– Odos vėžys pakankamai dažnas ir jo atvejų daugėja, kodėl?
– Mes nuolat norime saulės, esame jos pasiilgę. Visgi yra įrodyta, jog bet kokie įdegį skatinantys šaltiniai (saulė, soliariumas), skleidžia ultravioletinius (UV) spindulius, kurie labai stipriai didina riziką susirgti odos vėžiu. Atvejų daugėja todėl, kad pasaulis sensta, daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Visgi diagnostika gerėja, gydymas taip pat.
– Kokia yra Lietuvos sergamumo statistika?
– Mūsų rodikliai, palyginus su Europa, yra geri. Pagal 2018 metus galima matyti, jog ekonomiškai stipriose šalyse, sergamumo melanoma atvejų yra registruojama kur kas daugiau, nei Lietuvoje. Išskaidžius vyrų ir moterų sergamumą pasauliniu mastu, vyrų rodikliai daugmaž atitinka, tačiau moterų melanomos sergamumas didžiausias yra Danijoje. Palyginimui – lietuvių moterų sergamumo melanoma atvejų yra 9 iš 100 tūkst, danių – 33 iš 100 tūkst. <...> Daugiausiai šiuos skaičius lemia saulės vartojimo įpročiai.
– Kokios amžiaus grupės, lytis yra labiau linkę sirgti odos vėžiu?
– Lietuvoje, visgi, daugiau melanominio vėžio atvejų būdinga moterims. Bet iš tikrųjų nėra taip, kad lytiškumo atžvilgiu galėtume akivaizdžiai ką nors išskirti. Deja, bet pagal bendras tendencijas, rodikliai auga.
– Ar yra dar kokių nors konkrečių žmogaus bruožų, kurie didina sergamumo melanoma riziką?
– Svarbus genetinis polinkis, jei šeimoje yra odos vėžio susirgimo atvejų. Daug lemia ir odos fototipas. Ši rizika išauga žmonėms, turintiems daugiau kaip 50 apgamų. Riziką kelia įvairūs esami ir buvę nudegimai saulėje, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas. Žmonėms, kurie turi atsinaujinančias žaizdas, uždegimus; chemijos pramonės darbuotojams, kurie turi sąlytį su cheminėmis medžiagomis. Didesnė rizika yra aukštaūgiams bei dažnai ir dideliais kiekiais alkoholį vartojantiems žmonėms.
– Koks yra odos vėžys ir kokios jo rūšys?
– Bendroje pasaulinėje vėžių statistikoje melanoma pagal dažnumą yra 19 vietoje. Vadinasi, atvejų nėra itin daug. Visgi didžioji dalis visų odos vėžio atvejų – nemelanominiai vėžiai. Anksčiau jie buvo diagnozuojami vyresnio amžiaus žmonėms, dabar atvejų dažnėja ir tarp jaunų žmonių. Didžiausios vėžio rizikos zonos – veidas, kaklas, ausys, plaštakos, iškirptės zona. Šios sritys pavojingiausios nemelanominiam vėžiui atsirasti.
– Kaip stebėti savo odą?
– Reikia stebėti odą ir apgamus. Kai sakoma stebėti apgamus, turima omenyje ABCD sistemą.
A – asimetrija. Pavyzdžiui, jei apgamas buvo visą laiką apvalus, o staiga virto širdele.
B – border, kraštų taisyklė. Kraštai taisyklingi ar pradeda trūkinėti, aptrupinėti.
C – colour, spalva. Viena spalva ar atsiranda kitų, galbūt tamsesnių dėmių.
D – diametras. Apgamas visada toks ar pradeda didėti?
Žinoma, šios sistemos požymiai nereiškia odos vėžio, tai skirta daugiau susimąstyti, ar nereikėtų pasitikrinti. Kiekvieną naujai atsiradusį pigmentinį darinį, mazgelį, būtina stebėti, kada jis atsirado, kokios spalvos, formos, kokio dydžio. Taip pat ir žaizdeles. Jei yra tendencija atsiradusiai žaizdelei ilgą laiką negyti, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tiek senų darinių kitimas, tiek naujų darinių atsiradimas yra ženklas pasitikrinti. Visgi apgamai ir melanoma nebūtinai žengia kartu. Apie 50 proc. atvejų melanoma gali atsirasti visiškai sveikoje odoje. Taigi, apsauginio kremo tepimas neturi būti „taškavimas“ . Jis turi būti pilnas, platus, dengiant pilnai visą odą.
– Kaip greitai vėžys evoliucionuoja į kitas stadijas?
– Bazalioma, plokštelinis vėžys (nemelanominiai) yra daugiau lėtiniai atvejai, o melanoma – greitas procesas. Jei mėnesį laiko matote, kad žaizdelė, apgamas, pakitimas, didėja ir negyja – kreipkitės į gydytoją.
– Kokios kūno vietos pavojingiausios?
– Melanoma gali atsirasti bet kur, visgi vyrams didžiausia rizikos sritis – liemuo, moterims – kojos. Gali atsirasti net akių arba vidaus organų melanoma, tačiau jei žiūrėtume į didesnės rizikos vietas – tai atviros saulei kūno vietos.
– Kur didžiausios šios ligos klastos? Ar melanoma jau reiškia mirties nuosprendį?
– Dabar daug kalbame apie prevenciją. Džiugu, kad žmonės dažniau ateina pasitikrinti. Tobulėja ne tik diagnostika, bet ir gydymas. Kuo ankstesnė stadija, mažesnis invazyvumas, plonesnė melanoma, tuo išgijimas yra realesnis. Žinoma, gili, pažengusi melanoma kelia sudėtingesnių klausimų. Bet kokiu atveju, tai nereiškia nuosprendžio. Dėl to yra svarbi ankstyvoji prevencija – neauginti atsiradusio guzelio, o parodyti gydytojui. Svarbiausia yra savistaba.
– Jei žmogus pažeidžia apgamą – ar tai gali padidinti susirgimo riziką?
– Nuo vieno įplėšimo, įdrėskimo tikrai nieko nenutiks. Pavojingas yra lėtinis ilgalaikis traumavimas – depiliavimas, jei pažastyje, ar dirginimas skustuku, jei barzdoje.
– O ką daryti su apgamais, iš kurių styro plaukeliai?
– Plauko rovimas nėra gerai. Plaukų iš apgamo traukti nereikia. Pakanka juos apkarpyti.
– Koks turėtų būti sveikas deginimasis?
– Saulė turi labai daug privalumų ir nereikėtų jų vengti. Priemonėmis apsaugai nuo saulės reikia naudotis. Saule mėgautis galima, tik reikia atrasti, kaip tai daryti saugiai.
– Soliariumai – ar tai blogis?
– Soliariume taip pat yra UV spinduliai, tad jei sakome, kad UV spinduliai sukelia odos vėžį, logiška, kad tiek saulė, tiek soliariumai yra pavojingi. Pasaulinė sveikatos organizacija soliariumus priskyrė didžiausiai rizikos grupei susirgti odos vėžiu. Kuo jaunesnio amžiaus žmogus pradeda lankytis soliariume, rizika jam susirgti melanoma ar kitos formos odos vėžiu išauga iki 75 proc. Tik nuo paties žmogaus priklauso, deginsis jis, ar ne.
Žiūrėkite visą laidą „Sveikatos receptas":