– Vasarą, atrodo, kad oda švytinti ir jos nė maskuoti nereikia, bet viskas pasikeičia vos tik prasidėjus šaltesniems orams. Ar tiesa, kad priklausomai nuo metų laiko keičiasi ir odos būklė?
– Pokyčiai tikrai yra. Vasarą reikia turėti omenyje, kad oda atspindi tai, kaip mes jaučiamės. Atostogos, poilsis, mažiau streso, daugiau malonumų, tad tikrai pagerina būklę. Be abejo, saulė irgi turi prieš–uždegiminį poveikį. Ji tuos pačius pūlinukus padžiovina, bakterijos, virusų kiekį sumažina. Kai kuriuos ir provokuoja, pavyzdžiui, herpetinę infekciją. Bet iš esmės vasarą dauguma uždegiminių odos ligų pagerėja, nors pūslelinė, rožinė gali pablogėti.
Vis dėlto ir saulė, ir vėjas, kai dažnai būname lauke, nugairina odą ir skatina paviršiuje susidaryti didesniam negyvos odos sluoksniui. O rugsėjį oda pasirodys labiau pleiskanojanti, sausesnė. Jei buvo intensyviau deginamasi, galima pamatyti, kad atsirado daugiau raukšlelių, didesnė pigmentacija. Todėl rekomenduojama daugiau dėmesio kreipti į odos priežiūrą rudenį, peržiūrėti, kokios mūsų priemonės. Tai, kas tinka vasarą, rudeniui nebepakanka.
Ypač sausiaodžiams, tiems, kam po veido prausimo tempia odą, būtina tepti ir maitinančius kremus. <...> Kreiptis į gydytojus dėl odos reikia tada, jei niekada neturėjote odos ligų, net ir naudojant higienos priemones bėrimai ir toliau plinta, sukelia niežulį, perštėjimą, skausmą, reikia kreiptis į gydytoją. Be to, žmonės dažnai neatpažįsta melanomos, odos vėžio, nes neskauda. Jei matome, kad staiga atsirado darinys, kuris didėja, kraujuoja, joks kremas nepadeda, reikėtų kreiptis į specialistus.
– Ar kažkokie išbėrimai, odos pakitimai gali signalizuoti apie ligas, kurios nėra susijusios su oda?
– Oda yra tikrai gera „išdavikė“ ir daug papasakoja apie žmogų. Dermatologai gali pamatyti įvairių organų susirgimus, virškinimo sistemos sutrikimus. Tie patys spuogai dažnai būna susiję su visa virškinimo sistema, pilvo pūtimu. Visgi, reikia paimti ir tyrimus. O jei žmogaus nematai, konsultuoji tik telefonu, gali ir ne visai tą diagnozę nustatyti ir ne tai gydyti.
– Psichologinė būsena mūsų odą veikia tiesiogiai.
– Taip, absoliučiai. Yra labai daug tyrimų. Akivaizdžiai įrodyta, kad lėtinis stresas veikia odą. Žmonės galvoja, kad stresas yra tada, kai kažkas nuskriaudė, išsiskyrė, sudegė. Tačiau stresas yra ir nerimas dėl rytojaus, persidirbimas, nenuėjimas laiku miegoti. Visa tai skatina endokrininę sistemą išskirti daugiau hormonų. Oda yra ypač jautri visiems šiems pokyčiams. Būtina kontroliuoti emocijas.
– Maistas taip pat labai svarbus odai. Kokią dietą reikėtų susidaryti, kad būtų geriau odai?
– Labai svarbus yra vanduo. Reikia dėmesį atkreipti į saldumynus, alkoholį, miltinius produktus. Anksčiau tiek nepastebėdavome, tokių didžiulių reakcijų į miltinius produktus, jų tikrai tiek nebūdavo, kad suvalgytų žmogus bandelę ir jį iškart išbertų. Dabar miltinius produktus reikia apriboti, nes jų racione yra kur kas daugiau nei reikia. Apskritai reikėtų riboti suvalgomo maisto kiekį, nes dermatologijoje irgi svarbi intoksikacija maistu. Suvartojame kur kas daugiau nei reikia. Odai labai svarbu ir judėjimas. Buvimas gamtoje odą veikia labai teigiamai. Kai prasidės šalti orai, reikia saugotis, kad oda nenušaltų. Dabar nauja banga pacientų yra skaudančiomis raudonomis rankomis. Todėl reikia po kiekvieno ar bent kas antro rankų plovimo pasitepti rankas ar kitas vietas drėkinančiais kremais.
– Dažnai po išbėrimo galvojama, kad kaltas maistas ir dėl kažkokio produkto oda taip reaguoja. Bet tai mitas?
– Taip. Produktai, turintys daug histamino, sukelia bėrimus. Pavyzdžiui, dažnai tenka gauti skambučius iš pacientų, kurie nuvyksta į Prancūzijos pietus, kur yra vyno, sūrio, įvairių jūros gėrybių, žuvies ir tada jiems pasireiškia bėrimai, niežulys. Jei pasižiūrėtume bėrimus sukeliančių produktų sąrašą, tai baklažanai, brokoliai, rauginti kopūstai turi daug histamino. Vienu metu suvartojus visas šias medžiagas net ir neturint alergijos, galima susilaukti bėrimų. <...> Jei atsirado bėrimas, tam visada yra priežastis. Tai gali būti genetika, įpročiai, lėtinis stresas, užspaustos negatyvios emocijos, kurios anksčiau ar vėliau išlenda.
– Kalbant apie odą negalime atsieti ir grožio, noro išlikti jaunai. Profesore, ką reikėtų turėti savo kosmetinėje, o į ką neverta investuoti pinigų?
– Labai geras ir sudėtingas klausimas. Kaip nėra vieno modelio batų visiems, kurie tiktų, taip pat ir su oda. Pastatykite 10 žmonių, jų visų oda bus skirtinga ir paskirk tą patį produktą, visų oda reaguos skirtingai. Deja, bet pirmieji senėjimo požymiai prasideda po 20 metų, ryškesni daugumai 27 metų. Vėliau didelis pikas būna 32–33 metų ir dar vėliau po 40-ies, staigiai, tarsi nukirsta, pasikeičia oda. Ką reikėtų daryti, tai drėkinti, puiki odos priežiūra namuose. Žinoma, mityba, vanduo, miegas. Toliau svarbu tai, ką ant jos tepi.
Prausikliai negali būti per daug aktyvūs, jei nėra aknės. Geriau švelnesni, nes kitaip per daug nuplaus odos paviršių. Po 30 metų galima galvoti apie serumus – su hialuronu, vitaminu C, kofermentais. Vėliau tepami kremai, losjonai. Jie priklauso nuo to, kokia oda – jautri, riebi, sausa ar mišri. Vasarą užtenka tik drėkinimo, o kai prasideda šaltasis periodas, šildymo sezonas, būtina maitinti, nes ji linkusi sausėti, riebalų liaukos jau nebe tokios aktyvios. Taip pat dažnai klausiama apie veido procedūras.
Visų jų esmė – jei oda kemšasi, tai ją išvalyti, jei sausa, jautri – nuraminti ir smarkiai sudrėkinti. Aišku, po tokios procedūros oda švyti. Jei odai vis tiek trūksta drėgmės, taikoma mezoterapija, biorevitalizacija, kai įnešamas didesnis kiekis hialurono. Jei vyksta senėjimo procesai, galima pasiūlyti botulino toksino injekcijas. Tačiau joks botulinas tavęs nepadarys laimingos, jei yra neišspręstų rūpesčių. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje yra visos įmanomos procedūros. Reikia pasidomėti, pasiskaityti ir būtinai pasitarti su specialistu, nes dažnai jaunos merginos paskaito apie įvairius lazerius, nors tokias procedūras turėtų atlikti tik po 10–20 metų. Nėra taip, kad būtų galima odą veikti visaip kaip, įvairiai traumuoti, nes atsiras tiesiog randas.
– Ar tos procedūros, pavyzdžiui, botulino toksinas, sustabdo senėjimą, jį nutolina?
– Visgi, pirmiausia turime mokėti jaustis gerai nepriklausomai nuo to, kiek metų. Senėjimas yra natūralu ir reikia mokėti senti džiugiai, gražiai. Niekas nepaslėps nusivylimo ar depresijos. Bet dauguma procedūrų, jei jos bus atliekamos saikingai, prevenciškai ir suteikiant moteriai tik natūralų palaikymą odos, tai įmanoma. Nekeiti žmogaus, tik padedi palaikyti procesą. Betsenėjimas vyksta, tai yra iliuzija. Tik ta iliuzija yra pakankamai saugi specialisto rankose.
– Profesore, kokius patarimus galėtumėte duoti 20-ies, 30-ies, 40-ies ir vyresnio amžiaus moteriai?
– Na, 20-metei tai mažiau rūkyti ir gerti. Tai tas periodas, kai norisi viską išbandyti. Joms labai svarbu drėkinimas ir apsauga nuo saulės, nesisvilinti, nesideginti, jau nekalbu apie soliariumus. 30-metei reikia susirūpinti mityba, daugiau dėmesio skirti procedūroms, odos priežiūrai. Pasitarti ir gal per metus atlikti keletą procedūrų, kad būtų palaikoma odos kokybė. Po 30 metų būtų gerai pasitarti su dermatologu, jei jums aktualu, kad kuo ilgiau veido bruožai būtų išlaikyti. Kai moteris ateina virš 40-imt, tam reikia daugiau finansų, daugiau pastangų.