Ligos eiga tokia pat, bet užkrečiamumas daug didesnis
Jungtinėje Karalystėje praėjusią savaitę nustatyta nauja viruso forma, pasak virusologės, šiuo metu pastebima ir kitose Europos vietose. Tačiau tokio didelio mąsto, koks yra Jungtinėje Karalystėje, kitur nepastebėta.
Kaip laidoje „Delfi rytas“ sakė virusologė, ši viruso forma pastebėta būtent Anglijoje todėl, kad buvo atliekama daug įvairių tyrimų. Jungtinė Karalystė, pasak I. Olendraitės, atlieka itin daug tyrimų. Visgi, kitos šalys taip intensyviai tyrimų neatlieka, tad gali būti, kad apie kitas viruso atmainas nežinome arba žinome labai mažai.
„Gali būti maždaug 5 skirtingos koronaviruso atmainos. Tačiau jos nėra tokios skirtingos, kokios yra gripo atmainos. Nebus taip, kad galima užsikrėsti kita viruso atmaina ir neveiks imunitetas ar vakcina“, – sakė I. Olendraitė.
Pasak jos, kol kas pastebima, kad ši atmaina sukelia tokią pat ligos eigą, kaip ir kitos viruso formos. Tačiau yra daug lengviau užkrečiama – vieni duomenys rodo, kad perduodama apie 40 proc. greičiau, kiti – net iki 70 proc.
„Tad kiekvienas išvengtas kontaktas yra žymiai vertingesnis šiuo metu. Dabar reikia itin saugotis“, – kalbėjo virusologė.
Ne pirma koronaviruso mutacija
Kol kas neaišku, ar šis mutavęs virusas jau yra Lietuvoje. Tačiau, jei ši atmaina Lietuvoje jau plito kiek anksčiau, yra didelė tikimybė, kad ir mėginiuose, kurie yra paimti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkų ir yra skirti atlikti tyrimus, yra naujoji viruso atmaina.
Virusologė priminė, kad tokių koronaviruso mutacijų jau buvo ir prieš tai. Viena iš jų įvyko pavasarį, kai iš pradinio koronaviruso mutavo jame esanti aminorūgštis. Būtent ši atmaina dabar dominuoja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
„Tokia mutacija potencialiai vyko pavasarį. Buvo daug susirūpinimo dėl jos, dabar matome, kad ji greičiau užkrečiama, bet vasarą vis tiek buvo nukritęs susirgimų skaičius. Nepaisant to, kokia atmaina, besilaikant karantino galima sustabdyti viruso plitimą“, – sakė I. Olendraitė.
Pasak pašnekovės, panašu, kad skirtingos šio viruso atmainos sukelia labai panašią ligos eigą. Visgi pats žmonių imuninis atsakas yra labai skirtingas.
„Galite būti 20-ies metų ir susirgti labai sudėtinga ligos forma, bet galite būti ir 70-ies ir prasirgti labai lengvai. Daug kas priklauso nuo žmonių genetikos ir imuninės sistemos. Dėl to reikia sveikai valgyti, pajudėti, gerai miegoti, – kalbėjo I. Olendraitė.
– Kuo mažiau dalinsimės šiuo virusu, tuo mažiau galimybių, kad jis mutuos. Šis virusas tikriausiai mutavo tame žmoguje, kuris sirgo labai ilgai. Jei virusas plis mažiau, jis turės mažiau šansų patekti pas tokius žmones, kurie serga labai ilgai, dėl to mažiau galimybių mutuoti.“
Taip pat virusologė pridūrė, kad dabar priimti sprendimai jau yra pavėluoti, mat viruso plitimo nebesustabdysime: „Šiuo metu uždarytos sienos nepadės, nes jau yra per vėlu. Bet gali padėti mūsų elgesys.“