas 30 metų vyras, prieš tai niekuo nesiskundęs, sukniubo ir mirė. Kas čia nutinka?
– Taip, kad sukniubo ir mirė, būna rečiau, tačiau irgi pasitaiko. Per pandemiją pastebėjome, kad dažniau suserga jauni žmonės, neturintys didelių rizikos faktorių. Vienas dažnesnių bendrų rodiklių yra tas, kad per pastaruosius kelis mėnesius jie buvo sirgę COVID–19 infekcija. Tiksliai kol kas negalime pasakyti, kad tai tikrai susiję, bet tokios tendencijos pastebimos. Staigus sukniubimas irgi gali būti, turėjome futbolininką iš Danijos rinktinės, kuris sukniubo. Tokiu atveju priežastis dažnai būna ne koronarinė širdies liga, bet kokia nors genetinė liga. Tada reikėtų ieškoti, ar šeimoje prieš tai nebuvo mirčių nuo širdies ligų. Kreiptis į kardiologus, kad atliktų tyrimus. Kaip bebūtų, jei žmogus jaučia širdies plakimus, reikia kreiptis į kardiologą, kad padarytų 24 valandų kardiogramą.
– Visi gydytojai kartoja, kad svarbiausia yra mityba ir fizinis aktyvumas. Kiek pakeitus savo mitybą ir gyvenseną, jau galime pajusti rezultatą?
– Kol žmogus juda, tol yra gyvas. Kalbant apie mitybą, savo pacientams sakau, kad gali vartoti viską, bet po nedaug ir kad pagrindą sudarytų žalumynai. Didžiausia bėda yra ta, kad persivalgome, kalorijų kiekis per didelis. Tiek, kiek žmonės valgo, nereikia net bėgiojant maratonus. Dėl to labai svarbu žiūrėti, kiek suvalgome ir nenustoti judėti. Judant daugėja raumenų masės, taip pat mitochondrijų, kurios yra ląstelės gamyklos. Jos deguonį paverčia energija. Kai daug sportuojantis žmogus kurį laiką nejuda, mitochondrijos vis tiek veikia ir dėl to ląstelės greičiau atsinaujina, kraujo spaudimas mažesnis, nuotaika geresnė. Tokie žmonės rečiau suserga, turi geresnį imunitetą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kiekvienas žmogus per savaitę turėtų 5 kartus gauti vidutinio ar didelio intensyvumo sporto, kad suprakaituotų. […] Palyginus tuos, kurie visai nesportuoja su tais, kurie žaidžia tenisą, jų gyvenimas skiriasi 10 metų, žaidžiantys tenisą gyvena 10 metų ilgiau.