Rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: vienus galime pakeisti
Atrodo, kad apie širdies ir kraujagyslių ligas Lietuvoje kalbama labai dažnai, tačiau situacija vis tiek negerėja. Pasak prof. dr. S. Glaveckaitės, koronaviruso pandemija šią problemą dar labiau padidino. Pagal Higienos instituto statistiką, 2020 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 23 tūkstančiai gyventojų. Ir tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 metais.
„Moksliniai paskaičiavimai rodo, kad COVID-19 pandemija lėmė maždaug 5 proc. perteklinių mirčių pasaulyje. […] Tai reiškia, kad pacientai karantino metu bijojo kreiptis, bandė savo ligą gydytis patys, kaip išmano. Antra, sveikatos apsaugos sistema turėjo persitvarkyti, kad galėtų kovoti su pandemija, dėl to planinės paslaugos vienu momentu buvo pristabdytos. Tai galėjo padaryti įtaką perteklinėms mirtims“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Šių ligų rizikos veiksnių yra ne vienas. Jie skirstomi į dvi grupes – tų, kurių negalime pakeisti, ir tie, kuriuos galime koreguoti. Amžiaus, lyties, genetikos, deja, bet nepakeisime. Tačiau tikrai yra veiksnių, kuriuos galime stipriai pakeisti.
Keičiami rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, cholesterolio perteklius kraujyje, rūkymas, hipodinamija – labai mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba.
„The Lancet“ žurnale paskelbtas mokslinis tyrimas rodo, kad iš visų, turinčių padidintą kraujo spaudimą, tik pusė žino, kad jį turi. Kita pusė vaikšto nieko nežinodami apie šią nematomą ligą.
Padidėjusio kraujo spaudimo simptomus žmogus jaučia labai retai. Tačiau ligos diagnostika yra labai paprasta, tereikia reguliariai matuoti kraujo spaudimą.
„Aukštą kraujo spaudimą gali turėti ir vaikas, todėl pas šeimos gydytojus kraujospūdis matuojamas ir jiems. Apie širdies ligų prevenciją kalbame jau nuo 40 metų. Kaip dažnai matuotis, priklauso nuo kraujospūdžio. Jei jūsų kraujospūdis optimalus, tai yra mažiau 120 viršutinės ribos ir mažiau 70 apatinės ribos, galima matuotis kas 5 metus. Bet, jei kraujospūdis artėja prie 140 ir 90, reikėtų matuotis ne rečiau kaip kasmet. Netgi rekomenduotume namuose tai daryti dažniau“, – sakė profesorė.
Anot jos, gydytojai gali duoti pacientui aparatą, kuris kraujospūdį matuoja visą parą.
Išgelbėti nuo tragedijos gali sveikesnė mityba ir judėjimas
Norint atkreipti dėmesį į šias sveikatos problemas, Pasaulinės širdies dienos proga Lietuvos žemėlapį papuošė penki širdies formos maršrutai. Kaip pasakojo „Trenkturo“ vadovas Deividas Urbonavičius, visi maršrutai, kurie pritaikyti vaikščiojimui, yra maždaug 4–5 kilometrų ilgio ir juos galima pasiekti viešuoju transportu.
Vilniuje toks maršrutas nubraižytas Vingio parke, Kaune Panemunės šile, taip pat prie Klaipėdos, netoli Melnragės, Šiauliuose Salduvės parke, o Panevėžyje maršruto pradžia yra Kultūros ir poilsio parke. Visus maršrutus galite rasti solo.trenkturas.lt.
Pasak profesorės, toks maršrutas, jo ilgis ir tai, kad stengiamasi kuo daugiau vaikščioti gamtoje, pasirinktas neatsitiktinai. Bendra rekomendacija visiems žmonėms yra tokia, jog turime būti fiziškai aktyvūs 30-60 minučių per dieną, geriausia bent 5 dienas per savaitę.
Tai turėtų būti bent vidutinis fizinis aktyvumas ir gryname ore. Maršrutuose siūlomi 4–5 km, pasak gydytojos, atitinka šias rekomendacijas.
„Vidutinis intensyvumas yra tada, kai sušylame, bet dar galime kalbėti pilnais sakiniais. Jei žmogus jaunas, galima judėti ir greičiau“, – sakė prof. dr. S. Glaveckaitė.
Įsivaizduokime žmogų, kuris dažnai praleidžia laiką ant sofos prieš televizorių, bet sugalvoja pakeisti savo gyvenseną, keičia mitybą ir pradeda kasdien judėti pagal rekomendacijas. Kiek galėtų sumažėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika?
„Skaičiai svyruoja pagal tai, koks tai yra pacientas, ar sveikas, ar sergantis. Bet noriu pasakyti, kad ir sergantys žmonės nebijotų eiti tokiais maršrutais, jie gali eiti savo tempu, kad toks fizinis aktyvumas jiems būtų komfortiškas. Galima eiti su šiaurietiškos lazdomis. Adaptuoti krūvį pagal savo galimybes“, – judėti skatino profesorė.