Šiandien rubrikoje „Svečiuose – onkologas“ lankosi genetikos profesorė, biomedicinos mokslų daktarė bei Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė ir Santaros klinikų generalinis direktorius, profesorius Feliksas Jankevičius. Šįkart nagrinėsime temą – ar galima vėžį įveikti iki diagnozės?
– Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir didesnio sąlyčio su kenksmingais aplinkos veiksniais, žmonės vis dažniau serga vėžiu. Kaip tai veikia jūsų požiūrį į darbą onkologijoje? Daugiau iššūkių ar teigiamų pasiekimų?
– Feliksas Jankevičius. Visko daug – ir iššūkių, ir pasiekimų. Ko yra daugiau – sudėtinga pasakyti.Mes tiesiog orientuojamės ir stengiamės įveikti kasdien atsirandančius iššūkius. Tie iššūkiai, kaip teisingai pasakėte, yra susiję su tuo, kad vėžinių ligų daugėja, bet tas procesas yra būdingas ne tik Lietuvai, o taip pat visam išsivysčiusiam pasauliui. Tuo pačiu kiekvieną dieną susiduriame su naujais atradimais medicinoje, onkologijoje – vaistais. Reikia adaptuoti naujus atradimus ir juos perkelti bei sėkmingai naudoti Lietuvos gyventojams. Taigi tiek viena, tiek kita yra svarbu,
Jums abiem buvo skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“. Vieni pirmųjų Lietuvoje įvertinote daugelio navikų molekulinį profilį ir pasiūlėte naujų diagnostinių ir prognozinių žymenų bei inovatyvių, klinikoje pritaikomų jų tyrimo metodų. Ar vėžys Jums paslaptingas ir baugus, ar visgi, mokslo pasiekimai leidžia jį perprasti, prognozuoti ligos eigą ir elgseną?
– Sonata Jarmalaitė. Aš galėčiau pasakyti, kad vėžys yra mūsų mokytojas. Tai labai sudėtinga liga, daugelis kartų bando įminti jos mįsles ir kiekviena iš jų įneša savo kruopelę. Mes bandėme tyrinėti molekulinį profilį ir kurti žymenis, bet į kliniką jau ateina vaistai, nutaikyti į molekulinį taikinį. Laimei, ne mes vieni dirbame šioje srityje – visas pasaulis yra ties tuo susitelkęs, taigi inovacijos atkeliauja į klinikas. Žinoma, ateities kartoms bus galima daug ką veikti. Kruopelė po kruopelės, tos žinios kaupiasi ir jos labai greitai keliauja į kliniką. Daugėja iššūkių gydytojams, daugėja klausimų pacientams.
– Daugiau pasiekimų ar nežinomybės?
– S.J. Aš tikiu, kad kuo toliau, tuo žinome daugiau. Nuo to laiko, kai sužinota, kaip atsiranda vėžys, kad ląstelėje įvyksta genetinis pokytis, ir prieš tą pokytį galima nukreipti vaistą, mes pačią esmę vėžio supratome, nes anksčiau mes truputėlį klaidžiojome ir nežinojome, kaip atsiranda tas vėžys. Kai žinome esmę, po to jau reikia ieškoti priemonių.
– F.J. Tikrai taip. Paciento akimis žiūrint į situaciją, reikia pasakyti, kad gydymo rezultatai vienareikšmiškai gerėja – ilgėja išgyvenamumas susirgus liga, mes daugeliu atveju žinome, kaip išvengti ligų, naujos technologijos pagerina atsaką į ligą, kiekvieną dieną turime vis daugiau žymenų, kurie leidžia mums identifikuoti gydymą, parinkti specifiniam pacientui specifinį gydymą. Tai – labai teigiamos žinios mūsų pacientams.
– Pereikime prie skaitytojų klausimų. 5 metai po prostatos operacijos - ar ramiai dar galima gyventi? Kokia tikimybė, kad kartą įveiktas vėžys daugiau neatsikartos?
– F.J. Ramiai gyventi reikia – be jokios abejonės, nes stresas tik blogina rezultatus, tačiau nesitikrinti negalima ir mes rekomenduojame tokiems pacientams toliau tikrintis, atlikti PSA testą kartą metuose, reikia susitarti su urologu. Kaip ilgai, kiek metų tikrintis, tai turbtūt visą gyvenimą, nes liga gali atsinaujinti ir atsinaujinimo dažnis siekia 25 proc., taigi liga atsinaujina kas ketvirtam. Jeigu laiku diagnozuojamas ligos atsinaujinimas, mes turime visus šansus su tuo susitvarkyti.
– Ar pagydomas skydliaukes vėžys?
– S.J. Atsakymas priklauso nuo to, kokios stadijos jis būtų nustatytas, bet penkerių metų išgyvenamumas sergant skydliaukės vėžiu tikrai yra, 95 proc. išgyvena po operacijos. Jeigu vėlyvųjų stadijų vėžys yra nustatytas, tada jau šiek tiek liūdnesnė gali būti prognozė, bet Lietuvoje turime visas galimybes taikyti terapijas, skirtas skydliaukės vėžiui, taigi prognozė tikrai nėra bloga.
– Ar Lietuvoje susirgti vėžiu yra blogiau nei kitoje Vakarų valstybėje?
– F.J. Pažanga, kaip minėjau, Lietuvoje yra didžiulė. Žinoma, mes turbūt negalime lygintis su geriausiai išsivysčiusiomis, didžiausiomis pasaulio šalimis, nes technologijų apimtys ir pačių naujausių technologijų panaudojimas priklauso nuo šalies resursų. Neužmirškime, kad Lietuvos resursai yra tokie, kad deleguojama 6,5 proc. bendro BVP sveikatos poreikiams. Tai yra procentas, kuris, beje, yra didesnis nei daugelio kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Latvijos, Estijos, Lenkijos, tačiau bendras Europos Sąjungos lygis yra beveik 9 proc. Taigi tai reikia turėti omenyje, tačiau didžiulė dauguma naujausių technologijų Lietuvos gyventojams yra prieinamos.
– Kokia yra skrandžio vėžio išankstinė diagnostika?
– S.J. Ankstyvos diagnostikos testų skrandžio vėžiui mes neturime, bet skrandžio vėžys yra simptomatinis vėžys, tai dažnai reiškia pojūčius, kurie atveda pas gydytoją. Tada mes turime visai nesudėtingą, tiesą, intervencinį tyrimą. Žmogus, patyręs kažkokius pojūčius virškinimo metu, gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, atlikęs specialų tyrimą, tikrai nesunkiai gali identifikuoti ligos požymius. Geroji žinia yra ta, kad sergamumas skrandžio vėžiu mažėja visame pasaulyje, net mokslininkai spėlioja, kodėl taip yra, nes mes nepadarėme didelių intervencijų. Turbūt galėjo prisidėti fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, apie ką mes labai daug kalbame.
– Kodėl serga nesveikai ir sveikai gyvenantys žmonės. Kodėl tokia epidemija Lietuvoje? Ar tikrai tik Lietuvoje tokia epidemija?
– F.J. Epidemijos nėra, bet atsakant į klausimą, reikia nepamiršti, kad yra paveldėjimas – rimtas kompenentas. Tais atvejais, kai yra šeiminė istorija, kai yra mutacijos, kurios yra paveldimos, tai tokiu atveju žmonės yra visiškai neapsaugoti, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo. Be to, žinoma, yra ne tik „sveikai ar nesveikai“, bet yra kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbo sąlygos. Noriu atkreipti dėmesį, kad šansai susirgti onkologine liga, kai žmogus gyvena sveikai, yra gerokai mažesni. 40 proc. visų onkologinių ligų yra išvengiamų, jei žmonės laikysis sveiko gyvenimo būdo.
Visą laidą žiūrėkite DELFI laidoje.