Sergamumas skydliaukės ligomis – smarkiai didėja
Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti maža drugelio formos liauka, kuri sveria tik apie 20 gramų. Nors skydliaukė yra labai mažas organas, tačiau atlieka labai didelę funkciją – gamina hormonus, kuriuos perduoda į kraują, jie cirkuliuoja po visą organizmą, susiranda savo ląsteles, kurias ir veikia. Skydliaukės hormonai reguliuoja širdies darbą, turi įtakos medžiagų apykaitai, smegenų veiklai, metabolizmui, virškinimo, lytinei funkcijai. Todėl sutrikus skydliaukės veiklai simptomai būna labai įvairūs.
Sergamumas skydliaukės ligomis pastaruoju metu ženkliai didėja. Šios liaukos patologijų yra labai daug ir, pasak gydytojos, jas galima suskirstyti į tris dideles grupes – tai skydliaukės ligos, kurios lemia skydliaukės veiklos susilpnėjimą, kita grupė – ligos, dėl kurių skydliaukės veikla suaktyvėja, trečia susirgimų grupė – skydliaukės mazgai.
„Šių ligų tikrai sparčiai daugėja. Su kuo tai gali būti susiję? Viena iš priežasčių gali būti pagerėjusi diagnostika, nes jos prieinamumas yra ženkliai pagerėjęs. Dėl to atliekama daugiau profilaktinių tyrimų“, – laidoje „Sveikatos receptas“ kalbėjo R. Laukienė.
Daugėja ir skydliaukės onkologinių susirgimų. Tam įtakos turi ir mūsų aplinka, kokį maistą valgome, ar jis sveikas, ar turime darbo ir poilsio režimą.
Svarbiausias veiksnys, kuris lemia skydliaukės problemas, yra genetika. Visi paveldime tam tikrus genus, tačiau ar tomis ligomis susirgsime, ar ne, priklauso nuo aplinkos poveikio, sąlygų, maisto.
„Ypač kalbant apie autoimunines skydliaukės veiklas, kurios gali pasireikšti tiek skydliaukės suaktyvėjimu, tiek sulėtėjimu. Jas turi kažkas išprovokuoti. Tai gali būti virusinė infekcija, jonizuojanti spinduliuotė, didelis kiekis jodo.
„Moterys skydliaukės sutrikimus turi apie 5 kartus dažniau nei vyrai, tačiau tai tikrai nėra tik moterų liga. Kai vyrams diagnozuojame strumą, jie sako „juokaujate, juk tai moteriška liga“. Nors vyrai serga ir rečiau, bet jiems dažniau ligos eiga būna agresyvesnė. Kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau pasireiškia skydliaukės sutrikimai. Tačiau jie diagnozuojami ir vaikams“, – sakė laidos pašnekovė.
Neatpažinti ligos galima ir ilgus metus
Kaip sakė R. Laukienė, iš vienos pusės simptomai yra lengvai pamatomi, iš kitos pusės – labai sunkiai atpažįstami, kadangi tokius pat simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Vis dėlto dažniausiai pasireiškia bent keli simptomai.
„Jei kalbame apie skydliaukės hiperfunkciją, tai žmogus dažnai skundžiasi, kad jo apetitas geras, bet svoris vis tiek krenta, dažnai einama į tualetą, širdies plakimas dažnas, žmogus mažai miega, pasidaro greitesnis. Ilgainiui širdis pavargsta, nes ji nuolat dirba kaip po didelio fizinio krūvio. Kankina padidėjęs prakaitavimas, drebulys. Paėmus tokio žmogaus ranką, ji dažnai būna švelni, šilta ir prakaituota. Taip galime atskirti nuo neurotinių sutrikimų turinčių pacientų. Žvilgsnis būna piktokas, akys blizgančios. Lūžinėja nagai, slenka plaukai, sutrinka mėnesinių ciklas“, – vardijo gydytoja endokrinologė.
Skydliaukės hiperfunkcija gali pasireikšti ir gana gretai, pavyzdžiui, per keletą savaičių, o kartais per keletą mėnesių.
„Bet simptomus visi jaučia skirtingai ir negalvoja, kad kažkas negerai iki tol, kol jie pradeda varginti. Užtenka padaryti vieną kraujo tyrimą ir diagnozė tampa aiški, – sakė gydytoja endokrinologė.
– Iš pradžių reikia nustatyti priežastį, nuo to priklauso ir gydymas. Pati dažniausia priežastis yra Greivso – Bazedovo liga, ji neretai pasireiškia kartu su akių pakitimais, atsiranda šviesos baimė. Iki 2 metų ji gydoma medikamentais“.
Į pagalbą – selenas
Kitas susirgimas – skydliaukėje atsiradę mazgai, kurie yra aktyvūs ir gamina hormonus nepriklausomai nuo organizmo poreikių. Tokiems žmonėms hipertirozę galima sustabdyti tik laikinai, tačiau išgydyti vien medikamentiniu būdu nepavyktų. Paprastai tokie atvejai gydomi radioktyviu jodu ar chirurginiu būdu.
„Kitas atvejis – kai skydliaukės darbas sulėtėja. Tokie simptomai atsiranda lėčiau nei pagreitėjusios skydliaukės. Pacientas pajaučia silpnumą, nuovargį, oda tampa šiurkštesnė, lūžinėja nagai, slenka plaukai, gali būti vidurių užkietėjimas, mieguistumas, tinimas. Simptomai progresuoja lėtai ir negalime nustatyti, kada buvo ligos pradžia“, – pasakojo R. Laukienė.
Sulėtėjusios skydliaukės ar kitų skydliaukės patologijų viena dažniausių priežasčių, pasak gydytojos, yra lėtinis imuninis tiroiditas. Tai autoimuninė skydliaukės liga, kai skydliaukės audinys nyksta ir ji nebeatlieka savo funkcijos. Be to, tai yra rizikos veiksnys susirgti skydliaukės vėžiu.
„Šis procesas yra labai ilgas, ilgą laiką gali būti padidėjęs kiekis antikūnių, o skydliaukės veikla nesutrikusi. Paprastai tokių ligonių net ir negydome, nes gydant vaistais padarytume daugiau žalos. Laukiame tol, kol veikla susilpnės ir, kai pradeda trūkti hormonų, paskiriame pakaitinę hormonų terapiją, – sakė gydytoja endokrinologė.
– Vienintelis dalykas, ko galime imtis tokioje situacijoje, kai antikūnų yra per daug, o veikla dar nesusilpnėjusi, tai yra selenas. Pastebėta, kad vartojant seleną, antikūnių poveikis į skydliaukės audinį sumažėja, todėl galime atitolinti medikamentų vartojimą“.
Specialios dietos, kuri apsaugotų nuo sutrikusios skydliaukės veiklos, pasak gydytojos, nėra, tačiau galioja tos pačios taisyklės, kaip ir visoms kitoms ligoms – pilnavertė subalansuota mityba, tinkamas poilsio ir darbo režimas.