– Ar nutukimo problema Lietuvoje didelė? Ir kokios tendencijos Europoje, nes, atrodo, kai kalbame apie nutukimą, norisi žiūrėti į Jungtines Amerikos valstijas.
– Mes žymiai geriau gyvename nei JAV, kur jau seniai paskelbta nutukimo epidemija, Lietuvoje to nėra. Tačiau Lietuvoje yra 22 proc. vaikų, kurie turi antsvorį ir nutukimą. JAV vien nutukusių yra panašus skaičius. Pas mus nutukusių yra maždaug 6–7 proc. paauglių. Palyginti su JAV, tai neblogi skaičiai, net palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Graikijoje labai daug nutukusių. Tačiau mus neramina, kad nutukusių vaikų procentas nuolat auga, keliais procentais per kelerius metus. Būtent svarbi ta neigiama tendencija didėjimo linkme. Dėl to reikia kažką greitai daryti ir būtent su vaikais, nes kai pradedame investicijas į suaugusius, tai jau pavėluota. Yra paskaičiavimai, kad vienas investuotas doleris į vaikus iki 6 metų, duoda 4–6 dolerių grąžą. Jei tą patį dolerį investuojame į suaugusį, turime 1,20 dolerio grąžos.
– Kodėl didėja vaikų nutukimas? Tiesiog turime per daug maisto?
– Nutukimui didžiausią įtaką turi maistas, tačiau taip pat yra ir daug kitų veiksnių, darančių įtaką. Juos visus apibendrinant, ir gydymas nuo to prasideda, kad yra dieta, fizinis aktyvumas ir aplinka, aplinkos veiksniai. Tai yra šeima, šeimos tradicijos, reklama, ką mato vaikas. Visi šie veiksniai eina bloga linkme, ypač per pandemiją.
– Jaučiate kokius nors pokyčius pandemijos metu?
– Be abejo. Mes, Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikome tyrimą, kaip koronaviruso metu keičiasi vaikų elgesys. Kiek jie laiko praleidžia prie ekranų, ar sportuoja, kaip ir ką valgo, ar padaugėjo galvos skausmų. Vienareikšmiškai nutukusių vaikų padaugėjo, galvos skausmų padaugėjo, suprastėjo miego kokybė.
– Kiek antsvorio turėjimą ar nutukimą lemia genetiką? Dažnai matome, jog jei nutukę abu tėvai, tai ir vaikas nutukęs.
– Genetika lemia tikrai mažesnę dalį nei mityba, aplinka ir fizinis aktyvumas. Skaičiai yra labai įvairūs. Jei žiūrėtume genetinius sindromus, jie sudaro mažiau nei 5 proc. Kai tikrai randame geno defektą ir žinome, kad bus genetinis nutukimas. Paveldėjimas lemia 25–40 proc., kai vienas iš tėvų nutukęs, kitas ne. Tačiau paveldėjimas reiškia, kad ne tik geną gauni iš savo tėvų, o ir aplinką, valgymo įpročius ir taip toliau. Jei mama ar tėtis valgo daug, vaikas be jokio geno defekto irgi valgys daug. Visgi, tikrai nereikėtų galvoti, kad tėvai nutukę ir dėl to vaikas nutukęs, kūno masę tikrai galima pakeisti.
– Nutukimas ir antsvoris sukelia ir daugybę kitų ligų, COVID–19 infekcija turintiems antsvorio daug pavojingesnė. O kaip yra su vaikais? Kiek vaiko sveikatai pakenkia tai, kad jis turi antsvorio ar nutukimo?
– Neabejotinai pakenkia, tik vaikui dar nespėja pasireikšti tos komplikacijos, kokios būna suaugusiems. Bet kai kurios komplikacijos yra jiems labai aktualios. Viena iš svarbiausių yra savigarbos stoka, depresija, būtent dėl to, kad esi kitoks savo figūra. O vaikams, paaugliams, ypač mergaitėms tai itin svarbu. Esi tarsi išmestas iš bendraamžių rato, vienintelė saugi vieta yra namuose, kur gali pavalgyti, daug prisivalgyti, kad sumažintum įtampą. Esame atlikę tyrimą, kaip vaikai darželyje vadina antsvorio turinčius vaikus ir jų neturinčius. Apie turinčius antsvorio išgirdome vien blogus epitetus – nevėkšla, tešlius, jokio teigiamo epiteto. Jei visą laiką vaikas girdi tokius epitetus... Kitos, jau tradicinės ligos, yra metabolinis sindromas, kraujospūdžio padidėjimas, širdies ligos, kepenų suriebėjimas ir uždegimas, kaulų pokyčiai, kiaušidžių uždegimas ir daugelis kitų problemų. Ir šios problemos atsiranda jau vaikystėje. Jau nebesistebime, kad metabolinį sindromą turi vaikai. Jo negydant, gyvenimas sutrumpėja 20–30 metų.
– Kiek įtakos vaikystės, paauglystės nutukimas turi ateities sveikatai?
– Remiantis tyrimais, pasirodo, yra didesnė rizika visą gyvenimą turėti antsvorio, jei jo turėjai vaikystėje, nei tada, jei antsvorį užsiauginai suaugęs. Ypač, jei vaikas yra nutukęs iki 10 metų. Vaikystėje, iki 10–12 metų daugėja riebalų ląstelių organizme, o vėliau jos tik pučiasi, didėja jų apimtis, bet ne skaičius. Ateityje jam bus sunkiau numesti svorį. Dėl to vaiko nutukimą reikia gydyti kuo anksčiau, nes rizika, kad jis nutukimą turės ir suaugęs, kasmet didėja.
– Tėvai gali suteikti gerus mitybos įpročius nuo pat vaikystės, tačiau dažniausiai nori, kad vaikas būtų pavalgęs, suvalgytų viską, kas yra lėkštėje, ir panašiai. Kur jūs matote didžiausias klaidas, kokias daro tėvai?
– Taip, teisingai pastebėjote, jog problema su maistu yra ta, kad maistą pavertėme prizu, meilės išraiška, socialiniu bendravimu, nes prie tuščio stalo nemokame bendrauti. Taip pat tas įvaizdis, suformuotas prieš 100–200 metų, kai žmonės neturėdavo, ko valgyti, dėl to vaikai sirgdavo ir mirdavo, nes imunitetas būdavo nusilpęs. Tuo metu pasiturinčių šeimų vaikai taip dažnai nesirgdavo. Šis mąstymas, kad reikia vaikui kuo daugiau valgyti, kad jis nesirgtų, atkeliavo ir iki mūsų dienų. Visada sakau – jei dvejojate, ar vaikas nori valgyti, ar ne, visada galvokite, kad jis nebenori. Geriau vienu šaukštu mažiau nei daugiau.
– Pakalbėkime apie vaikų meniu. Užtenka nueiti į kavinę ir pažiūrėti vaikišką meniu, ten bus blyneliai, makaronai, koldūnai, perdirbtas maistas be daržovių.
– Tai tėvų problema, kad duoda tokį maistą. Žinoma, jis skanus. Atliktas tyrimas, kaip maistą renkasi vaikai. Pirmoje vietoje yra skonis, antroje – alkis, trečioje – kaina, jei jie patys perka. Skonis turi didžiulę reikšmę. Tą žinantys gamintojai visada pataikauja vaikams. Nes jei pagaminsi labai sveiką maistą, bet jis bus neskanus, jį pirks labai mažai žmonių.
– Kaip pripratinti vaiką valgyti sveiką maistą, jei mato, kad kiti vaikai valgo blynus, sausus pusryčius?
– Jei tėvai pasakys, kad griežtai negalima jokio majonezo, saldžių gėrimų, pomidorų padažo, nes tai nesveikas maistas ir taškas, tai nelabai veiks. Geriau suveiks, jei papasakosite, kad vaikai tikrai valgo sausus pusryčius ir traškučius, tačiau tai nesveiki produktai, nuo jų skaudės skrandį ir panašiai. Bet, jei valgysi kitus produktus, daržoves, košes ir panašiai, būsi sveikesnis ir viskas bus geriau. Kai paaiškini, veikia geriau nei griežtas uždraudimas. Aplinkoje, tai yra namuose, pas senelius neturi išvis būti tų produktų, kurie yra nesveiki. Pavyzdys yra svarbiausias dalykas.
– O kaip reaguojate, kai maistas pateikiamas kaip prizas, ar tai sveikas elgesys?
– Manau, kad ne. Žinoma, negali būti kategoriškas, visko būna gyvenime, tačiau to reikėtų vengti. Jei jau vieną kartą pasiūlei kaip prizą, tai ir kitą kartą vaikas to paties tikėsis. Be to, vaikas nepradeda galvoti, kad tai nesveikas maistas, kaip tik – tai gerai, skanu, tik tėvai to neduoda. Daug geriau už kokį nors darbą pažadėti nueiti į kiną, į lauką pažaisti ir panašiai.
– O kada duoti vaikams tuos saldžius produktus, jei jie jų nori?
– Visų pirma, ar išvis vaikams duoti tuos produktus. Jei suaugusiems labai abejotina, tai vaikams nesu toks kategoriškas dėl jų. Vaikų smegenys auga labai greitai, ypač pirmais 3 gyvenimo metais. Smegenims reikia energijos, ją suteikia gliukozė, dėl to vaikai kartais taip nori saldumynų. Dėl to nemanau, kad desertai vaikams yra blogai, tačiau jie visada turi būti po valgio arba kaip priešpiečiai. Tačiau visai kitaip, jei vaikas nuolat prie ekrano, jokio saldaus užkandžio jis neturi gauti.
– Ar yra koks nors produktas, kurio išvis neduotumėte vaikams?
– Stengčiausi neduoti neekologiškų produktų, visa kita yra labai reliatyvu. Esu kalbėjęs apie blynus, kitus keptus produktus, nes jie nesveiki, bet jei vaikas gauna blyną kartą per mėnesį, tikrai nieko nenutiks.
– Bet jei kas antrą dieną?
– Jei kas antrą dieną, keletą kartų per savaitę, jau yra blogai. Vengčiau keptų produktų, ar tai būtų blynai, bulvės, mėsa, kiek įmanoma mažai. Ypač kepti riebalai turi didelę blogą reikšmę. Be to, kepant susidaro kenksmingos medžiagos. Taip pat kaip įmanoma mažiau duočiau lengvai įsisavinamų angliavandenių, vadinamų cukrų. Dabar matau blogą tendenciją, kad vietoje cukraus naudoja sirupus ir galvoja, kad tai gerai. Visi sirupai turi daug fruktozės ir ar jie geriau už cukrų, tai labai abejoju. Reikia nepamiršti ir visų saldžių gėrimų, tokių kaip kompotas, kisielius, sultys.
– Ar turite patarimų tėvams, kurie galvoja, kaip padaryti savo vaikus sveikesnius, nuo kokių mažų žingsnių pradėti?
– Visų pirma, atsisakyti labai perdirbto maisto. Pavyzdžiui, obuolys yra natūralus produktas, sultys jau perdirbtas, bet obuolių pyragas, kuris perkamas ir į kurį įdėta kvapiklių, dažiklių, cukraus, yra labai perdirbtas maistas. Kai į maistą pridėta papildomų medžiagų. Perdirbtas maistas turi didžiulę reikšmę nutukimui. Jei kepate sausainius namuose, nors tai perdirbtas maistas, bet nebus tiek daug cheminių medžiagų. Namuose gamintas maistas yra daug sveikesnis nei pirktas parduotuvėje. Stenkitės valgyti kuo šviežesnį maistą, atsisakykite beprasmių kalorijų. Tai yra cukrus, fruktozė, lengvai įsisavinami cukrai. Venkite miltinių produktų. Nors grūdai yra labai sveika, bet sumaltas grūdas iki miltų nebėra sveikas. Reikia pratinti valgyti mažiau druskos. Rinkitės ekologišką maistą ir kuo įvairesnį.
– Ačiū už pokalbį.