Pasak laidos pašnekovės, PSO nerekomenduoja privalomo skiepijimo, bet labai aiškiai pasisako, kad tai priklauso nuo epidemiologinės, politinės, kultūrinės situacijos šalyje.
„Tai kiekvienos šalies apsisprendimas. Kai kuriose šalyse vakcinacija geriau veikia, kai nėra privaloma, bet kai kur tai tampa būtinybe. Nėra vienareikšmiško atsakymo. Nereikėtų žmonių skaldyti, bet reikėtų ieškoti sprendimų, kurie sutelktų žmones psichologiškai“, – sakė I. Zurlytė.
PSO atstovės teigimu, labai svarbi komunikacija ir visuomenės įtraukimas.
„Tai yra kuo daugiau aiškinimo, kuo daugiau kalbėjimo. Artimesnio kalbėjimosi su tam tikromis grupėmis, pavyzdžiui, Lietuvoje su pagyvenusiais žmonėmis, nes vakcinacijos procentas tarp jų galėtų būti didesnis. Bendras prieinamumas skiepų Lietuvoje yra didžiulis, reikia giliau aiškintis, kokios yra priežastys nesiskiepijančių“, – kalbėjo I. Zurlytė.
Ar galima sakyti, kad koronavirusas taps sezonine liga?
Pasak I. Zurlytės, būtų sunku COVID-19 pavadinti sezonine liga.
„Kiek matėme pernai, vos atšaukus karantiną, iškart matėme atvejų skaičiaus kilimą. Tai labiau priklauso nuo žmonių elgsenos, vakcinacijos ir kokias priemones taikome, kad suvaldytume viruso plitimą. Kuo plačiau virusas galės daugintis, tuo didesnė tikimybė naujoms mutacijoms. Girdime iš PSO ekspertų, kad omikron nebūtinai yra paskutinė atmaina, kuri kelia galvos skausmą.
Jau 2021 metai labai aiškiai parodė, kad net pasiekus aukštus vakcinavimo rodiklius šalyje, bet neišlyginus vakcinacijos nelygybės tarp skirtingų pasaulio šalių, pandemijos nesuvaldysime. Pernai metais nelygybė šiuo klausimu tik dar labiau padidėjo. Kol to neišspręsime, negalėsime sakyti, kad suvaldėme pandemiją“, – problemas vardijo pašnekovė.
Pasak PSO atstovės, viena svarbiausių pandemijos priemonių vis dar išlieka testavimas. O skiepijimo sertifikatai turėtų būti vertinami atsargiai.
„Skiepijimo sertifikatai iš vienos pusės yra gerai, jie suteikia galimybę funkcionuoti tam tikroms veikloms, leidžia žmonėms jose dalyvauti, nesustoti ekonomikai, bet PSO pasisako, kad neturėtų žmonės būti drastiškai atskiriami. Yra žmonių, kurie ir negali būti vakcinuotiems. Turi būti sudarytos galimybės ir nevakcinuotiems žmonėms dirbti, užsidirbti ir tenkinti savo poreikius. Sertifikatai turi prasmę, bet PSO visada atsargiai pasisako dėl jų“, – kalbėjo pašnekovė.
I. Zurlytės teigimu, nors skiepas neapsaugo nuo užsikrėtimo ar infekcijos perdavimo, bet apsaugo nuo sunkios ligos ir nuo mirties, o dabar esantys skiepai efektyvūs ir prieš omikron. Visgi, tai ne vienintelė kovos su pandemija priemonė.
„Jie apsaugo nuo sunkios ligos, bet ne nuo infekcijos perdavimo. Dėl to kartu su sertifikatais labai svarbu laikytis ir kitų priemonių, tai yra kaukių, atstumų, patalpų vėdinimo ir panašiai. Šiek tiek klaidinanti komunikacija buvo, kad skiepas yra laisvė. Taip, skiepas atveria daugiau galimybių, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip sparčiai virusas keičiasi ir plinta, labai svarbios ir kitos priemonės.
Tikrai labai norėtųsi, kad 2022 metai taptų paskutiniais pandemijos metais. Bet tai labai priklauso nuo kiekvienos šalies ir kiekvieno iš mūsų. Visgi, pasakyti, kad šie metai bus paskutiniai pandemijos metai, kiek per drąsu. Tačiau yra visos galimybės, kad šie metai taptų paskutiniai mažai prognozuojamos pandemijos metais. Taigi, kuo daugiau gyventojų ir šalių pasiskiepytų, kuo daugiau prevencijos priemonių bus laikomasi, galbūt bus galima tikėtis, kad turėsime mažiau sunkių susirgimų ir mažiau mirčių“, – kalbėjo I. Zurlytė.