Gydytojas pastebėjo, kad laisvalaikio traumos yra susijusios su veiklomis, kurios žmogui nėra visiškai įprastos.
„Nuvažiuoja žmogus į sodybą, nori susitvarkyti aplinką. Pradeda pjauti žolę, genėti medžius – žoliapjovę juk ne kiekvieną dieną naudojame, tiesa? Nemokėdamas gerai naudotis žoliapjove, žmogus neįvertina visų pavojų, kurie gali kilti.
Taigi, turime tokių traumų, kai pjauna žolę ir netgi pirštus nusipjauna. Turime traumų, kai žmonės, norėdami pagenėti medžius, lipa kopėčiomis ir krenta nuo jų, susilaužo stuburą.
Yra ir ežerai, pajūris, apskritai saulė, šiluma, vanduo, pramogos – kokie gali būti pavojai? O pavojai gali slypėti žolėje, pvz., numesta šukė: ėjau, užmyniau ant šukės, įsipjoviau į koją – va jums ir trauma.
Jūroje, nors ji atrodo rami, graži, visi girdime, kad ten yra ir duobių, ir srovių. Neįvertiname kitą kartą savo galimybių ir, deja, turime kiekvienais metais ir žmonių, kurie paskęsta“, – apgailestavo J. Stasinas.
Medikas atkreipė dėmesį ir į dviračius bei elektrinius paspirtukus.
„Kiekvienais metais dešimtimis procentų auga traumų dėl susižalojimų, važinėjant paspirtukais. Žmonės turbūt patys yra neatsargūs – vis tik tai yra transporto priemonė, turinti variklį, greitis didelis, svorio centras aukštai, kelias, kuriuo važiuojame, ne visada lygus, suvaldyti kartais, ypač neturint patirties, yra sunku. Žmogus griūna, bando griūdamas atsiremti ranka, lūžta rankos. Dažnai žmogus griūva ant veido, tada būna žandikaulio lūžiai, dantų išmušimai – tokios traumos irgi dažnos“, – teigė draudimo kompanijos atstovas.
J. Stasinas akcentavo: elektrinis paspirtukas nėra žaislas, tai nėra tas paspirtukas, kurį važiuojant paspiriame koja.
„Elektrinį paspirtuką dažnai tėvai vaikams perka kaip žaislą. Tai nėra žaislas. Jeigu perku paspirtuką, turiu vaikui ir apsaugas uždėti, pamokyti jį važiuoti, prižiūrėti, kaip jis važinėja ir, gink Dieve, ne leisti į gatves, ant šaligatvių, kur pavojai keliskart didesni nei savame kieme važinėjant“, – patarė J. Stasinas.
Gydytojas sakė, kad ir vasarą, ir žiemą dominuoja minkštųjų audinių traumos ir kaulų lūžimai, bet skiriasi, kaip jos atsitinka. Žiemą dažniausiai traumos ištinka dėl slidumo. Kalbant apie hobius, žiemą dažniau traumos ištinka slidininkus, snieglentininkus. Jie neretai patiria lūžimus, įvairias kelio sąnario traumas.
„Vasarą tų veiklų turime žymiai daugiau – galimybės neribotos. Traumų vasarą gal nėra daugiau, bet yra begalės įvairių variantų, kaip jos įvyksta“, – komentavo J. Stasinas.
Paklaustas, ar ši vasara kuo nors išskirtinė, vertinant draudiminius įvykius, susijusius su traumomis, laidos pašnekovas sakė: „Palyginti su praeitų metų laikotarpiu, šiemet turime apie 20 proc. nelaimingų atsitikimų augimą. Kaip galėtume tai paaiškinti? Viena vertus pernai dar buvo pandeminiai metai: turėjome tam tikrų apribojimų ir žmonės truputį vienas nuo kito atsiskyrė.
Šiemet viskas atsivėrė – visi apribojimai nuimti, galima švęsti dideliuose kolektyvuose, visos veiklos yra atviros. Matyt, to žmonės be galo pasiilgę ir primiršę, kad visada reikia šiek tiek saugotis. Poros metų pandeminė patirtis, matyt, šiek tiek savisaugos instinktus prislopino“, – spėjo gydytojas.
Laidos pašnekovas ragino nepamiršti savisaugos instinkto, jeigu žmogus vartoja alkoholį, patarė vartoti jį saikingai, o, jeigu kažką ištiko nelaimė, svarbu kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą.
„Mes, draudimo bendrovė, matome, kaip svarbu, kad žmogus mokėtų kitam suteikti pagalbą. Deja, 45 proc. žmonių, kaip rodo Raudonojo kryžiaus tyrimai, pasakė, kad nežino, kaip ir nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos.
„Lietuvos draudimas“ užsiima ir tam tikra edukacine veikla – ne vien reguliuoja žalas. Yra tokia iniciatyva „Aš galiu padėti“. Stengiamės apmokyti žmones, kad ne vien gautų išmokas dėl traumos, bet ir mokėtų padėti kitiems žmonėms, įvykus kažkokiai nelaimei. Nes, kaip rodo duomenys, labai svarbios pirmosios minutės, pirmoji valanda po įvykio, kai žmogui reikia skubiai užtikrinti kraujotaką, užtikrinti kvėpavimą. Labai svarbu, kad greta būtų žmogus, mokantis tai atlikti“, – neabejojo J. Stasinas.