DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ svečiavęsis gydytojas sako, kad po truputį traumų, kurios atsitinka šokant į vandenį, mažėja, tačiau visi tie atvejai yra labai skaudūs. Tokių traumų pasekmės – paralyžius ar net mirtis.
Pernai ir užpertai traumų dėl šuolių į vandenį buvo 16 ir 17. Laimei, sako gydytojas, atvejų mažėja, tačiau jis skuba visus įspėti nedaryti klaidos, kuri atsilieps visam gyvenimui.
„Pusė pacientų yra operuojami, pusei skiriamas konservatyvus gydymas – gulimas rėžimas, apykaklė, vaistai, simptominis gydymas”, – sakė gydytojas.
Gydymas priklauso nuo traumos sunkumo
Kauno klinikų neurochirurgas D. Stukas sako, jeigu pacientai įvyko trauma ir jis į ligoninę atvyksta jau paralyžiuotas, tai tokiam pacientui atsigauti, t. y., kad pagerėtų jo būklė, tėra 5 proc.
„Praktiškai visi pacientai, kurie atvažiuoja visiškai paralyžiuoti, vilties jiems yra labai mažai. Atsigauti tikimybė siekia 1 proc., – sako gydytojas.
– Pavyzdžiui, praėjęs savaitgalis buvo karštas, tai Kauno klinikose buvo trys atvejai. Vienas jaunas pacientas, šokęs į vandenį, taip pat buvo atvežtas ir jau paralyžiuotas, buvo operuotas, kaip atsigaus, parodys laikas.“
Gydytojas sako, kad tokių pacientų neurologinė būklė prieš ir po operacijos kažkiek pagerėja, bet tokie asmenys gyja labai ilgai.
„Po tokių traumų žmonės nevaikščios. Laikui bėgant, taikant reabilitacines priemones, vaistus, galima per keletą metų pagerinti jų gyvenimo būklę, kad jie galėtų elementariai pavalgyti, pasinaudoti telefonu”, – sako gydytojas.
Kaip ir autoįvykiuose, pagal lytį šuolių į vandenį traumas kur kas dažniau patiria vyrai – 98 proc. Tai yra jauni vyrai, nuo 16 iki 40 metų.
„Tai yra sveiki darbingi vyrai, kurie nepagalvoja, kas gali atsitikti. Prie jų veiksmų, žinoma, dažnai prisideda alkoholis, maždaug 3/4 tų pacientų būna vartoję alkoholio”, – teigia medikas.
Gydytojas į vandenį apskritai nepataria šokti.
„Ypatingai po pavasario, po potvynių, kai nežinome, kas tame dugne. Nebūtina į dugną atsitrenkti, užtenka atsitrenkti ir į rąstą ar į kokią padangą, į kietesnį paviršių – pilnai to užtenka rimtai traumai”, – pabrėžia gydytojas.
Gydytojas aiškina, kad žmogaus kūno svoris yra nemažas, o slanksteliai, ypač kaklo, nėra tokie tvirti kaip juosmeniniai, krūtininiai slanksteliai, kurie yra pritaikyti atlaikyti didesnę apkrovą. Dėl to nesėkmingas šuolis į vandenį padaro labai daug žalos.
„Smūgis nebūtinai turi būti labai stiprus. Pilnai užtenka stuktelėti, nes kaklo slanksteliai nėra skirti atlaikyti tokią apkrovą. Įsivaizduokite, ant tų kaklo slankstelių visas kūnas, kūno svoris perduodamas kaklo slanksteliams”, – pasakoja D. Stukas.
Mirtini atvejai
Gydytojas pasakojo, kad kai kuriais atvejais šuoliai į vandenį gali būti ir mirtini, kai trauma patiriama aukščiau nei penkto slankstelio pažeidimas.
„Toje vietoje yra specifiniai nervai, kurie atsakingi už kvėpavimą. Pacientai po tokių sužalojimų patys negali kvėpuoti, todėl ši funkcija palaikoma aparatais. Jei spėjama pacientą pas mus atgabenti, kartais pavyksta tai suvaldyti, o kartais – ne, žmogus miršta. Net ir ir lieka gyvi, tokie pacientai būna imlesni ir infekcijoms, prasideda plaučių uždegimai”, – sako gydytojas.
Po kaklo slankstelių traumos paralyžius, sako gydytojas, dažniausia pasekmė, tik itin retais atvejais nesėkmingas šuolis į vandenį neatima gebėjimo judėti.
„Sunkesniais atvejais būna visiškas kūno paralyžius, lengvesniais jo gali visiškai nebūti arba gali būti tik simptomai, pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kai jaunam vyrui atskilo gabaliukas slankstelio, užspaudė nervinę šaknelę, jis patyrė didžiulius rankos skausmus, todėl buvo operuotas. Galima sakyt, jam pasisekė, nes galėjo baigtis žymiai prasčiau”, – sakė neurochirurgas.
Krūtininės dalies slankstelių pažeidimai irgi pavojingi, kadangi juose, kaip ir kaklo slanksteliuose, yra nugaros smegenys. Tokios traumos lemia kojų nevaldymą, o štai susižalojus kaklo slankstelius, labai tikėtina, kad pacientas nevaldys ir rankų.
Kaip gydoma?
Priklausomai nuo traumos, dalis pacientų yra operuojami, kitiems taikomas konservatyvus gydymas, tačiau kaklo slankstelių traumų pasekmės – ne tik kūno nevaldymas. „Net susilaužius žemesnį nei penktas slankstelis, gali patinti nugaros smegenys, dėl ko sutrinka kvėpavimo funkcija, taip pat gali sutrikti kraujotaka”, – sako gydytojas.
Šokus į vandenį ir pajutus kažkokį tai skausmą, nereikėtų skausmo pamiršti, reikia turėti omenyje, kad gali būti ir slankstelio lūžis.
„Tai būna dažniausiai aštrus, su judesiu susijęs skausmas. Dažniausiai šokant ir blogai nusileidus, su kojomis atsitrenkus į dugną irgi gali įvykti. Nebūtinai tik galva šuoliai? Nebūtinai. Priklauso, koks aukštis ir koks gylis”, – sako Kauno klinikų medikas.
Šuoliai kojomis
Gydytojas sako, kad, jei ruošiamasi šokti į negilų vandens telkinį, atsitrenkus į dugną efektas – toks pat kaip šokant ant asfalto.
Jei po nelaimingų šuolių susižeidėte nesmarkiai, bet skausmas nepraeina 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į medikus.
„Iš tikrųjų siūlyčiau atsisakyti apskritai šuolių. Nereikėtų tampyti likimo už ūsų. Kai trauma įvyksta, jau būna per vėlu suprasti, kad galbūt nereikėjo šokti”, – teigia gydytojas.
– Nėra kažkokių gydymo metodų, naujovių, kad būtų galima pacientą pastatyt ant kojų. Gyvenime nesu šokęs į vandenį ant galvos. Išskyrus baseine. Noras jau tikrai yra visiškai dingęs.”