Kas tie radiologai?
Laidos pradžioje pasiteiravus, kas yra radiologas ir ką tokios specialybės žmonės veikia visą dieną, gydytojas radiologas-echoskopotuojas dr. Mantas Trakymas daugiau papasakojo apie savo profesiją.
„Radiologai vertina vaizdus – kompiuterinės tomografijos, atlieka ultragarsinius tyrimus. Daugiausia darbo yra su ekranu – matai žmogų iš vidaus ir vertini, ar jis kuo nors serga. Būna, kad užtenka penkių sekundžių ir aš žinau ligą, bet kartais tenka paplušėti net valandą, jeigu atliekamos koreliacijos su kitais tyrimais. Tas paprastas tyrimas pasidaro toks nebepaprastas“, – atsakė gydytojas.
Pasiteiravus, kam dažniausiai skiriamas tyrimas ultragarsu, radiologas Artūras Samuilis tikino, kad šį metodą labai dažnai naudoja priėmimo skyriuje.
„Dažnai tai yra vienas iš pirminių tyrimo metodų, atliekamas daugeliui pacientų, tiek priėmimo skyriuje, tiek ambulatoriškai, tiek stacionare gydomiems pacientams, kurie turi kokių nors skundų, – į juos reaguojame pasitelkę tokį ginklą kaip ultragarsas“, – atsakė radiologas.
Kuo skundžiantis reikalingas ultragarsas
Žmonės, kuriems gali padėti ultragarsas, skundžiasi pilvo skausmais.
„Labai banalus dalykas – ūmus pilvo skausmas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl mes priimamajame pacientams atliekame ultragarsinius tyrimus. Tai yra įrankis, kuris padeda daugiau nei pusei pacientų išspręsti šią problemą, nes mes galime patvirtinti, kas yra gerai ar blogai. Tada žmogus gali keliauti namo, jeigu jam nieko nėra, arba galbūt sužinome, kad reikia operacinio gydymo. Po mūsų tyrimo rezultatą gauname labai greitai: gali užtrukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio“, – atsakė A. Samuilis.
Laidoje sulaukta ir kelių skaitytojų klausimų. Vienas iš jų – ar ultragarsas gali atkirti vėžines ląsteles nuo sveikų.
„Jeigu kalbėtume apie navikinę patologiją, pavyzdžiui, imtume krūtų vėžį, tai praktiškai ultragarsu galima nustatyti apie 90 proc. tų navikų. Apskritai visi tyrimo metodai, nesvarbu, kokie jie atrodytų paprasti ar nepaprasti, tai yra vaizdai. Po tų vaizdų įvertinimo, įtariant kokią nors piktybinę patologiją, paprastai yra atliekama biopsija, ji irgi dažniausiai atliekama kontroliuojant ultragarsu. Ultragarsas onkologijoje – labai svarbus, be jo nepajudėtume iš vietos“, – į klausimą atsakė M. Trakymas.
Tikina, kad tai pats saugiausias tyrimo metodas
Ne vienas žmogus vis dar klaidingai įsitikinęs, kad ultagarsas nesaugus, tačiau taip tikrai nėra, pabrėžė A. Samuilis.
„Ultragarsas yra gana saugus. Kalbant apie visus radiologinius tyrimus, sakyčiau, kad tai – pats saugiausias metodas. Jis dažnai taikomas netgi pediatrijoje, pavyzdžiui, tiriant nėščiąsias ir pan. Bet, žinoma, kiekvienas tyrimas gali daryti poveikį“, – tikino radiologas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ultragarso tyrimo metodas šiomis dienomis ir prieš keliasdešimt metų – kaip diena ir naktis.
„Aš galėčiau pasakyti, kad šiems tyrimo metodams naudojami inovatyvūs sprendimai. Mes juos pritaikome ir mūsų ligoninėse. Ultragarsas šiandien ir tas, kuris buvo prieš keliasdešimt metų, – tikrai nėra tas pats, nes mus pasiekia labai daug naujovių.
Ultragarsas dabar išgyvena tarsi atgimimą, nes norima sumažinti apšvietą pacientams. Anksčiau sunkiai įsivaizduodavome, kad krūtinės ląstą galime tirti ultragarsu, išskyrus širdį, o šiuo metu šis tyrimo metodas labai populiarėja. Taigi įvairios plaučių ligos diagnozuojamos būtent ultragarsu“, – tikino A. Samuilis.
Svarbu išklausyti gydytojo rekomendacijas
Kaip laidoje pabrėžė radiologai, prieš šiuos tyrimus svarbiausia išklausyti gydytojo rekomendacijas.
„Prieš kai kuriuos tyrimus reikalingas pasiruošimas, ypač kalbant apie virškinamojo trakto organų tyrimą, arba norint apžiūrėti inkstus, taip pat – gimdą arba prostatą. Tuomet pacientams nerekomenduojame būti pavalgiusiems, o kartais su pilna šlapimo pūsle reikia ateiti“, – atsakė A. Samuilis.
Laidos pabaigoje pasiteiravus, kiek įtakos gali turėti žmogiškoji klaida, kai, pavyzdžiui, gydytojas ko nors nepastebi, M. Trakymas tikino, kad žmogiškoji klaida gali turėti daug įtakos, nes ultragarsiniai tyrimai nėra atliekami paprastai ir lengvai, tam reikia turėti daug žinių ir profesionalumo.
„Daug priklauso. Kaip jau sakiau pačioje pradžioje, tai nėra paprastas tyrimas, kai kažką padarei ir jau yra atsakymas. Tą atsakymą vis tiek duoda smegenys, o kad tai atliktum, reikia šešerius metus mokytis universitete, paskui – rezidentūra. Aš jau 20 metų dirbu onkologijos srityje, bet kiekvieną dieną mokausi ir stebiuosi, kaip galima visko išmokti“, – tikino pašnekovas.