Vos 4 ligos dieną teko kviesti greitąją
Kaip pasakojo pašnekovas, tuo metu, kai susirgo, nė nesuprato, kas vyksta.
„Mane pradėjo spausti dvasiškai. Pradėjo kilti temperatūra, praradau skonį. 4 dienas namuose bandžiau susitvarkyti pats. Bet vieną naktį stipriai pakilo temperatūra, virš 39 laipsnių, teko kviesti greitąją ir nerimauti, kas bus“, – prisiminė panevėžietis.
Taip V. Pečininas atsidūrė Panevėžio Infekcinėje ligoninėje. Gydytojams tuo metu pavyko numušti aukštą temperatūrą, tačiau ryte laukė blogos žinios. Vyrui pasakė, kad jam prasidėjo plaučių uždegimas. Dėl to panevėžietis pasiliko gydytis ligoninėje.
„Iš pradžių mane paguldė į palatą su 70-mečiais. Tai jie jau praktiškai... Nežinau, maniau, kad jų jau nebėra. Tuomet perkėlė į kitą, vėliau į dar kitą palatą. Po 3-4 dienų, kai mane jau atgaivino“, – sakė pašnekovas.
Ligoninės gyvenimą fiksavo telefonu
Šiame ligoninės skyriuje fotomenininkas pastebėjo, kad palatose yra keli langai, o saulėtą dieną per juos matosi atspindžiai.
„Tada pradėjau kažką daryti – reikia stovėti, ieškoti kampo, o dar sunku pastovėti ant kojų. Kilo mintis nufotografuoti, kad žmonės pajaustų kovidą, sunkumus. Veidų praktiškai nėra, tik atspindžiai, langai ir darbas“, – pasakojo fotomenininkas ir pridūrė, kad fotoaparato į ligoninę pasiimti nepavyko, tad visas nuotraukas padarė telefonu.
Per 11 dienų panevėžietis matė net 13 mirusių žmonių.
„Ir tai buvo tik vienas aukštas. O dar yra kiti skyriai. 12-13 žmonių pravežė pro koridorių. Šito nefotografavau, nedrįsau“, – pasakojo V. Pečininas.
Pašnekovas sakė, jog visą gyvenimą beveik neturėjo ligų, daug sportuodavo, sveikai gyveno.
„Ir tu matai, kaip šalia 48 metų vyras negali būti be kaukės net minutės, kai guli lovoje, kur iškeliavo 45 metų žmogus, kai kitoje pusėje gulėjo moteris su cukralige 68 metų ir net negalėjo atsigulti... Ji visą laiką sėdėjo, nes galėjo tik sėdėti. Vienai močiutei mano gulėjimo laikotarpio pabaigoje sustojo širdis. Ir kaip didvyriškai kovojo gydytojai, personalas už gyvybę. Atrodo, juk vyresnio amžiaus, bet ją gal valandą ar pusantros traukė iš mirties. Atgaivino, išvežė į reanimaciją. Vėliau ji mirė“, – sakė vyras.
Laidoje V. Pečininas kreipėsi ir į visus žiūrovus bei tėvus turinčius vaikus: „kuo greičiau skiepykite savo tėvelius, nes jei jie paklius į ligoninę, jų plaučių funkcija gali sustoti tiesiog naktį.“
„Visi norėjo grįžti atgal ir pasiskiepyti“
Pašnekovas prisiminė, kad gulėjimo ligoninėje metu teko bendrauti ir su palatos draugais. Jie visi buvo neskiepyti. Gulėdami ligoninėje, pasak V. Pečinino, visi norėjo grįžti atgal ir pasiskiepyti.
„Didžiulės kančios, kurias tenka patirti neskiepytėms žmonėms... Visi gailisi, kad nesiskiepijo“, – sakė pašnekovas.
V. Pečininas pasakoja, kad šiuo metu iš visuomenės sulaukia įvairių pašaipų, jog buvo nupirktas, dėl to dabar pasakoja tokią istoriją. Visgi, pats vyras sako, kad jo nupirkti neįmanoma, o pasakoja tai, ką pats matė ir jautė – tikrą mirties kvapą.
Fotomeninkas sako, jog tie, kurie nenori skiepytis, paprasčiausiai neturi pakankamai informacijos.
„Dažnai klausiama, kodėl apie savo patirtį susirgus kalba tik žinomi žmonės. Bet paprasti žmonės nebenori kalbėti, tada jie galvoja tik kaip išlikti. Kai išeina, jie laimingi, nenori eterio. Mano nuomonė buvo tokia, kad skiepytis nereikia, buvau kaip Dainius Kepenis.
Nenorintys skiepytis klausia, kas bus praėjus kažkiek laiko po skiepų. Bet gyvename čia ir dabar. Dabar užsikrėtei ir gali iškeliauti, o kas bus, jei bus... Ar dabar turime dar tėvus paskiepytus ir gyvus, ar juos prarandame? Kas geriau? Laukti, kas bus, ar gyventi dabar?“, – pasakojo V. Pečininas.
Net ir pasveikęs, vyras vis dar nesijaučia taip, kaip jausdavosi prieš ligą. Užlipęs į 5 aukštą jaučia greitesnį širdies plakimą, dusulį, nors prieš ligą aktyviai sportuodavo. O nesportuojantiems ir negyvenantiems sveikai, pasak V. Pečinino, išgyventi ir grįžti į normalų ritmą bus dar sudėtingiau.
Savo nuotraukų parodą fotomenininkas tikisi surengti jau šią žiemą, iš pradžių – Panevėžyje.