– Paskutiniai Izraelio duomenys skelbia, kad vakcina nuo COVID–19 delta atmainos apsaugo tik 39 proc. nuo simptominės ligos. Tuo metu Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad „Pfizer“ efektyvumas yra net 88 proc. Profesoriau, ar galite paaiškinti, kodėl šie duomenys tokie skirtingi?
– Jūsų cituojami duomenys yra kilę iš skirtingų šaltinių. „Pfizer“ tyrimo metu buvo tiriamos būtent šios vakcinos, gamintojai ir mokslininkai, kurie atliko šį tyrimą, parodo, kad vakcinos efektyvumas vis tiek išlieka aukštas prieš delta atmainą, nors šiek tiek silpnesnis nei prieš kitas seniau atsiradusias atmainas. Pačioje pradžioje deklaruotas „Pfizer“ veiksmingumas buvo daugiau nei 90 proc. Dabar, po 6 mėnesių, veikimas yra kiek silpnesnis. Tačiau noriu pabrėžti, kad nuo sunkios ligos „Pfizer“ apsaugo labai gerai ir efektyvumas išlieka didesnis nei 90 proc. Tuo metu kiti duomenys yra iš Izraelio Sveikatos ministerijos, duomenis jie renka iš milijonų vakcinuotų asmenų. Ir jie mato, kad vakcinos efektyvumas laipsniškai mažėja. Tačiau tai yra apskritai vakcinos efektyvumas, nuo sunkios ligos jis išlieka aukštas, viršija 90 proc. Sunku tuos duomenis detaliau komentuoti, nes informacija labai ribota. Remiantis šiais duomenimis, Izraelis jau pradėjo vyresnio amžiaus žmonių vakcinaciją trečia doze.
– Kiek stipriai nukrenta antikūnų kiekis ir vakcinos efektyvumas per minėtus 6 mėnesius?
– Iš šių tyrimų pastebime, kad antikūnų skaičius kraujyje laipsniškai mažėja. Įvairiais duomenimis, jis mažėja apie 30 proc. po 6 mėnesių. Tačiau apsauga išlieka aukšta. Šiuo metu infekcija plinta tarp nevakcinuotų žmonių ir ligoninėse absoliuti dauguma yra nevakcinuotų.
– Būtent vyresnio amžiaus žmones pirmiausia ruošiamasi paskiepyti trečia vakcinos doze. Ar jų atsparumas virusui mažesnis?
– Daugiausiai duomenų turime apie pacientus, kurių imuninė sistema sutrikusi dėl ligos arba dėl taikomo gydymo. Tyrimai atlikti su pacientais po transplantacijos, jie gauna gydymą imunitetą slopinančiais vaistais. Mes atlikome plataus masto tyrimą su kraujo ligomis sergančiais pacientais. Žinome, kad jie yra silpno imuniteto, kenčia nuo daugelio infekcijų, gydymas dažnai slopina imunitetą. Tyrimas parodė, kad po vakcinų ne visiems pacientams išsivystė pakankamas imunitetas. Jiems turėtų būti taikoma trečioji vakcinos dozė. Apie juos yra daugiausiai duomenų. Taip pat yra duomenų, kad ši dozė jiems yra efektyvi.
– Ar jau galima pasakyti, kada reikalinga trečia vakcinos dozė sveikiems, įprastą imunitetą turintiems žmonėms?
– Po 2 vakcinos dozių, praėjus 6 mėnesiams, imunitetas išlieka tvirtas ir apsaugantis nuo sunkių ligos formų absoliučiai daugumą asmenų. Duomenų, kad sveikus žmones trečia dozė apsaugotų labiau, kol kas dar nėra. Dėl to nė viena sveikatos organizacija nerekomenduoja sveikų žmonių vakcinuoti trečia doze. Dar per anksti rekomenduoti trečią vakcinos dozę visiems, reikia sulaukti mokslinių duomenų. Į ligonines patenka ir miršta išvis nevakcinuoti žmonės.
– Kaip manote, ar šios Izraelio žinios negalės panaudoti antivakseriai, kaip argumentą, kad efektyvumas nedidelis ir vakcinuotis neverta?
– Turime vienos institucijos vieną skaičių ir daugiau jokio paaiškinimo. Kontekstas visada labai svarbus. Koks tai efektyvumas – ar tai 30 proc. apsaugojimas nuo bet kokios infekcijos ir užsikrėtimo, ar įskaitomi tie asmenys, kurie užsikrečia, bet neturi jokių simptomų? Ar čia kalbama ir apie vyresnius, ligas turinčius asmenis? Daryti išvadas iš vieno skaičiaus ir nežinant detalių yra neteisinga. Absoliučiai visi duomenys sako, kad vakcinos suteikia labai didelę apsaugą nuo sunkios infekcijos. Tai svarbiausia. […] Nėra jokio kito tokio efektyvaus metodo, kuris stabdytų pandemiją, kaip vakcinacija.
– Ar patartumėte atlikti antikūnų testą vakcinuotiems žmonėms ir nuolat stebėti, kiek jų dar turi?
– Konkrečių rekomendacijų, koks antikūnų titras yra pakankamas, nėra, kadangi dar iki galo nėra žinoma, kiek antikūnų reikia turėti, kad asmuo būtų apsaugotas nuo ligos arba nuo sunkios formos. Todėl rekomenduoti atlikti antikūnų testus, nėra pagrindo. Tačiau yra tam tikros kategorijos žmonių, kurių imunitetas silpnas. Jiems atliekame antikūnų testus ir kai kuriuos sprendimus priimame pagal tyrimo rezultatą.
– Ar jau yra duomenų, kodėl vieniems susidaro daugiau antikūnų, o kitiems mažiau?
– Visų pirma, jaunesniems žmonėms, tai yra 30, 40 metų žmonėms, bent jau mūsų tyrimai rodo, kad antikūnai susidaro iš esmės visiems. Atlikę mūsų darbuotojams tyrimą pamatėme, kad jei asmuo sveikas, neturi lėtinių ligų, nevartoja imunitetą slopinančių vaistų, antikūnų skaičių nustatėme visiems. Vienkartinis antikūnų nustatymas neduoda daug informacijos, visi turime skirtingas imunines sistemas, po 6 mėnesių apsaugos mažėjimas visiems yra skirtingas. Vieniems, kuriems susidarė daugiau antikūnų, jų daugiau ir sumažėjo, o kitiems, kuriems susidarė mažiau, jie išsilaikė geriau. Taigi, skiriasi imuninės sistemos, skiriasi ir antikūnų susidarymas. […] Visos vakcinos efektyvios apsaugoti nuo sunkios ligos. Be to, skirtingų vakcinų tyrimai buvo atlikti su skirtingais žmonėmis, tad lyginti jų ir daryti išvadas nelabai galima.
– Kaip vertinate idėją, kad reikia griežtai skiepyti kontaktinį darbą dirbančius žmones? Ar palaikote tokią idėją?
– 40 proc. vakcinuotos populiacijos yra mažai. Buvo kalbama, kad reikia bent 70 proc. vakcinuotų žmonių, tačiau nepamirškime, kad šis skaičius buvo paskaičiuotas dar iki mutavusio viruso, kuris plito lėčiau. Dabar turime delta atmainą, ji žymiai greičiau plintanti. Dauguma dabar mini 80–85 proc. vakcinacijos poreikį visuomenėje, kad pandemija būtų sustabdyta. Tad pasiskiepyti turėtų labai daug žmonių arba, blogesnis variantas, persirgti, kad pandemija sustotų. Prisiminkime, kad mūsų tikslas yra padėti žmogui ir tikrai nenorime šių žmonių užkrėsti. Medikai turi teikti paslaugas pažeisto imuniteto žmonėms, kurie nuo vakcinų neįgija reikiamo imuniteto. Tačiau jiems šis virusas yra mirtinai pavojingas. Vienas iš efektyvių būdų neperduoti jiems viruso, tai vakcinuoti aplinkinius. Tai medikus, socialinius darbuotojus. O norint stabdyti pandemiją turime vakcinuoti visus, teikiančius kontaktines paslaugas. Manau, kad tai rūpestis aplinkiniais ir kiekvieno iš mūsų pareiga yra vakcinuotis. Palaikyčiau šį siekį Lietuvoje.
– Kaip manote, kas bus rudenį? Ar bus taip, kad užsikrėtimo atvejų daugės, bet hospitalizuotų asmenų nebus tiek daug?
– Matome, kas vyksta kitose valstybėse, kuriose delta atmaina pradėjo plisti žymiai anksčiau, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Iš tikrųjų, infekcijos plitimas yra platus, nors hospitalizacijų skaičius ne toks didelis. Tikriausiai dėl to, kad labiausiai pažeisti asmenys jau paskiepyti. Kita vertus, Lietuva nėra tokioje geroje situacijoje. Vyresnių asmenų pas mus tikrai nėra 80 proc. paskiepytų. Tai apie pusę pažeidžiamiausių asmenų yra vis dar nepaskiepyti ir gali užsikrėsti.
– Ačiū už pokalbį.